Kinija projektuoja jau dabar „viršgarsiniu“ vadinamą povandeninį laivą, kuris iš Šanchajaus į San Franciską turėtų nuplaukti greičiau nei per 2 val. Tyrėjai teigia, kad naujos kartos povandeninis laivas plauks visiškai kitaip nei visi šiuolaikiniai povandeniniai laivai.
Kinija projektuoja jau dabar „viršgarsiniu“ vadinamą povandeninį laivą, kuris iš Šanchajaus į San Franciską turėtų nuplaukti greičiau nei per 2 val. Tyrėjai teigia, kad naujos kartos povandeninis laivas plauks visiškai kitaip nei visi šiuolaikiniai povandeniniai laivai.
Revoliucinės povandeninės technologijos esmė tokia: aplink povandeninį laivą bus sukurtas „burbulas“, kuris praktiškai eliminuos laivo korpuso trintį į vandens paviršių. Teoriškai, anot kinų tyrėjų, toks laivas po vandeniu be vargo pasiektų viršgarsinį greitį, o galėtų skrieti ir 5 800 km/val. greičiu.
Naujosios technologijos autoriai – Harbino technologijų instituto (Kinija) Kompleksinės tėkmės ir šilumos perdavimo laboratorijos mokslininkai. Projekto autorius hidraulinės mechanikos ir inžinerijos profesorius Li Fengchenas leidiniui „South China Morning Post“ teigė „labai besidžiaugiąs naujos technologijos potencialu“.
Tradicinio ir kinų projektuojamo povandeninio laivo mobilumo schemų palyginimas
Jo teigimu, naujoji „superertmės“ technologija (angl. – supercavitation) grindžiama dar Šaltojo karo metu sugalvota sovietine technologija. „Superertmė“ apgaubia į vandenį panirusį laivą – šis atsiduria savotiškame oro burbule. Taip neva išsprendžiamos trinties su vandeniu problemos. Tarybinė superertminė torpeda „Škval“ išvystydavo 370 km/val. greitį, o tai yra žymiai greičiau nei vandenis sugeba skrosti bet kuri kita torpeda.
Jei teorinius užmojus pavyktų įgyvendinti, ir superertminis povandeninis laivas iš tikrųjų sugebėtų išvystyti 5,8 tūkst. km/val. greitį, atsivertų neįtikėtinos okeaninio vandens transporto galimybės, galbūt pranoksiančios net ir oro linijas. Pavyzdžiui, kitapus Ramiojo vandenyno bus galima atsidurti vos po maždaug 100 min. trukmės kelionės.
Kinų versijos įgyvendinimo schema tokia: povandeninis laivas prieš paneriant būtų padengiamas specialaus skysčio membrana. Nors ši plėvelė dėl kontakto su vandeniu diltų, kurį laiką ji labai smarkiai sumažintų laivo korpuso trintį į vandenį. „Kai laivas pasiektų bent 75 km/val. greitį, laivas atsidurtų superertmėje“, – aiškina L. Fengchenas.
Tiesa, kinų profesorius pripažįsta, kad dar teks išspręsti ne vieną rimtą viršgarsinio povandeninio transporto problemą. Viena jų – reikia išrasti galingą povandeninį raketinį variklį.
Yra ir kitų problemų. Viena jų – panirusį laivą reikia įgreitinti iki maždaug 100 km/val. Tik tada po vandeniu bus generuojamas greitam plaukimui būtinas oro burbulas. Dar viena problema – vesti (vairuoti) tokį laivą dabartinėmis priemonėmis būtų labai sunku ar net neįmanoma: kai laivas atsidurs „superertmėje“, laivo vairas praras kontaktą su vandeniu. Tarp kitko, minėtos torpedos, kaip rašoma „South China Morning Post“, plaukdavo tik tiesiai – jų manevravimo galimybės buvo labai ribotos.
Vis dėlto, L. Fengcheno teigimu, pastarąsias dvi problemas padės išspręsti kinų mokslininkų jau sukurtos specialaus skysčio membranos technologijos.
Taip po vandeniu atrodo sovietų superertminė torpeda „Škval“
