Kinetinės energijos rekuperacijos sistemos (KERS) sėkmė „Formulės-1” lenktynėse, kai iš kinetinės energijos generuojama ir baterijose sukaupiama elektros energija naudojama epizodiniam bolidų galios padidinimui, autosporto vadovams suteikia tikėjimo, jog vien tik elektra varomos F1 bolidų modifikacijos suteiktų reikšmingą impulsą ilgesnius nuotolius įveikiančių elektromobilių pramonės vystymui.
Kinetinės energijos rekuperacijos sistemos (KERS) sėkmė „Formulės-1” lenktynėse, kai iš kinetinės energijos generuojama ir baterijose sukaupiama elektros energija naudojama epizodiniam bolidų galios padidinimui, autosporto vadovams suteikia tikėjimo, jog vien tik elektra varomos F1 bolidų modifikacijos suteiktų reikšmingą impulsą ilgesnius nuotolius įveikiančių elektromobilių pramonės vystymui.
„Formulės-1“ ateitis – elektra varomi bolidai?
©ravesid.wordpress.com
„Vieną gražią dieną „Formulės-1” čempionate mes iš tikrųjų sulauksime vien tik elektra varomų bolidų, – tvirtina „Mercedes Grand Prix“ komandos vykdantysis direktorius Nikas Frajus (Nick Fry), 2009 m. ėjęs tais pačiais metais komandinės įskaitos nugalėtojos vardą iškovojusios „Brawn“ komandos vadovo pareigas. – Pirmiausiai F1 lenktynių pelotone turėtų atsirasti lygiomis teisėmis su įprastais bolidais lenktyniaujantys automobiliai – panašiai kaip „Isle of Man Tourist Trophy“ žiedinėse lenktynėse elektrociklai lygiomis teisėmis lenktyniauja su įprastais „Tourist Trophy“ (TT) motociklais. Iš pradžių elektriniai TT motociklai visiems atrodė gana nerimtas pokštas, tačiau dabar tokia technika yra vertinama labai rimtai.“
KERS sistemą sudaro kombinuotas motoras-generatorius, sujungtas su varančiuoju varikio velenu, o bolido dugne sumontuotos ličio jonų baterijos. Bolido stabdymo metu minėtas generatorius kinetinę energiją paverčia elektros energija, kuria ir įkraunamos baterijos. Sykį viename rate pilotas 6,6 sek. gali panaudoti baterijose sukauptą energiją papildomam bolido greičiui išvystyti. Sukaupta elektros energija bolido variklį impulso metu praturtina papildoma aštuoniasdešimčia arklio galių (60 kilovatų).
Nepaisant retkarčiais pasitaikančių KERS sistemos gedimų, kuriems ištikus bolidai dėl balastinio baterijų svorio netenka kai kurių svarbių dinaminių charakteristikų, sistema iš principo veikia kur kas geriau nei buvo tikėtasi. „KERS jau dabar daro didžiulę įtaką automobilių technologijoms, – teigia N. Frajus. – Tik įsivaizduokite, kaip nenuspėjamai turėtų vykti visos distancijos metu vien tik elektra varomų bolidų lenktynės.“
KERS sistemą sudaro kombinuotas motoras-generatorius, sujungtas su varančiuoju varikio velenu, o bolido dugne sumontuotos ličio jonų baterijos
©carnews.com
„Mūsų komandos bolidų varikliams KERS sistemas kūrę inžinieriai projektuoja ir regeneracines stabdymo sistemas, kurios ateity bus diegiamos serijiniuose Mercedes automobiliuose. Tad galima drąsiai tvirtinti, jog tarp KERS sistemos ir keliuose riedančių transporto priemonių jau dabar yra tiesioginė sąsaja.“
N. Frajaus mintims pritaria ir raketinio-reaktyvinio automobilio „Bloodhound SuperSonic Car“ programos vyriausiasis inžinierius Denas Džonsas (Dan Johns).
„Visiškai elektrinių bolidų lenktynės yra geriausia, ką F1 gali pasiūlyti ateityje, – tvirtina D. Džonsas. – Tai pastūmės mus progresuoti kryptimis, alternatyviomis anglies pagrindu veikiančioms technologijoms. Garantuoju, jog tokia inžinerinė vizija pasiutusiai masins visus tokius kaip aš.“
