Milijonams žmonių su amžiumi silpnėjantis regėjimas reiškia nuolatinius kompromisus – skirtingus akinius skirtingoms veikloms, galvos padėties keitimą ieškant aiškaus vaizdo ir ribotą regėjimo komfortą. Autofokusiniai akiniai siūlo vieną sprendimą visoms situacijoms: realiuoju laiku sekdami žvilgsnį, jie automatiškai keičia lęšių optinę galią ir užtikrina ryškų vaizdą bet kuriuo atstumu.

Didžiulės energijos sąnaudos, perpus sumažėjęs viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ir visą amžinybę trunkantis įkrovimas. Vieni vairuotojai skundžiasi šiomis problemomis, kiti nesuka galvos ir naudoja elektromobilį įprastai. Kas lemia, kad vieniems žiemą su elektromobiliais gyventi lengviau nei kitiems: technologijos ar įpročiai?

Praėjusiame amžiuje, atsiradus poreikiui konkuruoti rinkoje degalų efektyvumu, dažniausiai buvo kuriami efektyvesni varikliai ir tobulinama sunkvežimių aerodinamika. Vėliau atėjo ir vairuotojų įgūdžių eilė. Šie aspektai ir toliau gludinami ieškant tobulybės, tačiau šiandienė degalų ekonomija vis dažniau gimsta ne iš vieno didelio technologinio žingsnio, o iš daugybės smulkių, dažnai net nepastebimų inžinerinių sprendimų.

Iki 2026-ųjų vasaros visų didesnių nei 100 kW saulės elektrinių savininkai Lietuvoje turės atlikti kibernetinio saugumo auditą ir pateikti saugumo atitikties deklaraciją ESO. Ekspertai teigia, kad tai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų pokyčių energetikos sektoriuje. Kaip jis paveiks verslus ir ar nesilaikant reikalavimų elektrinių veikla iš tiesų gali būti sustabdyta?

Dirbtinis intelektas ir humanoidinė robotika nuolat žengia į priekį, o naujausias Kolumbijos universiteto inžinierių sukurtas robotas EMO rodo, kaip arti realistiško bendravimo su mašinomis jau esame. Šis robotas mokėsi judinti lūpas prieš veidrodį ir žiūrėdamas vaizdo įrašus internete – dabar jis geba įtikinamai atkartoti žmogaus kalbą ir dainavimą.

Elektromobiliai pasižymi dinamika, ekologija, tyla ir tolygiu įsibėgėjimu. Tačiau viena esminių problemų, su kuria susiduria jų vairuotojai, yra nuvažiuojamas atstumas neoptimaliomis sąlygomis – kai lauko temperatūra pakyla aukščiau 30 arba nukrenta žemiau 0 °C ribos. Gamintojai supranta šį trūkumą ir ieško sprendimų.

Manote, kad elektromobiliai netinka žiemai? Baimės dėl atšalusių baterijų, sumažėjusios ridos ar galimybės įstrigti kamštyje šalčiui spaudžiant – labai dažnos. Tačiau visa tai galima patikrinti remiantis realiais duomenimis.

Gaisrai, kurių priežastis – savaime užsiliepsnojusios baterijų atliekos, dažnėja. Jie užteršia aplinką, kyla grėsmė gyventojų sveikatai, atliekų tvarkymo grandinėje patiriami didžiuliai nuostoliai. Kaip viena pagrindinių šių gaisrų priežasčių minima tai, kad dalis nebetinkamų naudoti baterijų patenka į buitinių, plastiko ar kitokių atliekų konteinerius.

Automobilių inovacijos ir technologijos hierarchijos laiptais juda iš viršaus į apačią: pirmiausia jos atsiranda prabangiausiuose modeliuose, o vėliau pasiekia ir didžiajai daliai vairuotojų įperkamus variantus. Tačiau ar visos saugumo technologijos, šiandien matomos prabangiuose modeliuose, ateityje bus prieinamos visiems? Nuo ko tai priklauso?

Netikėtai kelyje pasirodęs laukinis gyvūnas – itin didelė grėsmė. Būtent tai Lietuvos keliuose kasmet tampa šimtų eismo įvykių priežastimi. Tačiau inovacijų kūrėjai nesnaudžia – sukurta autonominė išmani sistema, realiu laiku fiksuojanti prie kelio priartėjusius gyvūnus ir operatyviai apie galimą pavojų įspėjanti eismo dalyvius.

Praėjus metams po Baltijos šalių atsijungimo nuo BRELL žiedo, Lietuva gali ne tik simboliškai minėti sukaktį, bet ir gana ramiai įvertinti rezultatą: elektros sistema veikė stabiliai, o pesimistinės prognozės apie „griūvantį pasaulį“ neišsipildė. Tačiau vienas šių metų epizodas – sausio 20-osios incidentas Estijoje – tapo realiu patikrinimu, atskleidusiu, kiek daug šiandien lemia infrastruktūros atsargos, tarpvalstybinės jungtys ir tai, kaip į tinklą integruojami naujos kartos sprendimai, ypač baterijų parkai.

Sparčiai augant komercinių palydovų skaičiui bei kylant energijos poreikiui, rinkoje atsiranda inovatyvių saulės elementų trūkumas. Dabar naudojamos technologijos turi aiškų trūkumą – dėl komplikuoto gamybos proceso yra labai sudėtinga išplėsti jų gamybą.

Jeigu jūs svarstote apie elektromobilio pirkimą arba jau vairuojate elektrinį automobilį, tikriausiai bent kartą susimąstėte, kiek metų tarnaus jo baterija. Būtent baterijos ilgaamžiškumas dažnai tampa pagrindiniu argumentu, stabdančiu žmones nuo sprendimo rinktis elektrinį transportą.

Tikriausiai ne kartą pirkdami baterijas žaislams ar nuotolinio valdymo pultui pastebėjote, kad parduotuvių lentynose gausu AA, AAA, C ir D tipo elementų. Tačiau daugeliui kyla klausimas, tai kodėl niekur nebematyti B tipo baterijų.

Klaipėdos universitetas žengia reikšmingą žingsnį stiprindamas šiuolaikinę sveikatos ir medicinos mokslų mokymosi aplinką – universitete pradėtas naudoti anatomažas, vienas pažangiausių pasaulyje skaitmeninių anatomijos mokymosi įrankių.