Devyni deniai, 9000 tonų keliamoji galia, milžiniška ritė, du išmanūs povandeniniai robotai, 16 mazgų plaukimo greitis – tokia trumpa charakteristika laivo, kuris ties „NordBalt“ kabelį Baltijos jūros dugnu. Šiuo kabeliu tekės elektra tarp Lietuvos ir Švedijos.
Devyni deniai, 9000 tonų keliamoji galia, milžiniška ritė, du išmanūs povandeniniai robotai, 16 mazgų plaukimo greitis – tokia trumpa charakteristika laivo, kuris ties „NordBalt“ kabelį Baltijos jūros dugnu. Šiuo kabeliu tekės elektra tarp Lietuvos ir Švedijos.
Jūrinius kabelius tiesiantis laivas „AMC Connector“ – vienas iš nedaugelio, galinčių pasigirti tokia galia ir modernumu.
Jūrinius kabelius tiesiantis laivas „AMC Connector“
Pernai užbaigtas laivas, specialiai sukurtas povandeniniams kabeliams tiesti ir kitiems darbams jūroje atlikti, šį mėnesį Karslkronos mieste, Švedijoje, pristatytas specialistams iš visos Europos.
Laivas „AMC Connector“ baigtas statyti 2011 metais ir nepriekaištingai atlaikė visus bandymus. Šiais metais „AMC Connector“ ties kabelį tarp Velso (Anglija) ir Airijos, o 2014 m. pradės tiesti „NordBalt“ kabelį Baltijos jūros dugnu. Atrodytų – užduotis lyg ir nelabai sudėtinga, tačiau pasigilinus išaiškėja įvairių savitų niuansų. Trumpai apžvelkime kai kuriuos jų.
„NordBalt“ kabelio metras sveria apie 30 kg, tad vieno reiso metu į laivą jo tilps apie 250 km. Kabeliui į jūrą nuleisti laive įmontuota nuleidimo sistema ir keli jūriniai kranai. Laive sukomplektuoti du nuotoliniu būdu valdomi robotai bus nuleisti į dugną ir stipria vandens srove plaus vagą kabeliui. Kitas laive esantis mechanizmas kabelį guldys į jam paruoštą vagą, o visą likusį darbą atliks pati jūra – banguodama ji „paslėps“ kabelį po smėliu, taip apsaugodama jį nuo galimų pažeidimų: inkarų, žvejybinių tinklų ir kt.
„AMC Connector“ keliamoji galia – iki 9000 tonų. Norint nutiesti 800 kilometrų (du kabeliai po 400 km) jūrinio kabelio tarp Švedijos ir Lietuvos, laivui prireiks iki penkių reisų.
Sūriam jūros vandeniui atsparus kelių sluoksnių „NordBalt“ kabelis pradėtas gaminti pernai gruodį. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Infrastruktūros plėtros departamento vadovo Simono Šileikio teigimu, tokio kabelio gamyba – ilgas ir sudėtingas technologinis procesas, kuriam reikalingos ne tik šiuolaikiškos medžiagos ir nuodugni kontrolė, bet ir kruopščiai suplanuota logistika. Jūrinio kabelio skersmuo apie 12,3 cm, gamykloje jis vyniojamas į didžiules rites, kurių viena gali sverti iki 7000 tonų. „Tokio kabelio gamyba vyksta etapais ir trunka ilgai – turime būti tikri dėl jo patikimumo, nes jūros dugne jis gulės bent penkiasdešimt metų“, – sako S. Šileikis.
„NordBalt“ kabelį planuojama tiesti 2014–2015 metų pavasarį-vasarą, tuo metu, kai mažiausias audrų pavojus. S. Šileikio teigimu, visi projekto „NordBalt“, už kurio įgyvendinimą atsakingas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, darbai vyksta pagal planą: pasirašytos sutartys su rangovais, „NordBalt“ kabelio ir „NordStream“ dujotiekio sankirtos sutartis, Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbų sutartis, pradėtas gaminti jungčiai reikalingas kabelis.
Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt“ sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas ir užtikrins galimybes parsisiųsti elektros iš pigiais hidroresursais turtingų Šiaurės Europos šalių, o pastačius Visagino atominę elektrinę – ir prekiauti Lietuvoje pagaminta elektra. Planuojama „NordBalt“ jungties eksploatacijos pradžia – 2015 metų gruodis.
