Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+, kurį gamina energijos valdymo bendrovė „Eaton“.
Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+, kurį gamina energijos valdymo bendrovė „Eaton“.
Grėsmę kelia net ir kasdieniai prietaisai
Statistika iškalbinga – Lietuvoje šiais metais jau kilo 2647 gaisrai, per kuriuos žuvo 38 žmonės. Kaip viena dažniausių ugnies įsiliepsnojimo priežasčių išskiriama netvarkinga elektros instaliacija ir prietaisų naudojimo taisyklių pažeidimai. Nors, išeinant iš namų, rekomenduojama visus elektros prietaisus išjungti iš lizdų, retas gyventojas taip ir elgiasi.
„Elektros lanką galima prilyginti žaibo kirčiui, tiesa, pastarasis trunka akimirką, o elektros lankas gali tęstis kurį laiką ir sukelti gaisrą tuomet, kai mažiausiai to tikimasi. Pavyzdžiui, žmogus ilgą laiką naudoja sutrūkinėjusį telefono įkroviklio laidą ir galvoja, kad jis nekelia grėsmės, tačiau jis gali bet kada sukelti kibirkštį“, – sako Edmondas Daukšas, „Eaton Electric“ padalinio atstovas Lietuvoje.
Dar viena dažna gaisro priežastis – perkrova elektros tinkle. Turbūt daugeliui pažįstama situacija, kai į vieną tinklą prireikia sujungti daug elektros prietaisų. Pavyzdžiui, jau minėtus virdulį, šaldytuvą, kompiuterio kroviklį ir kt. Dėl didelio krūvio pradeda kaisti laidai, todėl gali užsidegti jų izoliacija.
Pasak E. Daukšo, pažeistame laide arba esant blogam kontaktui atsiranda kibirkščiavimas. Dėl šių priežasčių pažeidimo vietoje temperatūra gali šokteli net iki 3000 °C ir sukelti gaisrą. Svarbu, kad įprastos apsaugos priemonės neapsaugo nuo tokio tipo gedimo. Siekiant išvengti nelaimės, pasitelkiami modernūs apsaugos prietaisai, kurie suveikia aptikę kibirkščiavimo sukeltus aukštus dažnius. Tokiu būdu, jie atjungia elektrą iki įvykstant nelaimei – užsiliepsnojant laidams ar kitiems namuose naudojamiems prietaisams.
Kai „rekomenduojama“ virsta „privaloma“
Technologijos pastaraisiais metais reikšmingai patobulėjo – nuo 2013-ųjų JAV pradėjo plisti specialus prietaisas AFDD+ elektros lanko ar išlydžių aptikimui (angl. an arc fault detection device), o nuo 2016-ųjų jis atsirado ir Europoje, tiesa, Lietuvoje kol kas apie jį yra girdėjęs retas. Šis elektronikos prietaisas aptinka elektros grandinėje (laide, rozetėje ar kitur) atsiradusį kibirkščiavimą ir atjungia elektros srovę, kad nekiltų gaisras. Be to, šis prietaisas veikia ir kaip automatinis jungiklis ir nuotėkio srovės relė.
„Kalbant apie šalis, kuriose taisyklės reikalauja apsaugos nuo elektros sukeltų gaisrų pavojaus, išsiskiria Vokietija. Specialūs prietaisai čia turi būti sumontuoti tose vietose, kuriose žmonėms gali kilti problemų greitai evakuotis, pavyzdžiui, ligoninėse ar dienos centruose. Taip pat minėtų sistemų reikalaujama ten, kur sukaupta daug vertingų daiktų, t. y. muziejai, duomenų centrai“, – sako E. Daukšas.
Apsaugos nuo gaisro sistemos daugelyje šalių kol kas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Vis dėlto „rekomenduojama“ šiuo atveju yra tvirtas argumentas, kad rizika yra ir ji iš tiesų didelė.
Pasak „Eaton Electric“ padalinio atstovo Lietuvoje, planuojant elektros instaliaciją, nederėtų laikytis pozicijos, kad „jeigu tai neprivaloma, tai veikiausiai nelabai reikalinga“. Svarbu įvertinti galimą riziką, o praktika rodo, kad patikimiausias būdas užkirsti kelią gedimų elektros tinkle sukeltiems gaisrams – tai naudoti lanko apsaugos prietaisą.
