Elektronikos perdirbėjai – svarbus antrinių žaliavų šaltinis įvairiems pramonės sektoriams,
tiekiantis juodąjį metalą, varį, aliuminį, plastiką ir kitas saugiai išgautas medžiagas. Tiesa,
nuo tada, kai elektroniniai prietaisai ir baterijos išmetami, jie nukeliauja netrumpą kelią, kol
būna visiškai saugiai sutvarkomi, o antrinės žaliavos – paruoštos pakartotiniam naudojimui.
Elektronikos perdirbėjai – svarbus antrinių žaliavų šaltinis įvairiems pramonės sektoriams, tiekiantis juodąjį metalą, varį, aliuminį, plastiką ir kitas saugiai išgautas medžiagas. Tiesa, nuo tada, kai elektroniniai prietaisai ir baterijos išmetami, jie nukeliauja netrumpą kelią, kol būna visiškai saugiai sutvarkomi, o antrinės žaliavos – paruoštos pakartotiniam naudojimui.
Tačiau, kad jie šį kelią nueitų, o elektronikos atliekos nekenktų žmonių sveikatai, būtina, kad nebenaudojami elektroniniai prietaisai nepatektų į juodąją rinką, o būtų išmetami į specialiai jiems skirtus konteinerius.
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, per praėjusius metus EPA tinkle buvo surinkta 1268 t elektronikos atliekų, beveik 43 t baterijų bei dar virš 81 t lempų.
„Didžiąją dalį surinktų elektronikos prietaisų sudaro televizoriai, stambūs namų apyvokos prietaisai kaip skalbyklės, viryklės, taip pat prietaisai su šaldymo įranga – šaldikliai, šaldytuvai. Nereikalingų elektronikos prietaisų kelias link tapimo antrinėmis žaliavomis prasideda teisingai jų atsikračius – smulkiajai elektronikai ar baterijoms skirtuose konteineriuose arba registruojant nemokamą stambiagabaričių prietaisų išvežimą iš namų“, – sako L. Ivanauskas ir atkreipia dėmesį, kad tik tinkamai išmesti prietaisai gali būti perdirbami ir vėl panaudojami kaip žaliavos gaminant kitus daiktus. Išmetus prietaisus ne į elektronikos atliekų konteinerį ar atidavus juodosios rinkos atstovams kyla rizika, kad ekologiško vartojimo ciklas gali užsidaryti.
Perdirbimo metu išgaunant antrines žaliavas tausojami Žemės resursai. Pagrindinis nuostolis, dėl kurio reikėtų vengti elektronikos atliekų juodosios rinkos – žala aplinkai neproporcingai didelė palyginus su netinkamai išgaunamais brangiaisiais metalais. Pasak L. Ivanausko, juodosios rinkos atstovai suinteresuoti pasipelnymu, tačiau negarantuoja, kad metalai bus išgaunami saugiai – net ir dirbant su gyvsidabrio lempomis, kineskopais ar freono turinčia įranga vargu ar laikomasi saugumo reikalavimų. Pavojingos medžiagos gali prasiskverbti į žemę ir per gruntinius vandenis grįžti žmonėms ir gyvūnams atgal.
UAB „EMP Recycling“, perdirbančios elektronikos prietaisus, komercijos projektų vadovės Astos Prankienės teigimu, kasdien įmonėje perdirbama apie 30 t įvairių elektronikos prietaisų, kurie virsta antrinėmis žaliavomis. „Pirmiausia visi elektronikos prietaisai nuo smulkiausių iki stambiausių turi būti surūšiuojami pagal, elektroninės įrangos kategoriją, pavojingumą ir perdirbimo procesų reikalavimus. Tai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti saugų ir tinkamą perdirbimą“, – sako A. Prankienė.
Perdirbant pavojingoms priskiriamas elektronikos atliekas reikalingas ypatingas dėmesys. Televizoriaus monitoriuose, spausdintuvuose ir kopijavimo aparatuose, baterijose, akumuliatoriuose, freono turinčiuose šaldymo įrenginiuose, bei prietaisuose su gyvsidabrio lempomis būtinas savalaikis pavojingų medžiagų nukenksminimas, antraip į antrines žaliavas gali patekti sveikatai pavojingų priemaišų. Kineskopų nukenksminimas vyksta vietoje: iš pradžių atskiriamas priekinis stiklas nuo galinio. Nuo priekinio stiklo nusiurbiamas įvairių metalų dulkių mišinys (liuminoforas) ir gaunamas švarus, skaidrus stiklas. Galinis stiklas nuvalomas nuo priemaišų ir toliau gali būti naudojamas statybinių blokų gamyboje. Kitos atliekos, kurias reikia nukenksminti, perduodamos kitiems tvarkytojams, pavyzdžiui, freonas distiliuojamas Vokietijoje, gyvsidabrio lempos perdirbamos kitų tvarkytojų Lietuvoje.
Per metus iš 7560 t elektronikos atliekų „EMP Recycling“ išgauna beveik 4 tūkst. t juodojo metalo, daugiau kaip 1300 t plastikų, virš 200 t aliuminio, taip pat nemažai vario ir stiklo. Šios medžiagos vėl panaudojamos elektronikos prietaisų ir kitose gamybos srityse.
Pasak A. Prankienės daugiausiai rankinio darbo reikalauja kineskopinių televizorių ir mobiliųjų telefonų perdirbimas. „Ir vienu, ir kitu atveju reikalingas labai kruopštus darbas – telefone daug smulkių detalių, o prieš paruošiant kineskopinį televizorių perduoti į perdirbimo įrenginį taip pat reikia daug žmogaus darbo. Kartu keliami ir aukštesni atsargos reikalavimai – perdirbti televizorių galima tik tuomet, kai kineskopas atskirtas ir saugiai nukenksmintas“, – sako „EMP Recycling“ atstovė.
Pasak L. Ivanausko, jei elektronikos prietaisai veikia saugiai ir tvarkingai – jie gali būti perleidžiami į antrinę rinką padovanojant ar parduodant kitiems. Sugedusių prietaisų, kuriuos remontuoti nebetikslinga, nerekomenduojama kaupti namie – atsakingiausia būtų juos išmesti į elektroninėms atliekoms skirtus konteinerius ir taip užtikrinti, kad šie prietaisai pasieks atsakingus perdirbėjus.
Elektronikos platintojų asociacija (EPA) visoje Lietuvoje yra įrengusi daugiau nei 4 tūkst. elektronikos atliekų surinkimo vietų dažnai lankomose parduotuvėse, bibliotekose, seniūnijose ir t. t. Juose galima išmesti baterijas, smulkiuosius elektronikos prietaisus (pvz., telefonus, įkroviklius, barzdaskutes ir kt.) Apie arčiausiai namų esančias elektronikos atliekų surinkimo vietas galima sužinoti EPA tinklalapyje. Tuo tarpu pilnos komplektacijos stambiagabaritę elektroniką (pvz., šaldytuvus, skalbykles, šaldiklius ir t. t.), gyventojų patogumui EPA surinkėjai išveža iš namų nemokamai. Juos išsikviesti galima telefonu 8695 55111 arba užpildžius formą internete.
