Su kiekvienais metais robotika vis dažniau naudojama pramonėje. Kyla klausimas – ar neišstums robotai žmonių iš automobilių arba mikroelektronikos gamyklų? Pasirodo, kad mūsų „geležiniai broliai su silikoninėmis smegenimis“ jau „prisikasė“ ir prie žemės ūkio. Visai nesenai, Amerikos šiltnamiuose ir medelynuose pradėjo dirbti robotai HV100s.
Su kiekvienais metais robotika vis dažniau naudojama pramonėje. Kyla klausimas – ar neišstums robotai žmonių iš automobilių arba mikroelektronikos gamyklų? Pasirodo, kad mūsų „geležiniai broliai su silikoninėmis smegenimis“ jau „prisikasė“ ir prie žemės ūkio. Visai nesenai, Amerikos šiltnamiuose ir medelynuose pradėjo dirbti robotai HV100s.
Šiaurės Karolinos šiltnamiuose robotizuotos mašinos augina daugiamečius miško sodinukus ir dekoratyvinius augalus. Sodinukai auginami kubiluose, kurie užima didelius žemės plotus. Kubilai su paaugusiais augalais yra labai sunkūs. Kasdien maždaug po 5 tūkstančius tokių augalų reikia perkelti į kitą šiltnamio zoną arba paruošti pervežti į kitą vietą. Anksčiau šį monotonišką, sunkų ir neproduktyvų darbą atlikdavo keturi žmonės visą darbo dieną.
Dabar šį darbą atlieka apie dvidešimt robotų HV100s per 9 valandas. Šių robotizuotų mašinų veikimą kontroliuoja tik vienas žmogus. Beje, reikia paminėti, kad žemės ūkio savininkai yra labai patenkinti šiomis naujovėmis.
Džozefas Chakinas, kuris dirbo Floridos šiltnamyje, tvirtina, kad tai buvo puiki patirtis. Jis tiki, kad tai žingsnis į ateitį. Robotai dirba tokiomis sąlygomis, kokios žmonės nepriimtinos. Panašiuose Floridos valstijos šiltnamiuose dirbo emigrantai iš Meksikos. Tačiau pasikeitus emigracijos politikai ir pagerėjus ekonominei situacijai pačioje Meksikoje, emigrantų skaičius sumažėjo. Ir ateityje jis dar mažės. Todėl šia problema susirūpino ne tik mokslininkai ir JAV vyriausybė, bet ir patys ūkininkai.
Praeitais metais JAV Žemės ūkio ministerija skyrė 4,5 milijonų dolerių automatizuotų darbų fermose tyrinėjimams. Šio projekto esmė – sukurti robotus, kurie surinkinėtų citrusinius vaisius ir uogas, bei bepiločius skraidančius lėktuvus, kurie tirtų atokias plantacijas ir rinktų įvairius vandens mėginius, padedančius nustatyti augalų ligas.
Viena mokslininkų grupė, kuriai vadovauja Vašingtono valstijos universiteto profesorius Manonis Karkis kuria robotą, kuris mokėtų skinti obuolius. Vien tik šioje valstijoje kasmet užauginama 17 milijardų obuolių, kurių kiekvieną žmogus turi paimti į rankas, kad galėtų nuskinti. Mokslininkai mano, kad dėl darbuotojų trūkumo ir didėjančių išlaidų per ateinančius 10 metų šioje srityje iškils nemažai sunkumų.
Žemės ūkio automatizacijos plėtra vyksta gan lėtai dėl to, kad naujų robotų kūrimas yra brangus procesas. Tačiau kaštai ateityje turėtų mažėti. Ši problema buvo aptarta viename Jungtinių Tautų Organizacijos susirinkime, kuris vyko 2013 metų gruodžio mėnesį. Siekiant kompensuoti planetos gyventojų augimą 2050 metais maisto produktų gamyba pasaulyje turėtų išaugti iki 70 %. Galbūt kaip tik robotai padės išmaitinti augantį Žemės gyventojų skaičių!
