„USS Zumwalt“ gruodžio 8-ą dieną atplaukė į JAV laivyno bazę San Diege, tai dar viena stotelė šio modernaus laivo kelionėje į tarnybą. Nuo šiol šis miestas jam bus „namų bazė“ ir pagrindinė dislokacijos vieta. Iš čia jis pradės paskutinius savo suplanuotus ginkluotės testus ir kažkada sekančių metų bėgyje oficialiai pradės tarnybą laivyne. 
„USS Zumwalt“ gruodžio 8-ą dieną atplaukė į JAV laivyno bazę San Diege, tai dar viena stotelė šio modernaus laivo kelionėje į tarnybą. Nuo šiol šis miestas jam bus „namų bazė“ ir pagrindinė dislokacijos vieta. Iš čia jis pradės paskutinius savo suplanuotus ginkluotės testus ir kažkada sekančių metų bėgyje oficialiai pradės tarnybą laivyne. Tarnybą turinčią žymėti naują erą jūrų mūšiuose. Tačiau ar ji bus toks perversmas kokį Pentagonas suplanavo savo „21 amžiaus eskadrinio minininko“ programoje?
„Sakoma, kad Admirolas Zumwaltas savo mąstymu, šaukimu ir aktyviais veiksmais laivyną [JAV – aut. past.] atvedė į XX amžių. Šio laivo toliaregiški konstrukciniai sprendimai ir naujausios technologijos užims savo vietą XXI-ame amžiuje. Kaip ir Budas Zumwaltas, šis laivas ir jo įgula laivyno ateitį, mūsų tautos gerus ir blogus laikotarpius, pasitiks ištisus dešimtmečius“ – tokius žodžius išsakė laivyno vadas viceadmirolas Tom Rowden 2016 m. Baltimorėje, „Laivyno savaitėje“.
Išties išsiskiriantis savo radikalia forma, ne tik specialiosioms pajėgoms skirtas sunkaus aptinkamumo radarais korpusas, ginkluotė iki tol nemontuota į kitus laivus, varikliais sugeneruojama itin didelė galia yra kažkas, ko dar neteko matyti. Laivynas, ilgus amžius bandęs geriau pasislėpti, yra priverstas mąstyti atvirkščiai, kaip „USS Zumwalt“ padaryti geriau matomą ne operacijų metu.
Skelbiama, kad šį 15000 tonų milžiną daug kas identifikuos tik kaip mažą žvejų laivą. Ši ir panašios žinutės statybos metu buvo tarsi iš kitos realybės. Vis tik laivui galų gale išplaukus į atvirus vandenis, jis kiek sužemiškėjo, laivas visgi genda kaip ir paprasti. Per mažiau nei pusmetį dukart sugedęs variklis vis dar reikalauja nemažo dėmesio, panašu jog į jį kažkaip sugeba patekti jūros vandens, dėl ko laivas praranda galią. Ryškiausiai nuskambėjo buksyravimas iš Panamos kanalo. Tokius gedimus galima su laiku pašalinti, bet yra daug rimtesnių iššūkių šiam laivui.
1990 m., dar tik svarstant apie laivyno ateitį naujoje epochoje, buvo planų pastatyti net 32 DDG-1000 „Zumwalt klasės“ laivus. Toks kiekis šiandien būtu daugiau nei pusė JAV turimų (aktyvūs 63) eskadrinių minininkų. Paskaičiuota būsimų minininkų kaina projektą sutraukė iki devynių, paskui septynių, o galiausiai tik iki trijų laivų. Už 22,5 milijardo dolerių projekto kainą JAV tikrai turės: „USS Zumwalt“, „USS Michael Monsoor“ ir dar tik statomą „USS Lyndon B. Johnson“. Kiekvienam po pirmojo laivui įsigyti planuojamas kaštų kritimas iki 4 milijardų dolerių už vienetą. Bet net ir toks atpigimas yra daugiau nei dvigubai brangiau už tiesioginį konkurentą laivyne, Burke klasės pilnai apginkluotą minininką, pradėtą naudoti 1988 m.
JAV Laivynas teisina tokias išlaidas „skirtingomis užduotimis“, kurios bus suplanuotos laivams. Visgi kokia esminė misija – kol kas nėra aišku. Pradėjus projektuoti laivus, buvo įsivaizduojamas slaptas prisiartinimas prie priešiškų pajėgų pakrantės taip, kaip to negali padaryti kiti šiuo metu egzistuojantys laivai. Tačiau projektui tapus tokiam brangiam ir retam, bent vieno laivo išvedimas iš rikiuotės ar nuskandinimas taptų fiasko. Maža to, pasikeitė technologijos, raketos – laivų medžiotojos smarkiai patobulėjo ir atpigo. Neseni Jemeno pilietinio karo įvykiai parodė, kad net paprasti sukilėliai gali gauti ginkluotės, kuri arti kranto esantiems laivams keltų rimtų saugumo iššūkių.
