Vasario 9-oji – pirmųjų metų atsijungus nuo BRELL žiedo sukaktis Lietuvai ir visoms Baltijos šalims. Sprendimas, kuriuo galutinai užtrenkėm duris bet kokiai energetinei priklausomybei nuo nedraugiško kaimyno iš Rytų. Ar gyvename geriau? Ramiau – tai tikrai. Bet ar tai pajuto vartotojai?

Skaitymas išlieka viena populiariausių atsipalaidavimo formų, leidžiančių pabėgti nuo kasdienio tempo ir minčių šurmulio. Vis dėlto šiandien knygų lentynas vis dažniau papildo ne tik popieriniai viršeliai, bet ir ekranai. Technologijų amžius suteikė galimybę skaityti elektronines knygas bet kur ir bet kada, telefone, planšetėje ar skaityklėje. Tai keičia mūsų įpročius, tačiau ne pačią skaitymo esmę.

Ši žiema elektromobilių vairuotojams pateikė nemalonių siurprizų. Krentant oro temperatūrai, sparčiai tirpsta nuvažiuojamas atstumas ir ilgėja baterijos įkrovimo laikas. Vėl imama svarstyti, ar elektra varomi automobiliai tinka lietuviškam klimatui. Elektromobilių specialisto teiraujamės, kokias klaidas dažniausiai daro vairuotojai, kaip teisingai jį eksploatuoti ir kaip kuo ilgiau išsaugoti bateriją.

Įsivaizduokime Europą 2050 metais, kurioje elektra tiekiama stabiliai net tada, kai savaitėmis lyja lietus, o elektros kainos išlieka pastovios. Toks vaizdas nebėra tik fantazija, nes šiandien sparčiai vystosi technologija, galinti iš esmės pakeisti energetikos sektorių. Sprendimas slypi ne žemėje, o kosmose.

Jei kada nors atidarėte išmanųjį telefoną ar net žvilgtelėjote į dėvimo fitneso sensoriaus vidų, matėte tylią revoliuciją elektronikoje. Yra kietos ir standžios spausdintinės plokštės, ir yra tokios, kurios yra popieriaus plonumo ir lankstomos. Tai nėra tik dizainas, tai visiškai skirtingi dalykai gamybos ir surinkimo atžvilgiu.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius televizorių rinka patyrė daugybę technologinių revoliucijų. Dalis jų iš tiesų pakeitė mūsų žiūrėjimo įpročius, tačiau kai kurios garsiomis pristatytos naujovės greitai išblėso ir tyliai dingo iš parduotuvių. Viena dažniausiai minimų nesėkmių televizorių pasaulyje – tai 3D vaizdo atkūrimą siūlę televizoriai.

Europoje kasmet pastebimai daugėja didelių saulės elektrinių parkų ir mažų jėgainių privačiuose namų ūkiuose, o tokio populiarumo priežastis – finansinė ir energetinė nepriklausomybė bei minimali žala aplinkai. Vis dėlto, tai slepia augančią problemą: prognozuojama, kad iki 2050 m. žemyne susikaups daugiau kaip 10 mln. tonų modulių atliekų, o dabartinės sistemos tam nėra pasirengusios.

Elektromobilių revoliucija vyksta visu greičiu, tačiau kartu su ja kyla ir vienas didžiausių šiuolaikinės pramonės iššūkių. Siekiant užtikrinti spartų transporto elektrifikacijos tempą, pasauliui reikės milžiniško kiekio akumuliatorių. Tai verčia pramonę ieškoti naujų, efektyvesnių ir draugiškesnių aplinkai sprendimų, nes dabartinės technologijos nebeatitinka reikalavimų.

Aktyvumo sekimo technologijos tapo kasdienybe. Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės mums nuolat praneša, kiek žingsnių žengėme, kiek kalorijų sudeginome, kaip miegojome. Skaičiai, rodantys nueitus kilometrus, kartais motyvuoja dar labiau pajudėti, kartais sukelia ir abejonių.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje Radioterapijos skyrius buvo įkurtas 2008 metais – tuomet įsigytas ir pirmasis kompiuterinis tomografas. Laikui bėgant įranga ėmė dažnai gesti, o, tobulėjant technologijoms ir gydymo metodams, nebeatitiko šiuolaikinių standartų. Įsigytas naujas prietaisas, būtinas virtualiai simuliacijai – spindulinės terapijos gydymo individualiam planui rengti.

Įsivaizduokite išmanųjį telefoną, kurio baterija išlieka gyvybinga dvigubai ilgiau, arba elektromobilį, galintį nuvažiuoti 600 km vienu įkrovimu ir įkraunamą per kelias minutes. Būtent tokia pažanga prognozuojama pradėjus naudoti kietojo elektrolito baterijas – tai naujos kartos energijos kaupikliai, kurie pastaraisiais metais sulaukia milžiniško mokslininkų ir pramonės dėmesio.

Gruodžio viduryje Hobarto uoste Tasmanijoje įvyko momentas, kuris jūrų transporto ateitį priartino prie realybės. Australijos laivų statykla „Incat Tasmania“ pirmą kartą išbandė jūroje laivą, pažymėtą „Hull 096“, ir taip pademonstravo, kad nulinės emisijos idėjos jau tampa apčiuopiamos.

Elektros gamybos, naudojant saulės energiją, mastai auga kiekvienais metais. Skaičiuojama, kad šie metai saulės energetikai vėl bus rekordiniai. Augant jos svarbai, mokslininkai ir inžinieriai intensyviai ieško būdų, kaip būtų galima dar labiau patobulinti saulės elementus, padarant juos dar efektyvesnius.

Lietuvos viešojo transporto bendrovės įpareigotos didinti alternatyviųjų degalų naudojimą. Kol kas didžioji dalis investicijų nukreipiama į elektra varomą transportą, o sostinė planuoja ir brangius vandenilio projektus. Tuo metu ekspertai ragina neaplenkti vietinio biometano, kuris padėtų ne tik greičiau dekarbonizuoti viešąjį transportą, bet ir stiprinti šalies ekonomiką bei energetinį saugumą.

Net ir nedideli pokyčiai stratosferoje gali turėti reikšmingą poveikį Žemės klimatui, tad ši atmosferos sritis susilaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio. Ne išimtis ir lietuviai. FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė kuria jutiklius, kurie būtų taikomi atmosferos dujų spektroskopijai – metodui, kai, pasitelkiant šviesą, galima daug sužinoti apie oro sudėtį ar jos kitimą.