Teoriškai europiečiai šiandien turėtų noriai persėsti į elektromobilius ir pripažinti jų pranašumus, tačiau statistika rodo priešingą tendenciją. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, šiuo metu didžiausią naujų automobilių rinkos dalį Senajame žemyne užima hibridiniai modeliai.

„Mercedes-Benz“ nuosekliai tobulina pažangias vairuotojo pagalbos sistemas ir automatizuoto vairavimo funkcijas. Nuo 2025 m. liepos pabaigos bendrovė naudoja klientų automobilių jutiklių ir vaizdo duomenis ir jais apmoko savo sistemas, kad dar tiksliau atpažintų įvairius eismo dalyvius ir netipines situacijas realiame eisme. Tikslas – didinti kelių eismo saugumą visiems ir dar labiau priartėti prie „Vision Zero“ siekio – iki 2050 m. Europos Sąjungoje pasiekti nulį žūčių keliuose.

Automobilių pirkėjų lūkesčiai keičiasi. Jei anksčiau populiariausios savybės buvo šildomos sėdynės ar kokybiškos garso sistemos, dabar vairuotojų dėmesys krypsta į kur kas svarbesnį dalyką. Vis daugiau žmonių nori, kad jų automobilis gebėtų važiuoti be nuolatinės vairuotojo rankų kontrolės.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl kelių užsidegusių elektromobilių, vėl pasigirdo nuogąstavimų dėl jų saugumo. Tačiau ar tikrai elektromobiliai yra pavojingesni už įprastus automobilius su vidaus degimo varikliais? Duomenys rodo, kad tokios baimės nepagrįstos.

Prieš pusmetį, vasario 9-ąją, Lietuva ir kitos Baltijos šalys žengė istorinį žingsnį, visiškai atsiskirdamos nuo BRELL elektros energijos žiedo – dešimtmečius dominavusios infrastruktūros, jungusios mus su Rusijos ir Baltarusijos elektros tiekimo sistema. Šis techninis pokytis vartotojų praktiškai tiesiogiai nepalietė, tačiau jis ne tik galutinai įtvirtino mūsų energetinę nepriklausomybę, bet ir atvėrė naujų galimybių bei iššūkių atviroje elektros rinkoje.

Elektromobiliai nėra visiška naujovė transporto pasaulyje, tačiau juos vis dar gaubia aibė įvairiausių mitų, susijusių su kasdieniu jų naudojimu ir saugumu. Tarp itin dažnai pasitaikančių įsitikinimų – nuogąstavimai, kad elektra varomas transporto priemones pavojinga naudoti per lietų, ypač įkrovimo metu. Bet ar tokie įsitikinimai – nors kiek teisingi?

Lietuvoje siekiama, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų 45 proc. galutinio energijos suvartojimo. Vienas iš šaltinių, pasitelkiamų šiam tikslui pasiekti, yra saulės energija. Nors ji laikoma švaria alternatyva, kai kuriuose elementuose vis dar naudojamos toksiškos medžiagos – švinas ir kadmis.

Nors stereotipiškai manoma, kad daugelis elektromobilių vairuotojų renkasi greitojo įkrovimo stoteles, vienos didžiausių šalies elektromobilių įkrovimo tinklo operatoriųduomenys rodo ką kita: daugiausia vartotojų sulaukia įprastos galios stotelės, įrengtos gyvenamuosiuose rajonuose, prie didžiųjų prekybos centrų – ten, kur žmonės praleidžia daugiausiai laiko.

Ar kelionės elektromobiliu vis dar reikalauja papildomo planavimo? Tikrai ne, jei keliaujama Lietuvoje. Elektromobilių įkrovos taškai mūsų šalyje vienas nuo kito nutolę nedideliu atstumu – pavyzdžiui, didžiausius įkrovimo tinklus valdančių operatorių stotelės jau dabar viena nuo kitos nutolusios iki 50 km.

Mokslininkai iš Harvardo universiteto kartu su kolegomis iš Vienos technologijos universiteto pristatė revoliucinę naujovę lazerių technologijoje. Jie sukūrė itin kompaktišką, žiedo formos puslaidininkinį lazerį, kuris ne tik taupo vietą, bet ir pasižymi itin plačiomis pritaikymo galimybėmis.

Benzinu varomu automobiliu atvykstate į degalinę ir degalų baką pripildote per 5 minutes. Elektromobiliu atvykstate prie įkrovimo stotelės ir bateriją įkraunate per 15 minučių – iš pirmo žvilgsnio sustoję praleidžiate keletą kartų daugiau laiko, tačiau ar tikrai? Kalbėdami apie elektromobilių privalumus ir trūkumus, dalis vairuotojų vis dar turi griežtą nuomonę: vienu įkrovimu galimas nuvažiuoti atstumas netenkina, o įkrauti elektromobilį užtrunka daug laiko.

Tradicinės belaidžio įkrovimo technologijos, tokios kaip elektromagnetinė indukcija ar radijo dažnio signalai, turi rimtų apribojimų. Jos dažnai veikia nepakankamai stipriai, yra jautrios aplinkos trukdžiams ir negali perduoti energijos per tokią terpę kaip vanduo ar žmogaus audiniai. Šios problemos riboja jų panaudojimą, ypač medicinos srityje.

Daugiau saugumo – šis lūkestis vis garsiau skamba Europos sandėliuose. Tai nebėra tik pageidavimas, o esminė sąlyga, lemianti darbuotojų pasitenkinimą ir lojalumą. Naujausi tyrimai tik patvirtina šią tendenciją. Kol verslas ieško būdų didinti efektyvumą, patys darbuotojai aiškiai nurodo, kur slypi sprendimas. Atsakymas – technologijose, kurios pavojingą fizinį darbą gali paversti saugiu ir išmaniu.

Nevados dykumoje, netoli pirmosios „Tesla“ gigagamyk­los, baigiama statyti nauja gamykla, kuri žymi svarbų įmonės žingsnį į pažangesnių baterijų gamybą. Šis objektas taps pirmuoju „Tesla“ padaliniu Šiaurės Amerikoje, skirtu ličio geležies fosfato (LFP) baterijų gamybai. Tai ne tik gamybinis sprendimas, bet ir reikšmingas strateginis posūkis, galintis pakeisti elektromobilių ir žaliosios energetikos ateitį.

Tikriausiai daugelis mūsų neįsivaizduoja dienos be ausinių. Jos lydi mus visur, nuo ryto treniruotės, kelionės autobusu ar darbo kompiuteriu, iki vakaro prie mėgstamos muzikos ar serialo. Ausinės tapo ne tik patogiu technologiniu įrankiu, bet ir savotišku triukšmo slopintuvu, leidžiančiu išsaugoti privatų pasaulį net pačioje judriausioje aplinkoje. Tačiau kartu su šiuo patogumu vis dažniau girdime perspėjimus apie galimą žalą klausai.