Bandymai sukurti kambario temperatūros superlaidininkus, tai yra medžiagas, kuriomis elektronų srovė teka nesutikdama pasipriešinimo, seniai domino mokslinę ir populiariąją vaizduotę. Tuo pačiu metu buvo nenuilstomai bandoma padidinti vis dar labai žemą temperatūrą, prie kurios tam tikros medžiagos pasižymi superlaidumu. 
Bandymai sukurti kambario temperatūros superlaidininkus, tai yra medžiagas, kuriomis elektronų srovė teka nesutikdama pasipriešinimo, seniai domino mokslinę ir populiariąją vaizduotę. Tuo pačiu metu buvo nenuilstomai bandoma padidinti vis dar labai žemą temperatūrą, prie kurios tam tikros medžiagos pasižymi superlaidumu. Mokslinis superlaidumo aiškinimas rėmėsi elektronų porų susidarymu. Vienu atveju yra manoma, kad jame dalyvauja gardelės virpesiai, o kitu atveju – elektronų sukiniai. Žengtas dar vienas žingsnis bandant suprasti elektronų porų susidarymą feropniktiduose. Tikimasi, kad tai padės rasti kelius kambario temperatūros superlaidininkams sukurti.
Straipsnis (angliškas pavadinimas „Orbital-Independent Superconducting Gaps in Iron Pnictides“) buvo atspausdintas prestižiniame „Science“ žurnale. Vienas straipsnio bendraautorių Takaširo Šimodžima (Takahiro Shimojima) pažymėjo, kad nors aukšta superlaidumo temperatūra (55 K) feropniktiduose buvo pirmą kartą stebėta 2008 metais, šis reiškinys negali būti paaiškintas elektronų porų susidarymu remiantis gardelės virpesiais. Todėl buvo reikalingas alternatyvus efekto aiškinimas.
Feropniktidai, taip pat žinomi Fe-pniktidų ir geležies pniktidų pavadinimu, yra medžiagos, priklausančios, taip vadinamai, azoto grupei. Azoto grupė yra periodinės lentelės grupė, kuriai priklauso azotas, fosforas, arsenas, stibis, bismutas ir ununpentiumas. Visi šie elementai turi po penkis elektronus išoriniame sluoksnyje. Pniktidai yra dvinarės šios grupės medžiagos. Naujo tipo superlaidininkai, kuriuos tiria Šimodžima su savo grupe, charakterizuojami laidumo sluoksniu sudarytu iš geležies ir arseniko.
Savo tyrime mokslininkai sutelkė dėmesį į superlaidumo draustinės juostos tarpo vertę. Ji charakterizuoja elektronų Kuperio (Cooper) porų stiprumą įvairiose elektronų orbitalėse. Naudodami lazerinio-ARPES (lazerinę kampinės skiriamosios gebos fotoemisinę spektroskopiją, angl. laser angle-resolved photoemission spectroscopy) mokslininkai nustatė, kad elektronų orbitalės, o ne sukiniai yra atsakingi už superlaidumą feropniktiduose. Jie padarė išvadą, kad elektronų orbitalės, tiksliau, orbitalių fluktuacijos, orbitalių porų susidarymas iššauktas magnetizmo arba jų abiejų kombinacija yra trečias kelias, kuris lemia Kuperio porų susidarymą.
Kas gi privertė mokslininkus nagrinėti orbitalių porų susidarymą kaip galimą naują mechanizmą, atsakingą už aukštatemperatūrinį superlaidumą? „Svarbus pastebėtas dalykas buvo Fermi paviršiaus orbitalių poliarizacija antiferomagnetinėje metalo fazėje motininio darinio BaFe2As2, kuris buvo nagrinėjamas lazerinio-ARPES metodo, – paaiškino Šimodžima. – Buvo labai keista, kad šios medžiagos pagrindinė būsena susidaro elektronų persiskirstymo, kuris priklauso nuo orbitalių. Mes nustatėme, kad šie rezultatai netiesiogiai paremia orbitalių pasiskirstymą, kuris buvo pasiūlytas teoriškai. Tada mums pasidarė įdomu sužinoti, kokia yra orbitalių laisvės laipsnių įtaka medžiagos superlaidumui.“
Lazerinio-ARPES metodas buvo esminis mokslininkų grupės įrankis, padėjęs padaryti atradimą. „Išvystėme vieną labai svarbų metodą – kintanti lazerinė poliarizacija orbitalių charakteristikoms tirti, – pasakė Šimodžima. – Mes taip pat sugebėjome gauti didelę energetinę gebą ir didelį vidinės struktūros jautrį, kurie leido mums registruoti aukštos kokybės duomenis, susijusius su superlaidumo draustinės juostos tarpu. Viso paruošiamojo darbo rezultatas sudarė sąlygas dviejų maksimumų, kurie anksčiau trukdė suprasti ARPES duomenis, išskyrimui (Ba,K)Fe2As2 spektre.“
Aiškindamas savo darbo svarbą Šimodžima pabrėžė, kad, jei bus atrastos kitos medžiagos turinčios sumaišytas orbitales netoli Fermio lygmens, tai gali reikšti, jog jos taip pat pasižymės aukštatemperatūriniu superlaidumu dėl orbitalių porų susidarymo. „Pavyzdžiui, – jis pratęsė savo aiškinimą, – jei perėjimo į superlaidinę būseną temperatūra būtų artima kambario temperatūrai, tai greitai būtų sukurti ir pradėti plačiai naudoti superlaidiniai laidai, leidžiantys elektronų pernešimą bei saugojimą nepatiriant energetinių nuostolių.“
Paveikslėlyje parodyti trys galimi elektronų porų susidarymo mechanizmai superlaidininkuose. Geltona spalva vaizduojama Kuperio elektronų pora. Paveikslėlio viršutinėje dalyje parodytas elektronų poros susidarymas dėl gardelės virpesių. Viduryje matyti poros susiformavimas esant sukinių sąveikai. Apatinėje dalyje – elektronų orbitalių sąveika suformuoja elektronų porą.
