Ginčai tarp vairuotojų dėl to, ar greičio matuoklis gali nufotografuoti automobilį iš galo, tęsiasi jau daugelį metų. Atsakymas nėra toks paprastas, nes viskas priklauso nuo konkretaus prietaiso tipo. Šiame tekste paaiškinsime, kaip veikia greičio matuokliai Lietuvoje, ką galima matyti nuotraukoje ir kada tikėtis baudos.

Mikrobangų krosnelė yra vienas iš tų buities prietaisų, kuris kelia emocijas. Vieni ją dievina už patogumą ir greitį, kiti žiūri įtariai, neva ji spinduliuoja pavojingus signalus, naikina vitaminus ir netgi didina vėžio riziką. Gydytojai ir mokslininkai tuo tarpu bando nubrėžti aiškią ribą tarp realybės ir išgalvotų baimių, tačiau mitai laikosi įsikibę.

Dar visai neseniai elektromobilio įkrovimo planas vasaros kelionėse buvo lyg taktiškas šachmatų žaidimas – reikėjo žinoti ne tik, kur yra stotelės, bet ir kada prie jų tikėtis eilės, kokia ten jungtis ar kiek laiko užtruks įkrovimas. Tačiau šią vasarą pajūrio regione įvyko vienas didžiausių infrastruktūrinių šuolių Lietuvos elektromobilumo istorijoje – Klaipėdoje įkrovimo prieigų skaičius per metus išaugo nuo 12 iki 52.

Elektromobiliai per pastarąjį dešimtmetį iš išskirtinės nišinės prekės tapo masinės rinkos produktu. Vis daugiau vairuotojų juos renkasi dėl mažesnės taršos, tylesnio važiavimo ir augančios įkrovimo infrastruktūros. Tačiau kartu su privalumais atsiranda ir naujų iššūkių. Didelės talpos ličio jonų baterijos, kurios leidžia nuvažiuoti šimtus kilometrų be įkrovimo, kelia unikalių saugumo rizikų.

Graviravimas lazeriu yra modernus ženklinimo būdas, kuris užtikrina itin tikslų, ilgaamžį ir estetišką rezultatą. Ši technologija tinka įvairioms medžiagoms, nuo metalo iki stiklo, ir leidžia kurti tiek pavienius, tiek masinės gamybos užsakymus. Dėl savo universalumo jis plačiai taikomas tiek pramonėje, tiek reklamos, suvenyrų ar dovanų gamyboje.

Jūrų logistikos srityje vyksta pokyčiai, kurie dar visai neseniai atrodė kaip mokslinė fantastika. Kai didžioji dalis šios srities inovacijų dėmesio sutelkta į autonominius laivus, Kinijos inžinieriai pasirinko visai kitą kryptį ir sukūrė priemonę, kuri gali iš esmės pakeisti įprastus krovinių gabenimo būdus.

Signalizacija nei iš šio, nei iš to suveikdavo vėl ir vėl, kol neapsikentęs šeimininkas galiausiai nusprendė jos laikinai neaktyvuoti. Netrukus po to name įvykdyta vagystė. Pasak ekspertų, tai, kad namuose įrengti davikliai suveikia, rodos, be priežasties, gali lemti įvairūs veiksniai, kai kurie – net keliantys šypseną, tačiau į tokias situacijas reikėtų žiūrėti rimtai.

Nors pasaulyje elektromobilių rinka plečiasi kaip niekad sparčiai, Lietuvos vartotojai vis dar žengia atsargius žingsnius – pirmąjį šių metų pusmetį elektromobiliai Lietuvoje sudarė tik apie 5 proc. naujų registracijų, kai visos Europos Sąjungos vidurkis siekia daugiau nei 15 proc. Taip pat remiantis rugpjūčio mėn. naujausiais „Regitros“ duomenimis, vos 1 iš 96 lengvųjų automobilių šalyje yra varomas elektra. Kodėl šio regiono vairuotojai delsia pereiti prie tvaresnio transporto?

JAV kariuomenės eksperimentas su hipergarsiniu orlaiviu „X-43A“ iki šiol kelia pagarbą tiek mokslininkams, tiek karinės technologijos entuziastams. Nors šis bandymas įvyko dar 2004 metais, jo reikšmė tapo akivaizdi tik dabar, kuomet ant šių pasiekimų pagrindo gimsta nauji ginklai, galintys keisti jėgų pusiausvyrą pasaulyje.

Šią vasarą Lietuvos elektromobilių vairuotojai įkrovimo stotelėse praleido trumpiau nei bet kada anksčiau – tačiau jų apsilankymų skaičius perkopė visus iki šiol fiksuotus rodiklius. Kaip rodo greito elektromobilių įkrovimo tinklo Baltijos šalyse „Ignitis ON“ duomenys, vien birželį ir liepą viešajame įkrovimo tinkle Lietuvoje įkrovimų skaičius, lyginant su pernai, išaugo dvigubai, o visose Baltijos šalyse – net 2,5 karto.

Teoriškai europiečiai šiandien turėtų noriai persėsti į elektromobilius ir pripažinti jų pranašumus, tačiau statistika rodo priešingą tendenciją. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, šiuo metu didžiausią naujų automobilių rinkos dalį Senajame žemyne užima hibridiniai modeliai.

„Mercedes-Benz“ nuosekliai tobulina pažangias vairuotojo pagalbos sistemas ir automatizuoto vairavimo funkcijas. Nuo 2025 m. liepos pabaigos bendrovė naudoja klientų automobilių jutiklių ir vaizdo duomenis ir jais apmoko savo sistemas, kad dar tiksliau atpažintų įvairius eismo dalyvius ir netipines situacijas realiame eisme. Tikslas – didinti kelių eismo saugumą visiems ir dar labiau priartėti prie „Vision Zero“ siekio – iki 2050 m. Europos Sąjungoje pasiekti nulį žūčių keliuose.

Automobilių pirkėjų lūkesčiai keičiasi. Jei anksčiau populiariausios savybės buvo šildomos sėdynės ar kokybiškos garso sistemos, dabar vairuotojų dėmesys krypsta į kur kas svarbesnį dalyką. Vis daugiau žmonių nori, kad jų automobilis gebėtų važiuoti be nuolatinės vairuotojo rankų kontrolės.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl kelių užsidegusių elektromobilių, vėl pasigirdo nuogąstavimų dėl jų saugumo. Tačiau ar tikrai elektromobiliai yra pavojingesni už įprastus automobilius su vidaus degimo varikliais? Duomenys rodo, kad tokios baimės nepagrįstos.

Prieš pusmetį, vasario 9-ąją, Lietuva ir kitos Baltijos šalys žengė istorinį žingsnį, visiškai atsiskirdamos nuo BRELL elektros energijos žiedo – dešimtmečius dominavusios infrastruktūros, jungusios mus su Rusijos ir Baltarusijos elektros tiekimo sistema. Šis techninis pokytis vartotojų praktiškai tiesiogiai nepalietė, tačiau jis ne tik galutinai įtvirtino mūsų energetinę nepriklausomybę, bet ir atvėrė naujų galimybių bei iššūkių atviroje elektros rinkoje.