Elektronika.lt
 2024 m. liepos 24 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 - Elektronika, automatika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Organizaciniai
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 24 d. 20:23
„Philips Monitors“ pristato žadą atimantį greitį lenktame „Evnia 27M2C5200W“ ekrane
Liepos 24 d. 17:08
Ištuštinta banko sąskaita – ne vienintelis praradimas prisijungus prie nesaugaus Wi-Fi
Liepos 24 d. 14:28
Ar patys sau kišame koją siekdami energetinės nepriklausomybės?
Liepos 24 d. 11:04
Kodėl verta rinktis naudotus telefonus iš Banknote.lt?
Liepos 24 d. 08:09
Duomenų saugykla debesyje: ar tai saugesnis pasirinkimas nei lokali saugykla?
Liepos 23 d. 18:22
7 iš 10 nebaigia e. parduotuvėje pradėto pirkimo: ką turėtų žinoti verslai?
Liepos 23 d. 15:17
Pagrindinio ekrano suasmeninimo laisvė ir apsauga nuo pykinimo važiuojant: 5 įdomiausios „iOS 18“ funkcijos
Liepos 23 d. 12:50
Kaip neapsigauti perkant naudotą elektromobilį?
Liepos 23 d. 09:52
Negalintiems skaityti įprastu būdu Nacionalinėje bibliotekoje bus prieinamos garsinės knygos
Liepos 22 d. 19:29
Studentai konstruoja FPV savadarbius dronus
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Reklama
 Vykdomi projektai » Elektronika, automatika Dalintis | Spausdinti

KTU tyrėjų kuriamas ultragarsinis detektorius parodys, iš kur mūšio lauke atskriejo šūvis

Publikuota: 2024-06-12 16:28
Tematika: Elektronika, automatika
Vykdytojai: Profesionalai
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Kauno technologijos universiteto mokslininkai kuria naują dvigubos paskirties ultragarsinę technologiją, tinkamą aptikti tiek dalinius išlydžius aukštos įtampos įrenginiuose, tiek kryptį, iš kurios vyksta apšaudymas mūšio lauke.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria naują dvigubos paskirties ultragarsinę technologiją, tinkamą aptikti tiek dalinius išlydžius aukštos įtampos įrenginiuose, tiek kryptį, iš kurios vyksta apšaudymas mūšio lauke, rašoma KTU pranešime žiniasklaidai.

Renaldas Raišutis prie prototipo / KTU nuotr.
Renaldas Raišutis prie prototipo / KTU nuotr.

Tiek civilių gyvenime, tiek karo mūšio lauke pritaikoma technologija gali padėti išgelbėti gyvybes.

„Šis projektas yra pajudėjęs į priekį, turime realiose sąlygose išbandytą prototipą. Taip pat esame atlikę preliminarius bandymus. Šios technologijos ateities perspektyvos – itin pozityvios, kadangi ji yra dvigubo panaudojimo“, – sako Kauno technologijos universiteto prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto (UMI) direktorius Renaldas Raišutis.

Panaudojimas – dvigubas

KTU profesorius teigia, kad daliniai išlydžiai aukštos įtampos komponentuose sukelia aukšto dažnio garso bangas (ultragarsą), kurios yra už žmogaus klausos diapazono ribų. Nekontaktiniu būdu veikianti ultragarsinė įranga yra efektyvi daliniams išlydžiams aukštos įtampos įrenginiuose aptikti, taip pat išlydžių šaltinio vietai nustatyti.

„Šias žmogaus ausiai negirdimas garso bangas fiksuoja erdvėje išdėstyti didelio jautrumo ultragarsiniai jutikliai“, – aiškina jis.

R. Raišutis tęsia, kad užfiksuotas ultragarsinis signalas sustiprinamas atliekant tolimesnį apdorojimą – analizuojama jo amplitudė, pasikartojamumas ir kt. parametrai. „Galiausiai, aptinkami išlydžių šaltinio kryptis ir tipas“, – sako pašnekovas.

Detektorius / KTU nuotr.
Detektorius / KTU nuotr.

KTU profesorius dalijasi, kad ši technologija yra tinkama civiliniam sektoriui, siekiant užtikrinti aukštos įtampos perdavimo tinklų ir jų komponentų patikimumą bei saugą. Tuo pačiu metu ji yra skirta gynybos technologijų sektoriui, siekiant užtikrinti karių ir gynybinės įrangos saugą, aptinkant, iš kurios pusės vyksta apšaudymas.

