Netikėtai kelyje pasirodęs laukinis gyvūnas – itin didelė grėsmė. Būtent tai Lietuvos keliuose kasmet tampa šimtų eismo įvykių priežastimi. Tačiau inovacijų kūrėjai nesnaudžia – sukurta autonominė išmani sistema, realiu laiku fiksuojanti prie kelio priartėjusius gyvūnus ir operatyviai apie galimą pavojų įspėjanti eismo dalyvius.

Praėjus metams po Baltijos šalių atsijungimo nuo BRELL žiedo, Lietuva gali ne tik simboliškai minėti sukaktį, bet ir gana ramiai įvertinti rezultatą: elektros sistema veikė stabiliai, o pesimistinės prognozės apie „griūvantį pasaulį“ neišsipildė. Tačiau vienas šių metų epizodas – sausio 20-osios incidentas Estijoje – tapo realiu patikrinimu, atskleidusiu, kiek daug šiandien lemia infrastruktūros atsargos, tarpvalstybinės jungtys ir tai, kaip į tinklą integruojami naujos kartos sprendimai, ypač baterijų parkai.

Sparčiai augant komercinių palydovų skaičiui bei kylant energijos poreikiui, rinkoje atsiranda inovatyvių saulės elementų trūkumas. Dabar naudojamos technologijos turi aiškų trūkumą – dėl komplikuoto gamybos proceso yra labai sudėtinga išplėsti jų gamybą.

Jeigu jūs svarstote apie elektromobilio pirkimą arba jau vairuojate elektrinį automobilį, tikriausiai bent kartą susimąstėte, kiek metų tarnaus jo baterija. Būtent baterijos ilgaamžiškumas dažnai tampa pagrindiniu argumentu, stabdančiu žmones nuo sprendimo rinktis elektrinį transportą.

Tikriausiai ne kartą pirkdami baterijas žaislams ar nuotolinio valdymo pultui pastebėjote, kad parduotuvių lentynose gausu AA, AAA, C ir D tipo elementų. Tačiau daugeliui kyla klausimas, tai kodėl niekur nebematyti B tipo baterijų.

Klaipėdos universitetas žengia reikšmingą žingsnį stiprindamas šiuolaikinę sveikatos ir medicinos mokslų mokymosi aplinką – universitete pradėtas naudoti anatomažas, vienas pažangiausių pasaulyje skaitmeninių anatomijos mokymosi įrankių.

Kol didžioji pasaulio dalis koncentruojasi į saulės ir vėjo energiją, Japonija nusprendė eiti visiškai kitu keliu. Fukuokoje rugpjūčio pradžioje pradėjo veikti objektas, kuris gali pakeisti požiūrį į atsinaujinančių šaltinių ateitį. Tai pirmoji Azijoje osmosės principu veikianti elektrinė.

Vasario 9-oji – pirmųjų metų atsijungus nuo BRELL žiedo sukaktis Lietuvai ir visoms Baltijos šalims. Sprendimas, kuriuo galutinai užtrenkėm duris bet kokiai energetinei priklausomybei nuo nedraugiško kaimyno iš Rytų. Ar gyvename geriau? Ramiau – tai tikrai. Bet ar tai pajuto vartotojai?

Skaitymas išlieka viena populiariausių atsipalaidavimo formų, leidžiančių pabėgti nuo kasdienio tempo ir minčių šurmulio. Vis dėlto šiandien knygų lentynas vis dažniau papildo ne tik popieriniai viršeliai, bet ir ekranai. Technologijų amžius suteikė galimybę skaityti elektronines knygas bet kur ir bet kada, telefone, planšetėje ar skaityklėje. Tai keičia mūsų įpročius, tačiau ne pačią skaitymo esmę.

Ši žiema elektromobilių vairuotojams pateikė nemalonių siurprizų. Krentant oro temperatūrai, sparčiai tirpsta nuvažiuojamas atstumas ir ilgėja baterijos įkrovimo laikas. Vėl imama svarstyti, ar elektra varomi automobiliai tinka lietuviškam klimatui. Elektromobilių specialisto teiraujamės, kokias klaidas dažniausiai daro vairuotojai, kaip teisingai jį eksploatuoti ir kaip kuo ilgiau išsaugoti bateriją.

Įsivaizduokime Europą 2050 metais, kurioje elektra tiekiama stabiliai net tada, kai savaitėmis lyja lietus, o elektros kainos išlieka pastovios. Toks vaizdas nebėra tik fantazija, nes šiandien sparčiai vystosi technologija, galinti iš esmės pakeisti energetikos sektorių. Sprendimas slypi ne žemėje, o kosmose.

Jei kada nors atidarėte išmanųjį telefoną ar net žvilgtelėjote į dėvimo fitneso sensoriaus vidų, matėte tylią revoliuciją elektronikoje. Yra kietos ir standžios spausdintinės plokštės, ir yra tokios, kurios yra popieriaus plonumo ir lankstomos. Tai nėra tik dizainas, tai visiškai skirtingi dalykai gamybos ir surinkimo atžvilgiu.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius televizorių rinka patyrė daugybę technologinių revoliucijų. Dalis jų iš tiesų pakeitė mūsų žiūrėjimo įpročius, tačiau kai kurios garsiomis pristatytos naujovės greitai išblėso ir tyliai dingo iš parduotuvių. Viena dažniausiai minimų nesėkmių televizorių pasaulyje – tai 3D vaizdo atkūrimą siūlę televizoriai.

Europoje kasmet pastebimai daugėja didelių saulės elektrinių parkų ir mažų jėgainių privačiuose namų ūkiuose, o tokio populiarumo priežastis – finansinė ir energetinė nepriklausomybė bei minimali žala aplinkai. Vis dėlto, tai slepia augančią problemą: prognozuojama, kad iki 2050 m. žemyne susikaups daugiau kaip 10 mln. tonų modulių atliekų, o dabartinės sistemos tam nėra pasirengusios.

Elektromobilių revoliucija vyksta visu greičiu, tačiau kartu su ja kyla ir vienas didžiausių šiuolaikinės pramonės iššūkių. Siekiant užtikrinti spartų transporto elektrifikacijos tempą, pasauliui reikės milžiniško kiekio akumuliatorių. Tai verčia pramonę ieškoti naujų, efektyvesnių ir draugiškesnių aplinkai sprendimų, nes dabartinės technologijos nebeatitinka reikalavimų.