Vėjo jėgainės Lietuvoje: teisinė ir finansinė situacija

Į Žemės ūkio ministeriją kreipiasi ne vienas kaimo gyventojas, planuojantis statyti vėjo jėgainę ir norintis sužinoti, kokie yra jų statybų reikalavimai, kokia parama gali būti skiriama. Būsimuosius alternatyvios energijos gamintojus taip pat domina ir vėjo jėgainių kaina. Į dažniausiai užduodamus klausimus ministerija parengė ir išplatino viešus atsakymus.

Statybos reikalavimai – paprastesni

Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas, Lietuvoje vėjo jėgainės pagamina tik apie 1 proc. suvartojamos elektros energijos. Šiandien Lietuvoje vėjo jėgainių instaliuota galia iš viso sudaro apie 90 MW. Kaimo vietovėse, daugiausiai pas Skuodo ir Jurbarko rajonų ūkininkus, veikia ir prie skirstomųjų tinklų prijungta 19 vėjo jėgainių (iki 250 kW galios), kurių instaliuota galia sudaro tik 4,5 MW.

Nuo šių metų pradžios vėjo jėgainės iki 10 m aukščio ir iki 10 kW galingumo įtrauktos į nesudėtingų statinių I grupę. Tokioms jėgainėms įsirengti nereikia statybos leidimo ir kitų sudėtingų derinimo procedūrų. Į nesudėtingų statinių II grupę įtrauktos vėjo jėgainės iki 15 m aukščio ir iki 30 kW galingumo. Joms statybos reikalavimai taip pat gerokai paprastesni. Atkreiptinas dėmesys, kad statant ne galingesnes kaip 250 kW vėjo jėgaines, nereikia rengti detaliųjų planų ir keisti žemės naudojimo paskirties, taip pat yra nustatyti liberalesni reikalavimai atstumams nuo jėgainės iki sklypo ribos.

„Potencialūs vėjo jėgainių statytojai pirmiausia turi kreiptis į savivaldybės architektą, kuris išduotų statybos sąlygų sąvadą. Jame yra nurodyta, ką reikia daryti toliau. Norintieji prisijungti prie tinklų dar turi gauti ir prisijungimo išankstines sąlygas, kurias išduoda skirstomųjų tinklų teritoriniai skyriai“, – paaiškino J. Žukas.

Tačiau šiandien realybė yra tokia, kad be konkursų ir didesnių biurokratinių trukdžių galima statyti tik iki 250 kW vėjo jėgaines.

Šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos dėl parengto Atsinaujinančios energijos šaltinių įstatymo projekto, kuris jau užregistruotas Seime ir laukia svarstymo. Žemės ūkio ministerija sieks, kad šiame įstatyme ūkininkams neliktų apribojimų pagal supaprastintą tvarką statyti įvairaus galingumo vėjo ar kitas jėgaines. ŽŪM taip pat laikosi nuostatos, kad visoms vėjo jėgainėms leidimai prisijungti prie elektros tinklų turėtų būti išduodami privaloma tvarka.

Remiama pagal 7 priemones

Pasak J. Žuko, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta galimybė remti atsinaujinančios energijos gamintojus, kurie gaminsis energiją savo reikmėms, ir kurie pageidauja parduoti perteklinę energiją ar biokurą. Vėjo jėgainių įsirengimas remiamas pagal septynias programos priemones.

Pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ remiama iki 250 kW vėjo jėgainių statyba savo gamybos reikmėms. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 1 mln. 380 tūkst. Lt. Paramos intensyvumas – 40–60 proc.

Pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ taip pat remiama iki 250 kW vėjo jėgainių statyba ūkio reikmėms, o didžiausia paramos suma vienam projektui – iki 138 tūkst. Lt.

Kaimo turizmas yra vienas populiariausių ne žemės ūkio verslų kaime, turintis didžiulį augimo potencialą. Pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ remiama vėjo jėgainių statyba projekto reikmėms. Parama vienam projektui gali siekti iki 690 tūkst. Lt. Paramos intensyvumas – iki 65 proc.

Ūkininkams, labai mažoms įmonėms, kaimo gyventojams, planuojantiems statyti vėjo jėgaines ir prisijungti prie tinklų bei perteklinę energiją parduoti, parama teikiama pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Pareiškėjai, norintys pasinaudoti parama, turi įsipareigoti parduoti ne mažiau kaip 50 proc. pagamintos elektros energijos. Parama vienam projektui siekia iki 690 tūkst. Lt, o paramos intensyvumas – iki 65 proc. Šiais 2010 metais galioja padidinta – 1 726 tūkst. Lt parama vienam projektui. Vėjo jėgainės galingumas neribojamas.

Paramos gali tikėtis ir tie kaimo gyventojai bei labai mažos įmonės, kurie žemės ūkio veikla neužsiima. Šiems ne žemės ūkio veiklos subjektams kaimo vietovėse parama gali būti suteikta pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Paramos dydis, intensyvumas, supaprastinta paramos gavimo tvarka ir kitos sąlygos panašios kaip ir pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.

Jeigu vėjo jėgainę nori statyti savivaldybės administracija kartu su partneriais, kuriais gali būti vietos veiklos grupė (VVG), kaimo bendruomenė ar kitas juridinis asmuo, tuomet jie gali tikėtis paramos pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” (planavimo būdu).

Kaimo bendruomenės, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai asmenys kartu su partneriais, išskyrus VVG, nedidelio galingumo vėjo jėgainę gali pasistatyti pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Atkreiptinas dėmesys: vėjo jėgainių statyba turi būti numatyta konkrečios VVG vietos plėtros strategijoje.

Daugiau informacijos apie paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje.

Didesnė vėjo jėgainė – mažiau sąnaudų

Pasak J. Žuko, vėjo jėgainės kaina priklauso nuo jos galingumo, komplektacijos ir kitų sąlygų. Galioja vienas principas – kuo galingesnė vėjo jėgainė, tuo pigesnė instaliuotos galios vieneto kaina. Tarkime, 250 kW galios vėjo jėgainės statyba apytikriai kainuotų 1,25 mln. Lt (1 kW kaina – 5000 Lt), 50 kW galios – apie 400 tūkst. Lt (1 kW kaina – apie 8 000 Lt), o buitinės, vertikalios ašies 5 kW vėjo jėgainės kaina būtų apie 100 tūkst. Lt (1 kW kaina – 20 000 Lt). „Žinotina, kad norint prisijungti prie tinklų ir parduoti elektros energiją, dar teks sumokėti ir prisijungimo išlaidas – nuo 5 iki 10 proc. projekto vertės“, – sakė ŽŪM Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas J. Žukas.

Daugiau informacijos pasiteirauti tel. (5) 2391 248, (5) 2398 420.