Daliai atsinaujinančios energetikos projektų Lietuvoje lieka vis mažiau laiko pasiruošti pokyčiams, kurie rinkoje vis dar gali atrodyti kaip formalumas. Tačiau taip nėra. Nuo 2026 m. birželio 1 d. visos anksčiau pastatytos saulės ir vėjo elektrinės bei elektros energijos kaupikliai, kurių galia viršija 100 kW, privalės atitikti kibernetinio saugumo reikalavimus ir turėti tai patvirtinančią audito išvadą.

Lietuva gali pelnytai didžiuotis tuo, kad mūsų šalyje dirba vieni talentingiausių lazerių fizikos mokslininkų, veikia stiprios, pasauliniu mastu žinomos lazerių įmonės. VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras yra šios srities vėliavnešys. Neseniai buvo žengtas dar vienas svarbus žingsnis pirmyn – pasirašyta VU bendradarbiavimo sutartis su ELI.

Geopolitiniai neramumai Persijos įlankoje ir ženkliai išaugusios degalų kainos Europoje vėl paskatino diskusijas apie elektromobilių pranašumus prieš automobilius su vidaus degimo varikliais. Lyginama ne tik transporto priemonių kaina, bet ir infrastruktūra, skirtingų šalių situacijos. Europos kontekste Lietuva – ir tarp pirmaujančių, ir tarp atsiliekančių šalių.

Per pastaruosius penkerius metus Baltijos šalys elektromobilumo srityje padarė reikšmingą pažangą – vien Lietuvoje elektromobilių skaičius išaugo daugiau nei penkis kartus. Vis dėlto regionas vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kas leidžia daryti išvadą, kad ankstyvieji rinkos lūkesčiai buvo pernelyg optimistiniai.

Per pastaruosius kelerius metus elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai ir riedžiai tapo neatsiejama miestų judumo dalimi. Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos bei Europos miestų, jie padeda spręsti vadinamąją paskutinės mylios problemą, mažina transporto spūstis ir prisideda prie tvaresnio judėjimo. Tačiau kartu su sparčiu jų populiarėjimu vis labiau išryškėja ir eismo saugumo problemos bei kiti iššūkiai.

Kaskart užsiliepsnojus elektromobiliui, viešojoje erdvėje kyla nemenkas ažiotažas. Nors kalbos apie sunkiai suvaldomą gaisrą ir kartais net iki paros trunkantį jo gesinimą skamba grėsmingai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika atskleidžia, kad daug dažniau užsiliepsnoja eiliniai „golfukai“ ir „šaranai“.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai, taikydami kvantinėse technologijose naudojamus įrankius, kartu su tarptautine komanda sukūrė naują perspektyvų spektroskopinį įtaisą – superlaidų mikrobangų mikrorezonatorių. Novatoriškas tyrimas paskelbtas prestižiniame žurnale „Small Methods“.

Nuo išmaniųjų telefonų iki ateities išmaniųjų miestų – OLED technologija sparčiai keičia tai, kaip matome ir naudojame ekranus bei apšvietimą. Tačiau už kiekvieno ryškaus ekrano slypi sudėtingas medžiagų mokslas. Naujos kartos sprendimų ieško KTU mokslininkai, o jų kuriamos OLED medžiagos bus testuojamos bendradarbiaujant su partneriais Taivane – viename pasaulinių elektronikos inovacijų centrų.

Po kelių sudėtingų metų naujų automobilių rinka Lietuvoje 2025 m. pastebimai atsigavo – registracijų skaičius per metus išaugo beveik 40 proc. Rinkos augimą skatino stabilizavusi pasiūla, didėjanti konkurencija tarp gamintojų bei palankesnės finansavimo sąlygos. Vis dėlto, kaip pastebi ekspertai, spartesnis pardavimų augimas kol kas nepakeitė ilgalaikės tendencijos – Lietuvos automobilių parkas išlieka vienas seniausių Europoje.

Pastarųjų savaičių konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir geopolitinė įtampa dar kartą priminė, kad maisto sistema nėra izoliuota – ji tiesiogiai susijusi su energijos rinka. Kuro kainų šuoliai per labai trumpą laiką persiduoda į visą žemės ūkio grandinę: brangsta trąšos, transportas, šildymas, o galiausiai – ir maistas vartotojui.

Žmogaus kvėpavimas šiandien – ne tik gyvybės ženklas, bet ir informacijos šaltinis. KTU mokslininkai kuria itin jautrius, voratinklį primenančius jutiklius, kurie gali aptikti net labai mažus dujų kiekius. Tokia technologija ateityje galėtų veikti mažuose, nešiojamuose prietaisuose ir greitai, paprastai bei neinvaziškai padėti stebėti organizmo būklę – nuo kasdienės savijautos iki galimų sveikatos pokyčių.

Kovo mėnuo primena tris svarbias datas, susijusias su mūsų planetos ateitimi: kovo 20 oji – Pasaulinė Žemės diena, kovo 21 oji – Tarptautinė miškų diena ir kovo 22 oji – Pasaulinė vandens diena. Šios dienos – puiki proga prisiminti, kokią žalą aplinkai ir žmogui daro tinkamai nesutvarkyta elektronika, ir kaip ji galėtų virsti vertingomis žaliavomis.

Pastaraisiais metais vis daugiau diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti patikimą ir kartu aplinkai palankią elektros energijos gamybą. Augant energijos poreikiui ir siekiant mažinti anglies dioksido emisijas, vis daugiau dėmesio sulaukia naujos branduolinės energetikos technologijos. Viena iš dažniausiai minimų – mažieji moduliniai branduoliniai reaktoriai.

Milijonams žmonių su amžiumi silpnėjantis regėjimas reiškia nuolatinius kompromisus – skirtingus akinius skirtingoms veikloms, galvos padėties keitimą ieškant aiškaus vaizdo ir ribotą regėjimo komfortą. Autofokusiniai akiniai siūlo vieną sprendimą visoms situacijoms: realiuoju laiku sekdami žvilgsnį, jie automatiškai keičia lęšių optinę galią ir užtikrina ryškų vaizdą bet kuriuo atstumu.

Didžiulės energijos sąnaudos, perpus sumažėjęs viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ir visą amžinybę trunkantis įkrovimas. Vieni vairuotojai skundžiasi šiomis problemomis, kiti nesuka galvos ir naudoja elektromobilį įprastai. Kas lemia, kad vieniems žiemą su elektromobiliais gyventi lengviau nei kitiems: technologijos ar įpročiai?