Elektromobiliai yra tylūs, švarūs, modernūs, daugeliui atrodo kaip ateities transporto sprendimas. Tačiau ši technologinė pažanga turi ir savo šešėlį. Atsiranda vis daugiau ženklų, kad šie beveik be garso riedantys automobiliai gali kelti rimtą pavojų tiems, kurie nedėvi apsauginių priemonių – pėstiesiems, dviratininkams, senjorams ar regėjimo negalią turintiems žmonėms.

Greito įkrovimo funkcija išgelbsti nuo ryto streso, vos per keliolika minučių galima pasiekti pakankamą lygį, kad telefonas veiktų iki pat vakaro. Tačiau kartu su patogumu ateina ir abejonių. Ar toks spartus įkrovimas nėra tiesioginis bilietas į greitesnį baterijos nusidėvėjimą? Ar verta rizikuoti įrenginio ilgaamžiškumu dėl kasdienio patogumo?

Pasauliui ieškant švarių ir patikimų energijos šaltinių, branduolinės technologijos sparčiai tobulėja. Naujos kartos sprendimai, pavyzdžiui, mažieji moduliniai reaktoriai, žada saugesnę, lankstesnę ir žymiai efektyvesnę branduolinę energetiką. Tačiau jų plėtrą vis dar stabdo pasenę saugos reguliavimo principai.

Įkandin asmeninių automobilių į elektrifikacijos epochą rieda ir Europos sunkusis transportas – gamintojai vienas po kito pristato tradiciškai dyzelinu varomų sunkvežimių elektrines versijas. Tylių ir netaršių sunkvežimių vis dažniau išvystame ir Lietuvos gatvėse, o viešųjų elektromobilių įkrovimo tinklų operatoriai kalba apie stotelių pritaikymą jiems. Ar Lietuva jau pasiruošusi šiam perėjimui ir sunkiojo transporto segmente?

Jungtinių Valstijų gynybos pramonė pasiekė istorinį lūžį, pirmą kartą atliktas sėkmingas hibridinės raketos, pilnai atspausdintos 3D spausdintuvu, bandomasis skrydis. Bendrovė „Firehawk Aerospace“ iš Dalaso, Teksaso, pranešė, kad raketa „Firehawk Analog“ pakilo į daugiau nei 5486 metrų aukštį ir viršijo garso greitį.

Pasauliui sparčiai žengiant į priekį technologijų srityje, stipriai transformuojasi ir transporto sektorius. Dirbtinis intelektas vaidina vis svarbesnį vaidmenį naujos kartos automobiliuose – jis ne tik suteikia papildomas funkcijas, bet ir tampa esminiu elementu, nulemiančiu saugumą, efektyvumą ir vairavimo patirtį.

Šiandien Lietuvoje turime virš 150 tūkst. elektros energijos gamintojų, o saulės energetika sudaro virš 15 proc. visos Lietuvoje pagaminamos elektros. Skaičiai įspūdingi, tad pasigirsta kalbų, jog ateityje elektrą gaminsime ne tik ant namo stogo, bet ją generuos ir pastatų sienos, langai, nešiojami prietaisai ar net mūsų drabužiai.

Kanada pradeda naują kosmoso tyrimų etapą. Pirmą kartą šalies inžinieriai kuria nuosavą mėnuleigį, skirtą Mėnulio paviršiaus tyrimams. Šis aparatas statomas bendrovėje „Canadensys Aerospace“, o pati misija įeina į tarptautinę „Artemis“ programą, kurios tikslas yra užtikrinti nuolatinį žmonių buvimą Mėnulyje.

Kas būtų, jei Titanikas būtų turėjęs daugiau gelbėjimosi valčių, jei būtų plaukę mažiau keleivių, o dieną prieš lemtingą kelionę būtų įvykę laivo įgulos mokymai? Istorija mus moko, jog tikintis geriausio reikia ruoštis blogiausiam. Šiandien Lietuvai žengiant į naują energetikos erą, ekspertai pabrėžia – šiais pokyčių laikais būtina atlikti visus namų darbus.

Ar žalioji energetika stabdo ekonomiką, ar, atvirkščiai, ją augina? Naujas MRU ekonomikos mokslų daktaro Virgilijaus Dirmos tyrimas siūlo netikėtą atsakymą. Nors ilgą laiką manyta, kad investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius yra daugiau aplinkosaugos klausimas, dr. V. Dirma paneigė šį įsitikinimą.

Didžioji dalis elektromobilių vis dar yra brangesni už degalais varomus automobilius, o tai neretai tampa svertu, kodėl vairuotojai renkasi būtent pastaruosius modelius. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu įvertinti ne tik pradinę transporto priemonės kainą, bet ir viso jos naudojimo metu patiriamas išlaidas. Tad kiek iš tiesų galima sutaupyti?

Nors elektromobilių skaičius auga vis sparčiau, visas potencialas dar tikrai nėra išnaudotas, o pokyčiai galėtų būti ir dar greitesni. Nemažai žmonių vis dar nesiryžta pereiti prie ekologiškų transporto priemonių, kadangi vadovaujasi dviem klaidingais mitais.

Saulės elektrinių plėtra Lietuvoje toliau artėja strateginių valstybės tikslų link. Vasarą gaminančių vartotojų skaičius perkopė 150 tūkstančių. Augimas nuo metų pradžios – daugiau negu 20 procentų. Tačiau kibernetinių incidentų skaičius pastaraisiais metais auga dar įnirtingiau.

Trys raidės pastaraisiais metais keičia automobilių pramonės veidą – SDV arba programine įranga apibrėžtas automobilis. Gatvėse vis daugėja transporto priemonių, kurių savybės vis ryškiau priklauso ne nuo naujo variklio ar pavarų dėžės, o nuo nuotoliniu būdu siunčiamų programinės įrangos atnaujinimų. Kai kurie gamintojai net komforto ar važiavimo funkcijas siūlo atrakinti už papildomą mokestį. Tad kokia ateitis laukia tokius automobilius perkančių vairuotojų?

Humanoidiniai robotai jau ne vienerius metus stebina savo galimybėmis. Jie geba atlikti akrobatinius triukus, nešti daiktus ar net lankstyti drabužius. Tačiau nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad technikos revoliucija jau įvyko, tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Pasirodo, didžiausia problema slypi ne dirbtiniame intelekte, o pačiame robotų kūne.