Kodėl riedžiai tampa išmaniaisiais

2002 metais pasaulyje pasirodė pirmieji riedžiai „Segway“. Tuo metu jie žadėjo revoliuciją, tačiau ji neįvyko. Kodėl? „Segway“ riedžiai buvo ir yra labai brangūs, tad tai nėra visuotinai pasiekiama ir lengvai prieinama prekė. Praėjus 15 metų atrodo, kad būtent šis prietaisas bus geidžiamiausia Kalėdų dovana.

Riedžiai dabar yra ir išmanieji – specialios programėlės padeda sekti nuvažiuotus kilometrus, pasitikrinti baterijos įkrovimo lygį, duomenys gali būti nesunkiai integruojami į žemėlapių programas ir t. t. Jau nekalbant apie korpuse įmontuotus garsiakalbius, kurie važiuojant leidžia muziką tiesiai iš vairuotojo mobilaus telefono. Tai itin daug technologijų turintis prietaisas, kainuojantis 250–800 eurų.

Kam dviračiam riedžiui viso to reikia? Negi nepakanka tik vienos funkcijos – važiuoti pirmyn ir atgal? Šiuolaikinė visuomenė reiškia kitokius poreikius, nes vien tik važinėti nepakanka – reikia važinėti linksmai!

Kaip riedžiai veikia

Riedžiai yra elektriniai dviračiai motoroleriai, kuriuos varo du elektriniai motorai, įmontuoti ratuose. Ašyje įmontuoti giroskopai išlaiko ašies platformą horizontalioje padėtyje, kad vairuotojas nenuvirstų. Taip pat ašyje yra judėjimo sensoriai, padedantys balansuoti, kai stovima vietoje ir važiuojama.

Riedis valdomas kojomis. Pakanka pasvirti visu kūnu arba palenkti kojų pirštus į apačią ir riedis pradeda judėti į priekį. Keliant kojų pirštus į viršų riedis stoja arba gali važiuoti atbulas. Viena koja judant į priekį, o kita atgal padaromas sukamasis judesys ir galima apsisukti beveik vietoje. Papildomų stabdžių riedžiai neturi, tad viskas valdoma kojų judesiais.

Riedžiai gali važiuoti 15–20 km/h greičiu, o vieno baterijos įkrovimo pakanka nuvažiuoti apie 15 kilometrų. Kadangi riedis gana nedidelis ir į jo ašies rėmą telpa nedidelė baterija, toliau važiuoti gali tik didesni riedžiai. Paprastai montuojama 4400 mAh talpos baterija, kuri turi varyti du 25–35 W galios varikliukus. Dėl šios priežasties riedis paveža 20–120 kg sveriantį žmogų.

Kodėl riedžiai tampa populiarūs?

Priežasčių yra keletas. Pirmiausia, mažieji riedžiai yra populiarūs miesto vietovėse. Kaime, kur lygaus kelio yra mažiau, mažieji nėra tokie populiarūs. Tiesa, dideli riedžiai su dideliais ratais gali važiuoti ir bekele, todėl gali rasti panaudojimo būdus ir kaimo vietovėse.

Tai šaunumo požymis. Jaunimas vertina šaunius („cool“) daiktus, o riedis gali būti priskiriamas būtent prie tokių. Jo šiuolaikiškas dizainas ir aliuzijos į robotus dar labiau sustiprina jaunimo norą riedį turėti. Riedis yra miesto susisiekimo priemonė ir pramoga. Atstumai miestuose yra pakankamai dideli, todėl šis elektrinis balansinis motoroleris yra paklausus. Beje, jam konkurenciją sudaro elektriniai paspirtukai, o taip pat ir to paties „Segway“ sukurti elektriniai vienaračiai (Ninebot One).

Važinėjimas riedžiu degina kalorijas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad riedis yra tinginių transporto priemonė, nes tada nereikia vaikščioti arba bėgioti. Tai ne visiškai tiesa. Yra ne vienas treniruoklis, sukurtas balansavimo pagrindu (populiariausias – sukutis), kuris padeda sudeginti kalorijas. Kai žmogus stovi ant balansuojamo mechanizmo, dirba didžioji dalis jo raumenų, nes atsipalaidavus galima nukristi ir patirti rimtų traumų. Dėl to šis prietaisas mėgiamas pasyviai sportuoti mėgstančių žmonių.

Trūkumai?

Mažieji riedžiai turi 30 centimetrų skersmens ratus. Didžiųjų riedžių ratai kur kas didesni. Ratų mažumas yra vienas iš pagrindinių trūkumų, nes tada riedis nebegali važiuoti bekele. Tiesa, jis gali važiuoti nupjauta veja, lygiu žvyrkeliu, šaligatviais, tačiau miško keliukais važinėti reikia didesnių ratų. Kodėl toks trūkumas? Atsakymas labai paprastas – baterija ir svoris. Mažasis riedis sveria 10-15 kilogramų, todėl vaikams jis gali būti gerokai per sunkus. Suaugęs nesunkiai paneša šį svorį, tad tai nėra joks trūkumas. Kai baterija maža, ratai irgi gali būti tik maži ir lengvi. Profesionalūs riedžiai su dideliais ratais, kuriais galima važiuoti 30 km/h greičiu taip pat ir bekele sveria kur kas daugiau, jų baterijos talpa irgi didesnė.

Plastikinis korpusas braižosi. Važinėjant riedžiu nukristi nuo jo – jokia gėda ar silpnumo ženklas. O krentant riedis dažnai persiverčia į asfaltą nubrozdindamas viršutinę dalį, kuri yra pagaminta iš plastiko. Nubraižymai matosi, tačiau riedžių savininkai suranda išeičių, kaip apsisaugoti – klijuoja lipdukus.

Riedis yra transporto priemonė, kuri kai kuriose šalyse priskiriama prie motorolerių ir dviračių, kitur – prie pėsčiųjų įrangos (kaip ir riedučiai, neįgaliųjų vežimėliai, riedlentės). Deja, ne visur yra priimti teisės aktai dėl riedžio statuso, todėl kyla problemų su draudimu įvykus nelaimei. Akivaizdu tik viena – šalmas ir galūnių apsaugos važiuojant riedžiu yra būtinos ne tik dėl oficialumų, bet ir dėl pačių saugumo.

Išmanieji riedžiai

Tikrai ne visi riedžiai yra išmanieji. Kol kas jie evoliucionuoja ir specialios programėlės, Bluetooth ryšys, garsiakalbiai korpuse ir muzikos LED šviesos yra tik madingi priedai, padedantys riedžių šeimininkams išsiskirti iš negausios „minios“.

Išmanumas paprastuose riedžiuose pasireiškia garsiniais signalais ir lemputėmis, kurios praneša, kai pametamas balansas (viena koja pakeliama nuo platformos), baigiasi baterija, kyla kitos problemos. Yra galimas valdymas ir nuotoliniu pulteliu, kuris riedį įjungia ir išjungia. Gali užblokuoti ratus saugumo sumetimais (tai nestandartinė funkcija).

Ateityje išmanių technologijų tikrai pamatysime daugiau, tačiau iš esmės išmanaus telefono nereikės, kad riedį valdytume – jis išliks tik kaip pagalbinė priemonė.