Vis dažniau dėl ličio jonų baterijų kylantys gaisrai primena, kad netinkama elektrinių transporto priemonių bei išmaniųjų įrenginių eksploatacija kelia rimtų rizikų būsto ir turto saugumui. Kaip pažymi ekspertai, technologinę revoliuciją sukėlusios ličio jonų baterijos šiandien jau yra tapusios nepamainomu energijos šaltiniu, todėl itin svarbu suprasti jų veikimo principą bei gebėti atpažinti pirmuosius užsidegimo požymius.

Šiandien sunku įsivaizduoti konfliktą be masinio dronų naudojimo – nuo lengvųjų kvadrokopterių iki sunkiųjų atakos nepilotuojamų priemonių. Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad dronai naudojami asimetriniuose konfliktuose ir hibridiniame kare.

Autonominiai sunkvežimiai jau seniai nebėra vien tik inžinierių svajonė – šiandien jie rieda Australijos kasyklose, JAV greitkeliais ir net Europos logistikos koridoriais. Technologijų pažanga leidžia išbandyti šias transporto priemones realiomis sąlygomis – net ir Lietuvoje. Jų potencialas kelia daugybę intriguojančių klausimų: kada kelius patikėsime robotams ir kur tokie sprendimai gali geriausiai prigyti?

Kiekvienam išmaniojo telefono savininkui puikiai pažįstamas tas nemalonus jausmas, kai telefonas išslysta iš rankų ir, rodos, visą amžinybę krenta žemės link. Remiantis naujausiais duomenimis, net 65 proc. visų telefonų gedimų yra susiję su telefono ekrano ar galinės dalies stiklo dužimu.

Šiuolaikiniai automobiliai – tikri kompiuteriai ant ratų: jie turi ne vieną ekraną, pateikiantį galybę informacijos, visada yra prijungti prie tinklo, geba rinkti duomenis apie vairuotoją. Tai lemia, kad automobilių rinka perima ir išmaniųjų įrenginių grėsmes – kibernetinių atakų galimybes, duomenų nutekinimo pavojus, tad šiemet pirmą kartą konkurse „Lietuvos metų automobilis 2026“ bus vertinamos dalyvių kibernetinio saugumo ypatybės. Kaip ir nuo ko apsisaugoti?

Per 2024 m. užfiksuoti 226 atvejai, kai kontrabandiniai balionai su cigaretėmis iš Baltarusijos kirto Lietuvos sieną. Šiemet šis reiškinys užfiksuotas daugiau nei dvigubai daugiau kartų: vien iki spalio pabaigos tokių balionų registruota jau daugiau nei 500. Kaip balionai galėtų būti numušami? Ar jų numušimas – tikrai tinkamas variantas? Kaip spręsti šią opią Lietuvos problemą?

Nors meteorologinių balionų paskirtis – fiksuoti atmosferos slėgį, temperatūrą ir kitus rodiklius, o surinktus duomenis perduoti į meteorologinėje stotyje esantį radarą, šių dienų kontekste iš Baltarusijos į Lietuvą siunčiami meteorologiniai balionai kelia nemenką susirūpinimą. Kontrabandiniams, iš gretimos šalies siunčiamiems, balionams periodiškai trikdant oro uostų veiklą, politikos, verslo ir mokslo atstovai surėmę pečius operatyviai ieško efektyvių sprendimų, galinčių prisidėti prie oro erdvės saugumo užtikrinimo.

Nauji automobiliai per pastarąjį penkmetį stipriai pasikeitė. Jie tapo kompiuteriais ant ratų, vidaus degimo variklius papildė arba pakeitė elektros varikliai ir juos maitinančios baterijos, o tai lėmė, kad turėjo keistis ir kiti komponentai. Pavyzdžiui, tokios padangos, kokios ant automobilių buvo montuojamos daugiau nei prieš penkmetį, šiandieninių transporto priemonių sukuriamas apkrovas sunkiai atlaikytų.

Viešojo ir privataus sektoriaus įmonių automobilių parkai Lietuvoje sparčiai elektrifikuojami, o tai, anot ekspertų, signalizuoja apie masto ekonomiją. Ar tai žaliosios politikos rezultatas, ar pavyzdys, kad elektromobiliai tapo ekonomiškai naudingi verslui?

Senas telefonas jūsų stalčiuje – tai ne šiukšlė, o vertinga žaliava, kuri gali būti prikelta naujam gyvenimui. Tačiau kol dauguma žmonių vis dar linkę senus įrenginius palikti dūlėti namuose ar išmesti, elektronikos atliekos sparčiai tampa didžiuliu buitinių šiukšlių srautu.

Jei didžiųjų šalies miestų priemiesčių kiemuose stovintys elektromobiliai šiandien jau nieko nebestebina, tai daugiabučių rajonuose šis vaizdas išlieka kur kas retesnis. Nors elektromobilių skaičius keliuose gana sparčiai auga, aiškių taisyklių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo gyvenamuosiuose kvartaluose vis dar trūksta.

Elektromobilių populiarumas kasmet didėja, o kartu su tuo atsiranda naujų iššūkių ir galimybių. Vienas didžiausių klausimų šiandien yra ką daryti su elektromobilių baterijomis, kai jos pasiekia savo tarnavimo pabaigą? Dabar aiškėja, kad šios baterijos gali turėti ne vieną, o net kelis gyvenimus.

Optoelektronikos skyriaus komanda – dr. Irmantas Kašalynas, dr. Saulius Tumėnas, dr. Justinas Jorudas, dr. Andrzej Urbanowicz, dr. Vytautas Janonis, dr. Daniil Pashnev ir dr. Surya Revanth Ayyagari – kartu su su kolegomis iš Rytų Suomijos universiteto bei Tokijo universiteto sukūrė universalų elektromagnetinių bangų sugėriklį, kuris gali būti pritaikytas tokioms sritims kaip astronomija ar gynyba.

Tarptautinė kosminė stotis beveik ketvirtį amžiaus buvo simbolis mokslo bendradarbiavimo ir įrodymas, kad ilgalaikis žmonių buvimas orbitoje yra įmanomas. Tačiau jos misija artėja prie pabaigos, tai NASA planuoja „ISS“ deorbituoti apie 2030 metus. Ateities vizijoje dominuoja privatus sektorius, kuris turės pasiūlyti naujus orbitalinius modulius ir pardavinėti prieigą prie jų kaip paslaugą.

Kosmoso erdvėje vyksta tylus perversmas. JAV kariuomenė ir komercinės bendrovės kartu kuria technologijas, kurios leis palydovams ne tik ilgiau veikti, bet ir nuolat judėti bei keisti savo orbitas. Tai vadinama „dinaminėmis kosmoso operacijomis“ ir „nuolatiniu manevravimu“.