KU metodiniame STEAM centre humanoidiniai robotai ne dekoracija, o pažangių tyrimų ir edukacijų įrankiai, padedantys nagrinėti žmogaus ir technologijų sąveiką. Jie prisideda prie mokinių įsitraukimo, ugdo skaitmenines ir kūrybines kompetencijas bei leidžia praktiškai susipažinti su dirbtiniu intelektu ir robotika.

Lietuvos padangę vis dažniau temdo iš atliekų rūšiavimo centrų kylantys tiršti dūmai, žymintys naują ir pavojingą technologinės eros etapą. Jei pažvelgtume į pastarųjų kelerių metų atliekų tvarkytojų teritorijose kilusių gaisrų statistiką, pamatytume šiurpą keliančią tendenciją, virstančią nuolatiniu ekstremaliu įvykiu.

VU fizikai, taikydami rentgeno spinduliuotę ir lazerių bei organinių puslaidininkių technologijas, kuria ir tiria ateities medžiagas. Mokslininkų komanda siekia sukurti naujos kartos dozimetrijos platformą – pažangią technologinę sistemą, kuri molekuliniu lygmeniu matuotų, registruotų ir analizuotų jonizuojančiosios spinduliuotės dozę.

Lietuvos gyventojų požiūris į elektromobilius po truputį keičiasi – nors skeptikų mažėja, sprendimą juos įsigyti vis dar stabdo praktiniai aspektai. Naujausia apklausa rodo, kad šiuo metu didžiausią įtaką daro du veiksniai – kaina ir nuvažiuojamas atstumas.

Kiekvieną kartą užsukus į degalinę, tradiciniais degalais varomų automobilių vairuotojus pasitinka vis nauji skaičiai švieslentėse, ir dažniausiai jie nedžiugina. Šį pavasarį prasidėję pokyčiai primena, kad naftos produktų kainos jau ilgą laiką yra sunkiai prognozuojamos. Tačiau pasaulinių krizių poveikį jaučia ne visi vairuotojai.

Puslaidininkiai ir hibridiniai lustai šiuolaikiniame pasaulyje – vienas svarbiausių technologinių išteklių. Jie reikalingi įvairiuose kasdien naudojamuose įrenginiuose ir sudėtinguose technologiniuose sprendimuose: nuo išmaniųjų telefonų, elektromobilių, medicininės įrangos iki energetikos infrastruktūros. Europa vis dar didžiąja dalimi priklausoma nuo importo, tad deda pastangas stiprinti savo nepriklausomybę puslaidininkių srityje. Prie šių pastangų prisideda ir Lietuvos mokslininkai.

Terahercai – elektromagnetinės bangos, kurių plika akimi nematome ir apie kurias gal net nežinojote. Tačiau mokslininkams ir technologijų kūrėjams terahercai tampa vis svarbesni, nes gali būti panaudojami tokiose srityse kaip saugumo patikros sistemos, naujos kartos bevielis ryšys, krašto gynyba ar medicina.

Vienas didžiausių laimėjimų atliekant mokslinį darbą – kai tyrimai ir eksperimentai virsta veikiančiais prietaisais. Tai gali patvirtinti FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikai dr. Irmantas Kašalynas ir dr. Vytautas Janonis, kurie užpatentavo siaurajuostį, pasirinkto dažnio (spalvos) labai kryptingos šiluminės spinduliuotės šaltinį. Jo panaudojimas gali sukelti proveržį elektronikoje – pradedant mūsų namais, baigiant kosmosu.

Daliai atsinaujinančios energetikos projektų Lietuvoje lieka vis mažiau laiko pasiruošti pokyčiams, kurie rinkoje vis dar gali atrodyti kaip formalumas. Tačiau taip nėra. Nuo 2026 m. birželio 1 d. visos anksčiau pastatytos saulės ir vėjo elektrinės bei elektros energijos kaupikliai, kurių galia viršija 100 kW, privalės atitikti kibernetinio saugumo reikalavimus ir turėti tai patvirtinančią audito išvadą.

Lietuva gali pelnytai didžiuotis tuo, kad mūsų šalyje dirba vieni talentingiausių lazerių fizikos mokslininkų, veikia stiprios, pasauliniu mastu žinomos lazerių įmonės. VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras yra šios srities vėliavnešys. Neseniai buvo žengtas dar vienas svarbus žingsnis pirmyn – pasirašyta VU bendradarbiavimo sutartis su ELI.

Geopolitiniai neramumai Persijos įlankoje ir ženkliai išaugusios degalų kainos Europoje vėl paskatino diskusijas apie elektromobilių pranašumus prieš automobilius su vidaus degimo varikliais. Lyginama ne tik transporto priemonių kaina, bet ir infrastruktūra, skirtingų šalių situacijos. Europos kontekste Lietuva – ir tarp pirmaujančių, ir tarp atsiliekančių šalių.

Per pastaruosius penkerius metus Baltijos šalys elektromobilumo srityje padarė reikšmingą pažangą – vien Lietuvoje elektromobilių skaičius išaugo daugiau nei penkis kartus. Vis dėlto regionas vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kas leidžia daryti išvadą, kad ankstyvieji rinkos lūkesčiai buvo pernelyg optimistiniai.

Per pastaruosius kelerius metus elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai ir riedžiai tapo neatsiejama miestų judumo dalimi. Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos bei Europos miestų, jie padeda spręsti vadinamąją paskutinės mylios problemą, mažina transporto spūstis ir prisideda prie tvaresnio judėjimo. Tačiau kartu su sparčiu jų populiarėjimu vis labiau išryškėja ir eismo saugumo problemos bei kiti iššūkiai.

Kaskart užsiliepsnojus elektromobiliui, viešojoje erdvėje kyla nemenkas ažiotažas. Nors kalbos apie sunkiai suvaldomą gaisrą ir kartais net iki paros trunkantį jo gesinimą skamba grėsmingai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika atskleidžia, kad daug dažniau užsiliepsnoja eiliniai „golfukai“ ir „šaranai“.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai, taikydami kvantinėse technologijose naudojamus įrankius, kartu su tarptautine komanda sukūrė naują perspektyvų spektroskopinį įtaisą – superlaidų mikrobangų mikrorezonatorių. Novatoriškas tyrimas paskelbtas prestižiniame žurnale „Small Methods“.