Įsivaizduokite išmanųjį telefoną, kurio baterija išlieka gyvybinga dvigubai ilgiau, arba elektromobilį, galintį nuvažiuoti 600 km vienu įkrovimu ir įkraunamą per kelias minutes. Būtent tokia pažanga prognozuojama pradėjus naudoti kietojo elektrolito baterijas – tai naujos kartos energijos kaupikliai, kurie pastaraisiais metais sulaukia milžiniško mokslininkų ir pramonės dėmesio.

Gruodžio viduryje Hobarto uoste Tasmanijoje įvyko momentas, kuris jūrų transporto ateitį priartino prie realybės. Australijos laivų statykla „Incat Tasmania“ pirmą kartą išbandė jūroje laivą, pažymėtą „Hull 096“, ir taip pademonstravo, kad nulinės emisijos idėjos jau tampa apčiuopiamos.

Elektros gamybos, naudojant saulės energiją, mastai auga kiekvienais metais. Skaičiuojama, kad šie metai saulės energetikai vėl bus rekordiniai. Augant jos svarbai, mokslininkai ir inžinieriai intensyviai ieško būdų, kaip būtų galima dar labiau patobulinti saulės elementus, padarant juos dar efektyvesnius.

Lietuvos viešojo transporto bendrovės įpareigotos didinti alternatyviųjų degalų naudojimą. Kol kas didžioji dalis investicijų nukreipiama į elektra varomą transportą, o sostinė planuoja ir brangius vandenilio projektus. Tuo metu ekspertai ragina neaplenkti vietinio biometano, kuris padėtų ne tik greičiau dekarbonizuoti viešąjį transportą, bet ir stiprinti šalies ekonomiką bei energetinį saugumą.

Net ir nedideli pokyčiai stratosferoje gali turėti reikšmingą poveikį Žemės klimatui, tad ši atmosferos sritis susilaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio. Ne išimtis ir lietuviai. FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė kuria jutiklius, kurie būtų taikomi atmosferos dujų spektroskopijai – metodui, kai, pasitelkiant šviesą, galima daug sužinoti apie oro sudėtį ar jos kitimą.

Lietuvos keliais jau rieda elektriniai sunkvežimiai, apie kuriuos dar prieš keletą metų buvo kalbama tik kaip apie ateities viziją. Tampa sunku ignoruoti tvarumo diktuojamas tendencijas ir technologijų pažangą, be to, dalis vežėjų į elektrinį transportą gręžiasi ir dėl klientų lūkesčių. Tad kokiems darbams Lietuvoje jau gali būti pritaikomi elektriniai sunkvežimiai?

Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip fantastinio filmo scenarijus, kas būtų, jei visi žmonės Žemėje vienu metu paspaustų jungiklį ir įjungtų visas įmanomas šviesas. Tačiau toks mintinis eksperimentas leidžia geriau suprasti, kaip veikia mūsų elektros tiekimo sistema ir kokį poveikį net trumpalaikis energijos šuolis gali turėti tiek gamtai, tiek žmonių sveikatai.

Ar galima įsivaizduoti, kad vadinamasis nematomumas, kuriuo daugelį metų rėmėsi galingiausios pasaulio kariuomenės, gali tapti nebe toks efektyvus? Pastarasis išbandymas Prancūzijoje leidžia manyti, kad toks scenarijus įmanomas. Europoje kuriamas naujas ginklas gali kardinaliai pakeisti jėgų pusiausvyrą ore.

Ilgą laiką atrodė, kad saulės energetika Europoje auga be jokių stabdžių. Kasmet daugėjo tiek individualių mikroinstalacijų, tiek didelių saulės parkų, o politikai žarstė pažadus apie žaliosios energijos proveržį. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad situacija pasikeitė.

Jūs tikriausiai ne kartą pasidžiaugėte tuo, kaip išmanusis dulkių siurblys palengvina kasdienę rutiną. Nereikia nieko daryti – jis važinėja po namus, švarina kilimus, pats grįžta į įkrovimo stotelę. Iš pažiūros – nepakeičiamas pagalbininkas. Tačiau kibernetinio saugumo specialistai vis garsiau kalba apie grėsmę, kurios daugelis nepastebi.

Automobilių pasaulis per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – nuo tradicinių vidaus degimo variklių iki elektromobilių ir autonominių važiavimo sistemų. Dar vienu naujojo laikmečio simboliu tapo visuotinis skaitmenizavimas, keičiantis ne tik technologijas, bet ir vairuotojų įpročius.

Švari energija, neabejotinai žadėjusi pokytį, kartu atneša naujų iššūkių, apie kuriuos viešai kalbama vis dar per retai. Tai rodo, kad problema tampa ne teorine, o labai praktine. Nors fotovoltinė energija laikoma ekologiškos ateities simboliu, svarbiausias klausimas vis dar lieka be aiškaus atsakymo: kas nutinka, kai saulės baterijos pasensta?

KTU mokslininkai ieško būdų, kaip ne tik pagerinti saulės elementų veikimo efektyvumą, bet ir kaip sumažinti jų priežiūros kaštus bei užtikrinti, kad elementai tarnautų kaip įmanoma ilgiau. Jie kuria dangą, kurioje panaudojamas superhidrofobinis – vandens riedėjimą sukeliantis – efektas.

Studentas Lukas Šalavėjus sukūrė inovatyvų integrinį grandyną, sprendžiantį aktualias transporto ir ryšių sektoriaus problemas. Šis darbas – ne tik asmeninis jaunojo mokslininko laimėjimas, bet ir glaudaus bendradarbiavimo su Taivano universitetais bei aukštųjų technologijų įmonėmis rezultatas, atveriantis naujas galimybes Lietuvos elektronikos pramonei.

Belaukdami švenčių daugelis jau dabar išgyvena šventinį bruzdesį. Namai pulsuoja muzikos ritmu, žybsi lempučių girliandos, tinkle sujungiama arba kraunasi namų valymo įranga, apsišvarinimo vajui atitaria ūžiančios skalbimo mašinos, išbandomi nauji receptai elektriniuose maisto ruošimo prietaisuose. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai gali būti pavojinga tiek elektros tinklo ar visų namų saugumui, tiek ir elektronikos prietaisams.