„Ultragarsinė technologija leidžia aptikti dalinius išlydžius nekontaktiniu būdu, taip pat tyrimą atliekančiam personalui saugiu atstumu nuo aukštos įtampos įrenginių, pavyzdžiui, daugiau kaip 100 m. Be to, taikant ultragarsines technologijas dalinių išlydžių aptikimui, nereikia išjungti aukštos įtampos įrenginių, todėl nėra patiriama finansinių nuostolių dėl neperduotos elektros energijos (jeigu yra svarbu nepertraukiamas energijos tiekimas)“, – pabrėžia R. Raišutis.

Jis tęsia, kad taip yra todėl, jog pats metodo principas yra pagrįstas veikiančiuose aukštos įtampos įrenginiuose vykstančių dalinių išlydžių ir sukeltų ultragarsinių bangų, sklindančių ore, aptikimu.

Leidžia nustatyti šūvio kampą ir vietą

KTU profesorius dalijasi, kad pritaikant ultragarsinius detektorius gynybos technologijų sektoriuje, pavyzdžiui, šūvio šaltiniui ir jo padėčiai mūšio lauko erdvėje aptikti, kyla keletas spręstinų iššūkių.

Vienas jų – skrendančios kulkos ar sviedinio balistika: „Kulkos ir sviediniai skrieja viršgarsiniu greičiu, sukeldami smūginę bangą, kuri vyrauja girdimo garso ir ultragarso spektre. Dėl šios priežasties užregistruotų bangų signalų analizė tampa sudėtingesnė“, – aiškina R. Raišutis.

Toliau, mūšio lauko aplinkos foninis triukšmas – tai yra įvairių transporto priemonių sukeliamas triukšmas ir šaudymas iš įvairių pusių. Pasak pašnekovo, norint tiksliai aptikti šaltinį, labai svarbu filtruoti šiuos trukdžius.

Taip pat šūvio sukeltų garso ir ultragarsinės bangų signalų stiprumai, kadangi šūvių garsai skiriasi, priklausomai nuo ginklo, amunicijos ir atstumo.

„Galiausiai, krypties nustatymo tikslumas – kulkos ar sviedinio trajektorija nebūtinai yra nukreipta tiesiai į šaunamąjį ginklą. Vėjas, rikošetas ir kiti faktoriai gali labai pakeisti ultragarso sklidimo kryptį. Tam tikslui kuriami jutiklių masyvai, taikomi pažangūs signalų apdorojimo metodai ir dirbtinio intelekto algoritmai“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, pagrindiniai analizuojami parametrai, užfiksavus ultragarso signalą – ultragarso bangos sklidimo laikas, amplitudė, dažnis, signalų formų pasikeitimai ir kt.

Paruoštas komercializavimui

„Kadangi naudojame specializuotą ultragarsinių imtuvų išdėstymo erdvėje konfigūraciją, tolimesnis signalų apdorojimas leidžia nustatyti kryptį ir vietą erdvėje, iš kurios sklinda ultragarsinės bangos. Šiuo atveju – aukštos įtampos išlydžių vietą arba vietą, iš kurios sklinda šūviai (gynybos technologijų atveju – vyksta apšaudymas)“, – teigia KTU profesorius R. Raišutis.

KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota teigia, kad kuriant gynybos srities technologijas, ypač svarbus bendradarbiavimas su būsimais produkto gamintojais, kadangi būtina užtikrinti greitą prototipo pateikimą rinkai ir testavimą lauko sąlygomis.

„Jau prasidėjus gamybai, žinome, kad yra poreikis greitai atnaujinti gaminius pagal pasikeitusius poreikius ar išmoktas pamokas, todėl betarpiškai bendradarbiaujant su verslu galima greičiausiai rasti sprendinius, kurie leidžia išspręsti problemą, ir tuo pačiu per maksimaliai trumpą laiką pradėti serijinę produktų gamybą. Todėl kviečiame verslą, turintį patirties vystant technologijas, investuoti į produkto kūrimą ir dirbti kartu su universitetu“, – sako M. Bulota.

Projektas įgyvendintas KTU ištekliais bei KTU UMI aktyvių jaunų mokslininkų dr. Vykinto Samaičio ir dr. Audriaus Jankausko iniciatyva.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama