Atrodo, jei prietaiso nenaudojate, jis elektros „nevalgo“, deja, tai – netiesa. Net toks nekaltas daiktas, kaip elektros lizde paliktas telefono kroviklis, kuris nekrauna telefono, elektrą naudoja. Mokslininkai skaičiuoja, kad per metus į elektros lizdus sujungti nenaudojami prietaisai „prisuka“ elektros už kelias dešimtis eurų.
Atrodo, jei prietaiso nenaudojate, jis elektros „nevalgo“, deja, tai – netiesa. Net toks nekaltas daiktas, kaip elektros lizde paliktas telefono kroviklis, kuris nekrauna telefono, elektrą naudoja.
Mokslininkai skaičiuoja, kad per metus į elektros lizdus sujungti nenaudojami prietaisai „prisuka“ elektros už kelias dešimtis eurų.
„Nėra mitas, kad išjungti prietaisai naudoja elektros energiją. Net ir esant budėjimo režimui dauguma prietaisų naudoja elektrą, tad norint sutaupyti, reikia ne tik juos išjungti, bet ir ištraukti iš elektros lizdo. Namuose tokių prietaisų turime daug: televizoriai, priedėliai, kompiuteriai, mikrobangų krosnelės, DVD grotuvai, spausdintuvai, žaidimų konsolės ir kiti. Jeigu jie yra įjungti į elektros tinklą budėjimo režimu, per metus jie gali suvartoti elektros nuo, geriausiu atveju, kelių eurų, bet dažniausiai – už kelias dešimtis eurų“, – DELFI sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fizikos katedros docentas Dainius Jasaitis.
Mindaugo Ažušilio, „Delfi“ nuotr.
Pasak jo, svarbu prisiminti, kas yra didžiausiais elektros energijos rijikais.
„Tai – senosios kartos prietaisai, pavyzdžiui, kineskopiniai televizoriai, kuriuos dar turi ne vienas Lietuvos gyventojas. Naujieji LED televizoriai, planšetės elektros naudoja minimaliai, nes jie yra tobulinami, kad naudotų kuo mažiau elektros“, – kalbėjo jis.
Mokslininkas skaičiuoja, kad naujos kartos televizorius, jei yra įjungtas į tinklą budėjimo režimu, per metus gali „prisukti“ elektros už maždaug 1 eurą blogiausiu atveju.
„Jeigu palygintume su kineskopiniais televizoriais, per metus jie gali sunaudoti apie 40–60 kWh, priklausomai nuo modelio, tad tai jau bus 5–6 eurai per metus. Skaitmeninės televizijos priedėliai, įjungti į tinklą, gali sunaudoti po dar kelis eurus per metus vien dėl to, kad dėl tingėjimo jie nėra išjungiami iš elektros lizdo“, – sakė D. Jasaitis. Pašnekovas patikino, kad šiuolaikiniai nešiojamieji kompiuteriai, jei yra paliekami įjungti į elektros lizdą, o jų baterija – pilnai pakrauta, sunaudoja nedaug elektros.
„Stacionarūs kompiuteriai, budėjimo režime, gali sunaudoti elektros energijos ir už 15 eurų per metus, o ypač, jei prie jų yra senojo tipo kineskopiniai monitoriai. Tačiau ir patys stacionarūs kompiuteriai yra didesni elektros rijikai nei nešiojamieji“, – pastebi mokslininkas.
Jis primena, kad ir DVD grotuvai, kuriais žmonės naudojasi palyginti retai, vien dėl to, kad yra įjungti į tinklą, gali sunaudoti apie 4–5 eurus per metus.
Tinkle palikta mikrobangų krosnelė per metus gali sunaudoti elektros už maždaug 2 eurus, panašią sumą galima sutaupyti ir išjungus belaidžio ryšio maršrutizatorius, pavyzdžiui, nakčiai. Tiek pat per metus gali „prisukti“ ir elektros lizde palikta skalbimo mašina.
„Sudėjus visus skaičius, priklausomai nuo namų ūkio, gali susidaryti gana nemažos sumos, – sakė D. Jasaitis. Yra paskaičiuota, kad vidutiniškai nuolat į elektros tinklą įjungti prietaisai elektros suvartojimą padidina 10–20 proc. Tad tiek galima sutaupyti.“
Pašnekovas paaiškina, kad elektros prietaisai naudoja elektrą ir būdami budėjimo režimu, nes gali turėti įtampos transformatorius, elektroninius laikrodžius, indikacines lemputes ar kitus sprendimus.
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Elektronikos inžinerijos katedros profesorius Darius Gailius patvirtina, kad prietaisai budėjimo režimu šiek tiek elektros naudoja.
Pašnekovas pataria, kaip atskirti prietaisus, kurie naudoja elektros energiją įjungti į tinklą, o kurie – mažiau.
„Pavyzdžiui, jei skalbimo mašina turi indikacinę lemputę, kuri dega esant budėjimo režimui, elektra naudojama. Jei yra fizinis mygtukas, kuris ją išjungia ir tokios lemputės nėra – naudojimas bus minimalus, kitaip – jo neturėtų būti. Jeigu kas nors ant prietaiso šviečia – elektra garantuotai naudojama“, – kalbėjo jis.
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad net telefono kroviklis, paliktas elektros lizde, bet neprijungtas prie telefono, šiek tiek elektros naudoja.
„Tiesa, tai yra labai maži kiekiai. Pats paprasčiausiai patikrinimas, ar nenaudojamas pakrovėjas šyla: jeigu taip, elektrą vartoja“, – sakė jis.
Pašnekovas skaičiuoja: jei į elektros lizdą įjungtas kroviklis, kuris nekrauna telefono, per valandą sunaudoja 1 vatvalandę, per metus gali susidaryti apie 1 papildomas euras už elektrą. Dar tiek pat gali sunaudoti ir kompiuterio nekraunantis kroviklis.
„Televizorius budėjimo režimu gali naudoti daugiau, jau būtų dar 2–3 eurai, jei prietaisų yra daugiau, gali susidaryti ir 10 eurų, ir 20 eurų“, – atkreipia dėmėsį D. Gailius.
Profesorius pabrėžia, kad prietaisus iš elektros lizdų reikia ištraukti ir išvažiuojant: tai gali apsaugoti ne tik prietaisus nuo gedimų esant netikėtam įtampos šuoliui, bet ir namus nuo gaisro.
„Yra privežta ir visokių kinietiškų kroviklių, kuriuos žmonės perka, o dalis jų – tikrai prastos kokybės, tad kai kurie komponentai gali sudegti ir pasekmės būti liūdnos, – kalbėjo D. Gailius. – Išvažiuojant patariu prietaisus ištraukti iš elektros lizdo.“
Visgi, pagrindinis patarimas taupant elektros energiją – jos vartoti kuo mažiau, pasirūpinti, kad apšvietimui būtų naudojamos ekonomiškos, pavyzdžiui, LED lemputės.
