Automobilių pasaulis per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – nuo tradicinių vidaus degimo variklių iki elektromobilių ir autonominių važiavimo sistemų. Dar vienu naujojo laikmečio simboliu tapo visuotinis skaitmenizavimas, keičiantis ne tik technologijas, bet ir vairuotojų įpročius.

Švari energija, neabejotinai žadėjusi pokytį, kartu atneša naujų iššūkių, apie kuriuos viešai kalbama vis dar per retai. Tai rodo, kad problema tampa ne teorine, o labai praktine. Nors fotovoltinė energija laikoma ekologiškos ateities simboliu, svarbiausias klausimas vis dar lieka be aiškaus atsakymo: kas nutinka, kai saulės baterijos pasensta?

KTU mokslininkai ieško būdų, kaip ne tik pagerinti saulės elementų veikimo efektyvumą, bet ir kaip sumažinti jų priežiūros kaštus bei užtikrinti, kad elementai tarnautų kaip įmanoma ilgiau. Jie kuria dangą, kurioje panaudojamas superhidrofobinis – vandens riedėjimą sukeliantis – efektas.

Studentas Lukas Šalavėjus sukūrė inovatyvų integrinį grandyną, sprendžiantį aktualias transporto ir ryšių sektoriaus problemas. Šis darbas – ne tik asmeninis jaunojo mokslininko laimėjimas, bet ir glaudaus bendradarbiavimo su Taivano universitetais bei aukštųjų technologijų įmonėmis rezultatas, atveriantis naujas galimybes Lietuvos elektronikos pramonei.

Belaukdami švenčių daugelis jau dabar išgyvena šventinį bruzdesį. Namai pulsuoja muzikos ritmu, žybsi lempučių girliandos, tinkle sujungiama arba kraunasi namų valymo įranga, apsišvarinimo vajui atitaria ūžiančios skalbimo mašinos, išbandomi nauji receptai elektriniuose maisto ruošimo prietaisuose. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai gali būti pavojinga tiek elektros tinklo ar visų namų saugumui, tiek ir elektronikos prietaisams.

Šiuolaikiniuose konfliktuose nugalėtoją lemia ne šarvų storis, o tai, kiek kainuoja sunaikinti priešo techniką. Jungtinių Valstijų armija pradėjo bandyti taktiką, kai į ataką siunčiamas ne vienas aparatas, o visas būrys autonominių robotų. Tai keičia ne tik ginkluotės panaudojimą, bet ir visą kovos filosofiją.

Elektros energijos poreikis – kaip ir jos pasiūla – nuolat kinta, o pagal tai biržoje formuojasi elektros kaina. Per parą ji keičiasi beveik 100 kartų, t.y. kas 15 minučių, ir gali svyruoti nuo keleto centų iki beveik 500 eur/MWh ar net daugiau. Tikslingai renkantis vartojimo laiką, tokia dinamika leistų nemažai sutaupyti. Vis dėlto, viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse kaina išlieka stabili, o klientai teiraujasi – kodėl?

Nemaža dalis šiandien moderniuose automobiliuose savaime suprantamų technologijų atėjo iš „Formulės-1“ pasaulio. Diskiniai stabdžiai, pavarų perjungimas mentelėmis už vairo, aktyvios važiuoklės sistemos – visa tai pirmiausia buvo išbandyta lenktynėse, o tik vėliau atsidūrė masinėje gamyboje. Vis dėlto šiandien „Formulė-1“ technologiškai yra labiau nutolusi nuo mūsų kasdienių automobilių nei bet kada anksčiau. Ar tai reiškia, kad naujų F1 inovacijų gatvėje jau nebepajusime?

Kiekvieną kartą įsijungdami savo išmanų telefoną, televizorių ar žiūrėdami į kitus modernius monitorius, kurių šiandien apstu kiekviename žingsnyje, žvelgiame į OLED paremtus ekranus. Itin ploni, ypač sodrių spalvų OLED ekranai šiandien gali būti ne tik skaidrūs, bet ir sulankstomi ar suvyniojami, o dėl nuolat tobulėjančių technologijų atsiveria labai plačios jų panaudojimo galimybės.

„SpaceX“ patvirtino preliminarų planą, kuris gali tapti kertiniu žingsniu siekiant pirmo per pusę amžiaus žmonių nusileidimo Mėnulyje. Tris svarbiausias datas jau žinome. Tai 2026 metų birželis, 2027 metų birželis ir 2028 metų rugsėjis. Kiekviena jų taps esminiu bandymu vertinant amerikiečių galimybes grįžti į kosmoso tyrinėjimo priešakines linijas.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės pagrindu turi būti ištekliai, kuriuos turime Lietuvoje. Išteklių importas pateisinamas tik tais atvejais, kai siekiama diversifikacijos, bet importas visada turi savo kainą – tame tarpe ir priklausomybės nuo tiekėjo. Tik tie sprendimai, kurie leidžia maksimaliai išnaudoti vietinius energijos išteklius, gali užtikrinti realų saugumą ir atsparumą išoriniams veiksniams.

Europoje gimsta technologija, kuri artimiausiu metu gali iš esmės pakeisti ne tik karinę ginkluotę, bet ir kosmoso transportą. Šį kartą iniciatyvos ėmėsi Italija. Vadovaujami šios šalies inžinierių, europiečiai kuria elektromagnetinį įrenginį, kuris ne tik kelia grėsmę raketoms, bet ir gali tapti revoliucine priemone siųsti krovinius į orbitą.

Lietuvos energetikos sektorius artimiausiais dešimtmečiais susidurs su istoriniais pokyčiais – prognozuojama, kad iki 2050 m. šalies elektros energijos poreikis išaugs daugiau nei šešis kartus, o didžiausią augimo dalį sudarys vandenilio gamyba. Norint patenkinti būsimą paklausą, Lietuva turės rimtai svarstyti branduolinės energetikos, ypač mažųjų modulinių reaktorių, integraciją į energetikos sistemą.

Senos buitinės technikos ir apšvietimo prietaisų keitimas efektyvesniais – daugeliui žmonių dar nėra prioritetas – atskleidė trijose Baltijos šalyse atliktas gyventojų tyrimas. Regiono gyventojai naują buitinę techniką dažniausiai renkasi tik tada, kai senoji sugenda – aktyviausiai technikos atnaujinimu rūpinasi lietuviai ir latviai, pasyvesni estai.

Pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas Baltijos jūroje turėjo būti vienas ambicingiausių energetikos žingsnių – simbolis, kad Lietuva rimtai žengia į žaliosios energetikos erą. Bet šiandien kalbame apie pabrangusį projektą, smukusią planuojamą grąžą ir labai realią riziką, kad iki 2030-ųjų parkas taip ir nebus pastatytas.