Vokietijos mokslininkai perėjo į naują kuriamo automobilių autopiloto bandymų etapą – po sėkmingų testų nenaudojamuose aerodromuose bei aplinkiniuose keliuose autonomiškai valdomas automobilis persikėlė į judrias Berlyno gatves.
Technologijos.lt primena, jog testuojamas autopilotas pirmą kartą visuomenei pristatytas 2010 metų spalį.
Vokietijos mokslininkai perėjo į naują kuriamo automobilių autopiloto bandymų etapą – po sėkmingų testų nenaudojamuose aerodromuose bei aplinkiniuose keliuose autonomiškai valdomas automobilis persikėlė į judrias Berlyno gatves.
Technologijos.lt primena, jog testuojamas autopilotas pirmą kartą visuomenei pristatytas 2010 metų spalį. Pakrikštytas „MadeInGermany“ vardu arba tiesiog „MIG“ tuomet žurnalistams demonstravo, jog didesnėje teritorijoje jis puikiai pastebi kliūtis bei laikosi visų saugaus vairavimo taisyklių.
„MIG“ automobilyje naudojami lazeriniai tolimačiai, vaizdo kameros, šilumos bei kiti davikliai, palydovinės navigacijos sistema suteikia galimybę netgi tuneliuose „matyti“ kitas transporto priemones, pėsčiuosius bei reaguoti į šviesoforų signalus.
Panašius autopilotus kuria ir bando ne viena mokslininkų ir inžinierių komanda. Tame tarpe ir pasaulinis gigantas „Google“. Ir jei užmiesčio keliuose ar bandymų aikštelėse tokie autopilotai patenkina visus kūrėjų lūkesčius, situacija intensyvaus eismo zonose yra daug keblesnė. Tai puikiai pasimatė DARPA rengiamame konkurse „Grand Challenge“, kurio esmė – sukurti autonominius automobilius, kurie galėtų vairuoti patys save be jokio žmogaus įsikišimo. Dirbtiniam intelektui buvo priskirta esminė pergalė, kai „Stanley“, Stenfordo universiteto „Volkswagen Touareg“ Kalifornijos Mojave dykumoje įveikė 212 km atstumą. Už šį pasiekimą automobilį modifikavusiai komandai buvo skirtas 2 milijonų dolerių prizas.
Kitų metų (2007) DARPA konkurse kartelė buvo kilstelėta. Iš dirbtinio intelekto valdomų automobilių buvo reikalaujama, kad jie įveiktų ne tik atviras dykumų erdves, bet ir intensyvaus eismo gatves – tokias, kokios pasitaiko normaliuose miestuose. Šį kartą DARPA tyrinėtojų komandas aštuonioms dienoms įkurdino George Karinių oro pajėgų bazėje. Čia automobiliai turėjo trasas įveikti vadovaudamiesi pagrindinėmis Kalifornijoje galiojančiomis eismo taisyklėmis, prasilenkdamos viena su kita, praleisdamos pėsčiuosius, sustodamos stovėjimo vietose ir įveikdamos sankryžas. Visas šias užduotis dauguma amerikiečių paauglių įveikia jau būdami 16-os.
Rezultatai buvo nuviliantys. Moderniausiais jutikliais ir pozicionavimo sistemomis apginkluoti automobiliai (vienu atveju net su 14 modulinio tipo („Glade“) serverių) triuškinamai „krisdavo“ nuo elementariausių kliūčių, tokių, kaip ant kelio gulintis duonos kepalo dydžio akmuo. Per keletą valandų beveik pusė komandų buvo pašalinta iš lenktynių už tokius pažeidimus, kaip atsitrenkimai į kliūtis stovėjimo aikštelėse arba tarpusavio susidūrimai, bandant pasidalinti tą pačią eismo juostą.
Tiesa, per vėlesnius metus pažanga šioje srityje visgi pasiekta (ką rodo ir „MIG“ rezultatai), tačiau radikalaus „perversmo“ vis dar nėra ir čia konkuruoja visi autopilotų kūrėjai – kuriai komandai pirmutinei pavyks pasiekti proveržį.
Štai tokiame kontekste labai įdomūs naujieji „MIG“ bandymai Berlyno gatvėse. Pranešama, jog pirmasis blynas „neprisvilo“ – nors į piko valandas „MIG“ dar nemetamas, tačiau savaitgalį sugebėjo pravažiuoti 80 km be jokių incidentų. Tiesa, automobilis nėra paleistas be jokios priežiūros – salone sėdi visa mokslininkų komanda, o prie vairo – aplinką stebintis žmogus, pasiruošęs bet kada perimti vairavimą į savo rankas.
Kol kas tai rimčiausias automobilio išbandymas. Tiesa, autopilotas nėra visiškas naujokas – mažo intensyvumo sąlygose yra nuvažiavęs 1000 km ir turi oficialų leidimą bandymams gatvėse. Be to, naudojama autopiloto technologija šiais metais patentuota.
Kokia tokių automobilių ateitis? Jų kūrėjai įsitikinę, jog be galo šviesi. Per pernai metų vykusį „MIG“ prototipo pristatymą susirinkusiems žurnalistams vienas iš jo kūrėjų tvirtino tikintis, kad autopiloto valdomi automobiliai po 5–10 metų gali būti pradėti naudoti privačiose įmonėse – oro uostuose, gamyklose, logistikos centruose, dideliuose sandėliuose. Automagistralėse, pasak jo, automobiliai be vairuotojų pasirodys per artimiausius 10–20 metų, o miestų gatvėse – po 20–30 metų.
Svarbiausia, jog jie ne tik padidintų saugumą eliminuodami žmogiškąjį faktorių, bet ir sumažintų automobilių kiekį gatvėse. Tai padėtų pasiekti autonominiai taksi – tik prireikus transporto priemonės, ją būtų galima išsikviesti nuotoliniu būdu, o pasinaudojus palikti kitiems keliautojams. Jei taip nutiktų, mokslininku įsitikinimu Berlyne liktų vos 10 % dabartinių automobilių, o likusią dalį sudarytų viešasis transportas ir autonominiai automobiliai.
„MadeInGermany“ bandymai bus tęsiami ir ateinančiais mėnesiais. Naujausias kūrėjų tikslas – automobiliu sklandžiai nuvažiuoti iš vieno Europos miesto į kitą.
