Ar išmanieji laikrodžiai gali tiksliai sekti mūsų fizinį aktyvumą? Šis klausimas kyla vis dažniau, nes daugybė žmonių remiasi laikrodžių pateikta informacija planuodami treniruotes, stebėdami progresą ar net vertindami sveikatos rodiklius. Įrenginių gamintojai žada, kad jų laikrodžiai tiksliai matuoja bėgimą, vaikščiojimą, netgi plaukimą ar kalnų žygius. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Lietuva aeronautikos srityje žengia didelį žingsnį, kuris gali pakeisti požiūrį į skrydžių našumą. Dvigubos paskirties lietuvių aeronautikos įmonė „Airvolve“ sukūrė horizontalios ašies rotorių, kuris pasižymi išskirtiniu efektyvumu, tylumu ir manevringumu.

Įsigijus naują išmanųjį laikrodį, dėmesį patraukia ryškus užrašas ant pakuotės ar korpuso – „atsparus vandeniui“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali reikšti, kad jūs galite su juo maudytis ar plaukioti baseine. Tačiau toks pasitikėjimas dažnai virsta nusivylimu, kai ant riešo kabojęs laikrodis staiga ima rodyti keistas valandas arba ekranas išvis užgęsta. Ar iš tiesų gamintojų teiginiai apie atsparumą vandeniui yra pažadas be išimčių?

Išvydę policijos automobilį, išmanųjį greitai nusviedėte sau ant kelių? Deja, Australijoje tokia greita reakcija jau nebeapsaugo nuo baudos. Budri dirbtinio intelekto kamerų akis ten fiksuoja net menkiausią vairuotojų prisilietimą prie elektronikos įrenginio. Nekeisdami įpročių, panašių sprendimų greičiausiai sulauksime ir Lietuvoje, nes šiai pagundai už vairo neatsispiria didžioji visuomenės dalis.

Pastaruoju metu, bent kartą per savaitę vis išgirstame su lėktuvų avarijomis ar skrydžių nesklandumais susijusias naujienas. Vokietijos oro eismo pramonės asociacijos duomenimis, pernai civilinės aviacijos avarijos visame pasaulyje nusinešė iš viso 334 žmonių gyvybes. Palyginti, 2023 m. lėktuvų avarijose žuvo vos 80 žmonių. Tad kokios yra priežastys?

Lietuvoje yra per 136 tūkst. gaminančių vartotojų (GV), o per pastaruosius penkerius metus jų skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų. Valstybės parama ir nukritusios saulės modulių kainos sparčiai išaugino GV skaičių, bet taip pat įsitvirtino tendencija įsirengti galingesnes saulės elektrines, nei jų išties reikia.

Vos prieš mėnesį įvyko Lietuvos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Lietuvai tapus energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos, šios nepriklausomybės plane išskirtinis vaidmuo tenka atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Vis dėlto, įstatymų spragos ir lėti biurokratiniai procesai į Lietuvos kaip ir visos Europos energetikos sektorių įleido labai daug nesaugių Kinijos produktų, kurių kokybė ir nuotolinis valdymas grasina kibernetiniais iššūkiais, kelia grėsmę saugumui.

Atėjus pavasariui ir pasibaigus šildymo sezonui, apie šilumą imama galvoti vis rečiau. Tačiau mokslininkai primena – šiluma yra ne tik sezoninis poreikis, bet ir svarbus energijos resursas, kurį galima išsaugoti ir panaudoti tada, kai labiausiai reikia. KTU tyrėjai atrado inovatyvų sprendimą, kuris slypi po mūsų kojomis – tai gruntas, kurį siūloma paversti efektyvia energijos talpykla.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis siekia ambicingo tikslo – užtikrinti, kad iki 2050 metų keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis. Ar tai – įmanoma? Minint eismo dieną Lietuvoje, „Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai teigia – šis tikslas yra pasiekiamas, bet kartu kelia ir iššūkių.

Europos Sąjunga numačiusi iki 2030 metų svarbiausių magistralinių kelių tinklą visapusiškai pritaikyti ne tik lengvųjų elektromobilių, bet ir sunkiųjų elektrinių transporto priemonių įkrovimo poreikiams. Šį reikalavimą į savo teisės aktus perkėlusi Lietuva dar iki 2025-ųjų pabaigos įsipareigojo įrengti dalį sunkvežimių įkrovimo parkų. Tačiau rinkos dalyviams kyla klausimų dėl šių planų įgyvendinimo.

Elektromobilių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių diskusijų objektų mėginant įvertinti, ar netaršūs modeliai jau tapo visavertėmis alternatyvomis vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Vis dėlto daugėja ženklų, kad šie svarstymai pamažu traukiasi į antrą planą dėl sparčios infrastruktūros plėtros ir gerokai ištobulėjusių naujos kartos elektrinių transporto priemonių.

Elektromobiliai kasmet sulaukia vis didesnio vairuotojų susidomėjimo. Vien pernai, lyginant su 2023 metais, elektromobilių pardavimai pasaulyje išaugo net 25 proc., o parduotų lengvųjų ir lengvųjų krovininių EV skaičius viršijo 17 mln. Vartotojų akį traukia ne tik elektromobilių įveikiamas vis didesnis atstumas ar įkrovimo prieigų prieinamumas, bet ir trumpas jų įkrovimo laikas.

Lietuvoje vis daugiau ir garsiau kalbame apie nepriklausomybę. Karas Ukrainoje, geopolitinės įtampos, dažnėjantys pavojingi gamtos reiškiniai ir net kibernetinės grėsmės verčia susimąstyti: ar esame pasiruošę? Kai kalba pasisuka apie elektros tiekimo užtikrinimą ir stabilumą, dažnas lietuvis sustoja ties viena fraze: „Na, yra generatorius.“ Tik ar tikrai tai vienintelė išeitis? Ir ar tai – atsparumas, ar tik jo iliuzija?

Apvali sukaktis – gera proga įvertinti progresą bei pasiekimus. Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius. Taigi, galima įvertinti ir vėjo indėlį į šalies energetiką. Pavyzdžiui, ar žinote, kad Lietuva gali pagaminti visą sau reikiamą elektros energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių? Vėjo energetika tampa vis svarbesnė elektros gamybos dalis.

Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius, o Lietuvos vėjo elektrinių asociacija mini 20-ties metų sukaktį. Nedaugelis, žino, kad Lietuvoje pirmąją vėjo elektrinę pastatė ne verslas ar valstybė, o Katalikų Bažnyčia. Nuo to laiko įvyko esminių pokyčių – Lietuva jau tapo Baltijos regiono lydere vėjo energijos gamyboje.