Net ir nedideli pokyčiai stratosferoje gali turėti reikšmingą poveikį Žemės klimatui, tad ši atmosferos sritis susilaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio. Ne išimtis ir lietuviai. FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė kuria jutiklius, kurie būtų taikomi atmosferos dujų spektroskopijai – metodui, kai, pasitelkiant šviesą, galima daug sužinoti apie oro sudėtį ar jos kitimą.

Lietuvos keliais jau rieda elektriniai sunkvežimiai, apie kuriuos dar prieš keletą metų buvo kalbama tik kaip apie ateities viziją. Tampa sunku ignoruoti tvarumo diktuojamas tendencijas ir technologijų pažangą, be to, dalis vežėjų į elektrinį transportą gręžiasi ir dėl klientų lūkesčių. Tad kokiems darbams Lietuvoje jau gali būti pritaikomi elektriniai sunkvežimiai?

Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip fantastinio filmo scenarijus, kas būtų, jei visi žmonės Žemėje vienu metu paspaustų jungiklį ir įjungtų visas įmanomas šviesas. Tačiau toks mintinis eksperimentas leidžia geriau suprasti, kaip veikia mūsų elektros tiekimo sistema ir kokį poveikį net trumpalaikis energijos šuolis gali turėti tiek gamtai, tiek žmonių sveikatai.

Ar galima įsivaizduoti, kad vadinamasis nematomumas, kuriuo daugelį metų rėmėsi galingiausios pasaulio kariuomenės, gali tapti nebe toks efektyvus? Pastarasis išbandymas Prancūzijoje leidžia manyti, kad toks scenarijus įmanomas. Europoje kuriamas naujas ginklas gali kardinaliai pakeisti jėgų pusiausvyrą ore.

Ilgą laiką atrodė, kad saulės energetika Europoje auga be jokių stabdžių. Kasmet daugėjo tiek individualių mikroinstalacijų, tiek didelių saulės parkų, o politikai žarstė pažadus apie žaliosios energijos proveržį. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad situacija pasikeitė.

Jūs tikriausiai ne kartą pasidžiaugėte tuo, kaip išmanusis dulkių siurblys palengvina kasdienę rutiną. Nereikia nieko daryti – jis važinėja po namus, švarina kilimus, pats grįžta į įkrovimo stotelę. Iš pažiūros – nepakeičiamas pagalbininkas. Tačiau kibernetinio saugumo specialistai vis garsiau kalba apie grėsmę, kurios daugelis nepastebi.

Automobilių pasaulis per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – nuo tradicinių vidaus degimo variklių iki elektromobilių ir autonominių važiavimo sistemų. Dar vienu naujojo laikmečio simboliu tapo visuotinis skaitmenizavimas, keičiantis ne tik technologijas, bet ir vairuotojų įpročius.

Švari energija, neabejotinai žadėjusi pokytį, kartu atneša naujų iššūkių, apie kuriuos viešai kalbama vis dar per retai. Tai rodo, kad problema tampa ne teorine, o labai praktine. Nors fotovoltinė energija laikoma ekologiškos ateities simboliu, svarbiausias klausimas vis dar lieka be aiškaus atsakymo: kas nutinka, kai saulės baterijos pasensta?

KTU mokslininkai ieško būdų, kaip ne tik pagerinti saulės elementų veikimo efektyvumą, bet ir kaip sumažinti jų priežiūros kaštus bei užtikrinti, kad elementai tarnautų kaip įmanoma ilgiau. Jie kuria dangą, kurioje panaudojamas superhidrofobinis – vandens riedėjimą sukeliantis – efektas.

Studentas Lukas Šalavėjus sukūrė inovatyvų integrinį grandyną, sprendžiantį aktualias transporto ir ryšių sektoriaus problemas. Šis darbas – ne tik asmeninis jaunojo mokslininko laimėjimas, bet ir glaudaus bendradarbiavimo su Taivano universitetais bei aukštųjų technologijų įmonėmis rezultatas, atveriantis naujas galimybes Lietuvos elektronikos pramonei.

Belaukdami švenčių daugelis jau dabar išgyvena šventinį bruzdesį. Namai pulsuoja muzikos ritmu, žybsi lempučių girliandos, tinkle sujungiama arba kraunasi namų valymo įranga, apsišvarinimo vajui atitaria ūžiančios skalbimo mašinos, išbandomi nauji receptai elektriniuose maisto ruošimo prietaisuose. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai gali būti pavojinga tiek elektros tinklo ar visų namų saugumui, tiek ir elektronikos prietaisams.

Šiuolaikiniuose konfliktuose nugalėtoją lemia ne šarvų storis, o tai, kiek kainuoja sunaikinti priešo techniką. Jungtinių Valstijų armija pradėjo bandyti taktiką, kai į ataką siunčiamas ne vienas aparatas, o visas būrys autonominių robotų. Tai keičia ne tik ginkluotės panaudojimą, bet ir visą kovos filosofiją.

Elektros energijos poreikis – kaip ir jos pasiūla – nuolat kinta, o pagal tai biržoje formuojasi elektros kaina. Per parą ji keičiasi beveik 100 kartų, t.y. kas 15 minučių, ir gali svyruoti nuo keleto centų iki beveik 500 eur/MWh ar net daugiau. Tikslingai renkantis vartojimo laiką, tokia dinamika leistų nemažai sutaupyti. Vis dėlto, viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse kaina išlieka stabili, o klientai teiraujasi – kodėl?

Nemaža dalis šiandien moderniuose automobiliuose savaime suprantamų technologijų atėjo iš „Formulės-1“ pasaulio. Diskiniai stabdžiai, pavarų perjungimas mentelėmis už vairo, aktyvios važiuoklės sistemos – visa tai pirmiausia buvo išbandyta lenktynėse, o tik vėliau atsidūrė masinėje gamyboje. Vis dėlto šiandien „Formulė-1“ technologiškai yra labiau nutolusi nuo mūsų kasdienių automobilių nei bet kada anksčiau. Ar tai reiškia, kad naujų F1 inovacijų gatvėje jau nebepajusime?

Kiekvieną kartą įsijungdami savo išmanų telefoną, televizorių ar žiūrėdami į kitus modernius monitorius, kurių šiandien apstu kiekviename žingsnyje, žvelgiame į OLED paremtus ekranus. Itin ploni, ypač sodrių spalvų OLED ekranai šiandien gali būti ne tik skaidrūs, bet ir sulankstomi ar suvyniojami, o dėl nuolat tobulėjančių technologijų atsiveria labai plačios jų panaudojimo galimybės.