Viešojo ir privataus sektoriaus įmonių automobilių parkai Lietuvoje sparčiai elektrifikuojami, o tai, anot ekspertų, signalizuoja apie masto ekonomiją. Ar tai žaliosios politikos rezultatas, ar pavyzdys, kad elektromobiliai tapo ekonomiškai naudingi verslui?

Senas telefonas jūsų stalčiuje – tai ne šiukšlė, o vertinga žaliava, kuri gali būti prikelta naujam gyvenimui. Tačiau kol dauguma žmonių vis dar linkę senus įrenginius palikti dūlėti namuose ar išmesti, elektronikos atliekos sparčiai tampa didžiuliu buitinių šiukšlių srautu.

Jei didžiųjų šalies miestų priemiesčių kiemuose stovintys elektromobiliai šiandien jau nieko nebestebina, tai daugiabučių rajonuose šis vaizdas išlieka kur kas retesnis. Nors elektromobilių skaičius keliuose gana sparčiai auga, aiškių taisyklių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo gyvenamuosiuose kvartaluose vis dar trūksta.

Elektromobilių populiarumas kasmet didėja, o kartu su tuo atsiranda naujų iššūkių ir galimybių. Vienas didžiausių klausimų šiandien yra ką daryti su elektromobilių baterijomis, kai jos pasiekia savo tarnavimo pabaigą? Dabar aiškėja, kad šios baterijos gali turėti ne vieną, o net kelis gyvenimus.

Optoelektronikos skyriaus komanda – dr. Irmantas Kašalynas, dr. Saulius Tumėnas, dr. Justinas Jorudas, dr. Andrzej Urbanowicz, dr. Vytautas Janonis, dr. Daniil Pashnev ir dr. Surya Revanth Ayyagari – kartu su su kolegomis iš Rytų Suomijos universiteto bei Tokijo universiteto sukūrė universalų elektromagnetinių bangų sugėriklį, kuris gali būti pritaikytas tokioms sritims kaip astronomija ar gynyba.

Tarptautinė kosminė stotis beveik ketvirtį amžiaus buvo simbolis mokslo bendradarbiavimo ir įrodymas, kad ilgalaikis žmonių buvimas orbitoje yra įmanomas. Tačiau jos misija artėja prie pabaigos, tai NASA planuoja „ISS“ deorbituoti apie 2030 metus. Ateities vizijoje dominuoja privatus sektorius, kuris turės pasiūlyti naujus orbitalinius modulius ir pardavinėti prieigą prie jų kaip paslaugą.

Kosmoso erdvėje vyksta tylus perversmas. JAV kariuomenė ir komercinės bendrovės kartu kuria technologijas, kurios leis palydovams ne tik ilgiau veikti, bet ir nuolat judėti bei keisti savo orbitas. Tai vadinama „dinaminėmis kosmoso operacijomis“ ir „nuolatiniu manevravimu“.

„Via Lietuva“ patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 170 kelių oro sąlygų stotelių, kurios realiu laiku renka ir perduoda duomenis apie oro sąlygas ir kelio dangos būklę. Šių stotelių tinklas – svarbi eismo saugos ir kelių priežiūros sistemos dalis, leidžianti tiek kelių priežiūros specialistams, tiek vairuotojams tinkamai pasiruošti kelionėms ir sumažinti rizikas kelyje.

Nors vis dar tenka išgirsti, kad gamindami elektrą iš iškastinio kuro už ją mokėtume mažiau, realybė rodo visiškai priešingą situaciją. Žaliosios energetikos kryptį pasirinkusioje ir investicijas šioje srityje pastaraisiais metais nuosekliai didinusioje Lietuvoje elektra šiandien kainuoja mažiau nei anglimis ir dujomis daugiausia tebesiremiančioje kaimyninėje Lenkijoje.

Lietuvoje pasirodė inovatyvus prietaisas sergantiems širdies ritmo sutrikimo ligomis. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkas, VU ligoninės Santaros klinikų gydytojas kardiologas-elektrofiziologas dr. Justinas Bacevičius su kolegomis išrado ir praktikoje pritaikė ant riešo dėvimą įrenginį „TeltoHeart“, kuris nuolat fiksuoja širdies veiklą ir rašo elektrokardiogramą.

Siekiant efektyvesnių ir pigesnių energijos sprendimų, visiškai neorganinių perovskitinių saulės elementų technologija laikoma viena perspektyviausių, tačiau iki šiol jos silpnoji vieta – stabilumas. KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais, pasiekė proveržį – jų išradimas leidžia elementams veikti kelis šimtus valandų aukštoje temperatūroje, pasiekiant vieną geriausių rezultatų tarp tokio tipo prietaisų.

Minėta Tarptautinė elektronikos atliekų diena, kurios tikslas – skatinti atsakingai tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei didinti visuomenės informuotumą apie šių atliekų tvarkymo būdus ir būtinybę. Nors Šiaulių regiono gyventojai vis dažniau šias atliekas pristato į joms skirtas surinkimo vietas, šalyje fiksuojami gaisrai, galimai susiję su netinkamu elektroninių atliekų tvarkymu, primena apie būtinybę neprarasti budrumo.

Mokslas vis labiau priartėja prie idėjų, kurias anksčiau laikėme fantastika. Bostone gimęs startuolis „AlterEgo“ pristatė technologiją, kurią jau dabar daugelis vadina „telepatija be žodžių“. Įrenginys leidžia bendrauti vien tik mintimis, tiksliau itin subtiliais žandikaulio ir gerklės raumenų signalais, atsirandančiais, kai žmogus „kalba sau galvoje“.

Elektromobiliai yra tylūs, švarūs, modernūs, daugeliui atrodo kaip ateities transporto sprendimas. Tačiau ši technologinė pažanga turi ir savo šešėlį. Atsiranda vis daugiau ženklų, kad šie beveik be garso riedantys automobiliai gali kelti rimtą pavojų tiems, kurie nedėvi apsauginių priemonių – pėstiesiems, dviratininkams, senjorams ar regėjimo negalią turintiems žmonėms.

Greito įkrovimo funkcija išgelbsti nuo ryto streso, vos per keliolika minučių galima pasiekti pakankamą lygį, kad telefonas veiktų iki pat vakaro. Tačiau kartu su patogumu ateina ir abejonių. Ar toks spartus įkrovimas nėra tiesioginis bilietas į greitesnį baterijos nusidėvėjimą? Ar verta rizikuoti įrenginio ilgaamžiškumu dėl kasdienio patogumo?