Viena iš užduočių galėjo būti artilerijos parama iš pakrantės. DDG-1000 projekto laivai bus ginkluoti naujai suprojektuotais 155 mm pabūklais. Tai naujausi ir stambiausio kalibro ginklai laivynui nuo pat antrojo pasaulinio karo. LRLAP technologija, raketų pagrindu sukurta amunicija, galinti nulėkti toliau nei 120 km atstumą. Automatiškai užsitaisantys, pagal GPS signalą nutaikoma amunicija, daugiau kaip 300 šaudmenų apkaba su dešimties šūvių per minutę šaudymo sparta turi tapti priešų siaubu. Arba turėjo. Projektavimo pradžioje vieno šūvio kainos prognozė siekė 50 tūkst dolerių. Brangu, bet pigiau nei įprastos tiksliosios raketos. Amerikiečių kompanijos „BAE systems“ ir „Lockheed Martin“ paskatintos kariškių susidomėjimo ėmėsi šios ginkluotės kūrimo. Su kiekvienu vyriausybės nubrauktu planu statyti naują potencialų ginkluotės naudotoją, naujos kartos amunicija vis brango. Galiausiai 2016 m. lapkričio mėnesį laivynas susiskaičiavo kiek kainuos šūvis iš šio ginklo: 800 tūkst. dolerių ir tai su intencija tik brangti.
800 tūkstančių dolerių už šūvį su 155 mm pabūklu iki 120 km atstumu arba 1 milijonas dolerių už seną gerą „Tomahawk“ ~518 mm kalibro raketą skrendančią iki 2000 km. Nenuostabu kodėl laivynas nusprendė atsitraukti. Kariškių skaičiavimu, visiems trims laivams, pilnas LRLAP tipo amunicijos užpirkimas atsieitų beveik 2 milijardus dolerių. Galbūt pabūklams bus bandoma pritaikyti sausumos armijos naudojamus haubicų „Paladin“ 155 mm išmaniuosius sviedinius „Excalibur“. Galbūt išskirtinė ginkluotė, prieš priimant „USS Zumwalt“ į tarnybą, išvis bus pakeista į jau naudojamus laiko patikrintus pabūklus. Aišku tik tiek, kad pajėgos šiuo metu turi testavimui nusipirkusios 60 vnt šios ginkluotės užtaisų ir daugiau jų nežada pirkti.
Galbūt „Zumwalt“ futuriškumo aurą išgelbėtų „Railgun“ tipo ginklas? Teoriško jo debiutas turėtų įvykti pastačius trečiąjį ir paskutinį šios klasės laivą „USS Lyndon B. Johnson“, tačiau nelikus 155 mm ginkluotės, minininkas jau dabar ieškotų savo pagrindinės ginkluotės. Žurnalo „The National Interest“ apžvalgininkas James Mugg analizavo tokią galimybę. DDG-1000 projekto laivai sugeneruoja 78 MW, tuo tarpu DDG-51 (Burke klasė) tik 7,5 MW. JAV jūrų laivyno testuotas 100 MJ „railgun“ ginklas vienam šūviui pareikalauja iki 25 MW šūviui įkrovimo galios. Natūraliai aišku kuriai minininkų klasei dabar testuojamas ginklas galėtų būti pritaikytas. Vistik apžvalgininkas iškelia klausimą, ar 127 mm kalibro 10 kg sviedinys įgreitintas iki 6 machų išties darytų pakankamai žalos. Kol kas ginklui iškeltos užduotys buvo daugiau gynybinės: pabandyti numušti priešlaivines raketas arba bandyti sunaikinti arčiau kaip 50 km priartėjusi lėktuvą. Šio ginklo šūvio kaina šiai dienai artima 50 tūkst. dolerių sumai.
Išvados nevienareikšmės, „Zumwalt“ klasė savo išvaizda vistiek labai modernūs laivai turintys pakankamai sugeneruojamos galios resursų „railgun“, lazeriniams ar kažkam kitam labai neįprastam panaudoti. Tačiau tokių technologijų kaina didelė, o išrinkto prezidento Trampo planai smarkiai didinti laivyno laivų skaičių kertasi su išlaidomis kažką kurti panaudojamo tik „Zumwalto“ klasei. Be to gausi naujojo ginkluotojų pajėgų vyriausiojo vado kritika kitiems brangiems ir vis dar nebaigtiems projektams, „Zumwalt“ palieka nežinioje. Panašu, kad šie laivai kaip niekas kitas pastatyti ženkliai per anksti.
