Dabartiniai elektra varomi automobiliai turi keletą neabejotinų privalumų – tai nepriklausomos nuo naftos atsargų ir (beveik) kainų transporto priemonės, jos visiškai neteršia gamtos ir nuvažiuotas jais atstumas yra daug pigesnis.
Dabartiniai elektra varomi automobiliai turi keletą neabejotinų privalumų – tai nepriklausomos nuo naftos atsargų ir (beveik) kainų transporto priemonės, jos visiškai neteršia gamtos ir nuvažiuotas jais atstumas yra daug pigesnis.
Tuo pat metu jie dar labai netobuli – nuvažiuoti gali nedaug (realiai iki 150 km), akumuliatoriai kraunasi ilgai, jie brangūs ir nėra jau tokie „švarūs“, ypač jeigu elektra, kurią jie naudoja, gaunama deginant anglį. O ir branduolinė energetika po nelaimės Japonijoje nebeatrodo tokia viliojanti. Pavyzdžiui, dabar net penktadalis elektros energijos JAV pagaminama naudojantis branduoliniu kuru, tačiau panašu, kad artimiausioje ateityje šis procentas tik mažės. Štai Vokietija neseniai pareiškė, kad iki 2020-ųjų metų gali uždaryti visas 17 savo branduolinių elektrinių.
Ką daryti? Artimiausioje perspektyvoje – kardinaliai pasikeitusios baterijos. Jos turėtų būti bent kelis kartus talpesnės ir mokslininkai visais būdais stengiasi jas tobulinti.
Visai neseniai pasigirdo kalbų, kad teoriškai baterijos gali būti skystos ir taip užpildyti daug didesnį plotą.
Dar įdomesnę idėją pasiūlė studentai iš Karališkojo Londono koledžo. Jie siūlo baterijas daryti iš anglies kompozitinių medžiagų įvairiausių formų. Taip automobilių baterijos galėtų tapti kėbulo dalimis. Joms nereikėtų specialios vietos – variklio dangtis, sparnai, net durys – viskas galėtų tapti elektros kaupikliais. Teoriškai tai įmanoma ir net nelabai sudėtinga. Kompozitinės medžiagos yra pakankamai tvirtos ir lengvos, o jeigu jas priversti dar ir tapti elektros energijos kaupikliais, tai būtų išties puiki idėja – visas automobilis tampa vienu dideliu akumuliatoriumi.
Tam, kad anglies pluošto detalės taptų kartu ir energijos kaupikliais, į anglies pluošto audinį įpinami ličio jonai ir atskiri pluošteliai ima veikti kaip elektrodai. Tai visai kitokia idėja negu tradicinėje baterijoje, kai elektra gaunama cheminės reakcijos būdu.
Švedijos kompozitinių medžiagų institutas jau bando pagaminti tokią anglies pluošto medžiagą. Šią idėją jau pasigavo „Volvo“ kompanija ir jau artimiausiu metu pagamins elektromobilį, kurio bagažinės grindys atlieka akumuliatoriaus funkciją.
„Manome, kad tai padės sutaupyti iki 15 procentų svorio“, – sako „Volvo“ medžiagų centro Stokholme inžinierius Peras-Ivaras Sellergrenas.
„Nors tokios grindys negalės sukaupti pakankamai energijos, kad automobilis judėtų, tačiau to užteks, kad toks akumuliatorius sugebėtų veikti kaip start-stop sistema, t. y. išjungti ir kai reikia užvesti variklį“, – sako Peras-Ivaras Sellergrenas. Anot jo, jeigu tokios kompozitinės baterijos taptų efektyvios kaip ličio-jonų baterijos, pakaktų tik automobilio stogo bei variklio ir bagažinės dangčių, kad automobilis pravažiuotų pilnai pakrautais akumuliatoriais iki 150 km.
