Pasitelkę į pagalbą išmonę, Seulo universiteto (Pietų Korėja) tyrėjai sugalvojo metodą, leidžiantį sukurti permatomus garsiakalbius atspausdinant juos ant tam tikros rūšies plastiko. Įdomu tai, kad spausdinimui mokslininkai pritaikė paprasčiausią rašalinį spausdintuvą.
Pasitelkę į pagalbą išmonę, Seulo universiteto (Pietų Korėja) tyrėjai sugalvojo metodą, leidžiantį sukurti permatomus garsiakalbius atspausdinant juos ant tam tikros rūšies plastiko. Įdomu tai, kad spausdinimui mokslininkai pritaikė paprasčiausią rašalinį spausdintuvą. Jiongsikas Jangas (Jyongsik Jang) kartu su kolegomis savo pasiekimus aprašė „Chemical Communications“ žurnale.
Kaip visi jau puikiai žinome, grafenas yra vieno atomo storio grafito plėvelė, nuolat linksniuojama prestižiškiausiuose fizikos, chemijos ir technologijų žurnaluose. Šį darinį pirmieji detaliai ištyrė Andrejus Geimas (Andre Geim) su Konstantinu Novosiolovu (Konstantin Novoselov) (už ką abu mokslininkai gavo fizikos Nobelio premiją). Kai kurie tyrėjai teigia, jog ši nanomedžiaga neatpažįstamai pakeis mūsų technologijų pasaulį. Tam, kad iš grafeno sukonstruotų garsiakalbius, Pietų Korėjos mokslininkai sugalvojo keturių etapų technologiją.
Kaip rašoma straipsnyje, pirmasis etapas yra grafeno oksido sintezė, tam pritaikant kitų tyrėjų anksčiau sugalvotą metodą. Toliau tam, kad neužsikimštų rašalinio spausdintuvo purkštukai, grafeno oksidas yra lupamas sluoksniais į pagalbą pasitelkiant vandenyje skleidžiamas garso bangas. Gautasis darinys nuplaunamas vandeniu, kad būtų pašalintos visos priemaišos. Toliau kruopščiai išvaloma spausdintuvo kasetė ir į jos vidų supilami grafeno „dažai“.
Tam, kad pagamintų specialų paviršių, ant kurio būtų galima spausdinti grafeno dažais, mokslininkai panaudojo žemos temperatūros deguonies plazmos apdorojimo metodą. Paviršiui pasirinkta viniliden fluorido medžiaga.
Kitas mokslininkų atliekamas žingsnelis – naujai sukurti dažai užpurškiami ant apdorotosios medžiagos (ant abiejų pusių) naudojant paprastą rašalinį spausdintuvą. Taip sukuriami grafeno elektrodai. Gautas darinys nedelsiant įmerkiamas į hidrazino ir amoniako tirpalą (vakuume) ir čia palaikomas 3 minutes. Šia procedūra užbaigia grafeno panaudojimą konstruojant garsiakalbį, mat likusios technologijos pagrindas standartinis – įprastinių elektroninių dalių montavimas. Pagamintieji garsiakalbiai veikia pjezoelektrinio efekto pagrindu, kuris priverčia viniliden fluoridą deformuotis, sukurdamas garso bangas.
Tyrėjai mano, kad šie novatoriški garsiakalbiai galėtų būti naudojami kaip lango arba kompiuterio ekrano elementai arba netgi kaip antitriukšmo generatoriai, slopinantys iš išorės sklindančius nepageidaujamus garsus.
Kadangi sukurtajai technologijai užtenka jau dabar laisvai prieinamų medžiagų (mokslininkai grafito sluoksniukus įsigijo iš tiekėjo) ir ji ganėtinai paprasta, manoma, jog naujieji garsiakalbiai turėtų būti nebrangūs. Tiesa, J. Jangas pripažįsta, kad jų produktas dar nėra parengtas pardavimui, mat garso kokybę dar reikėtų gerokai pakoreguoti, ypač žemų dažnių sritį. Būtent su šia nelengva užduotimi tyrėjai ir bando dabar susitvarkyti.
