Elektronika.lt
 2019 m. gruodžio 8 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 - Elektronika, automatika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Organizaciniai
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gruodžio 8 d. 11:16
„GM“ drauge su „LG Chem“ skelbia apie gigantišką baterijų gamyklą
Gruodžio 7 d. 15:09
Naujasis „Huawei P30 Lite“
Gruodžio 7 d. 13:49
Dviguba išmaniojo telefono apsauga: lengva pasidaryti – sunku „nulaužti“
Gruodžio 7 d. 11:28
Net 85 kartus pigiau ir jokių sprogimų: mokslininkai sugalvojo, kaip saugiai ir pigiai pergabenti baterijas
Gruodžio 6 d. 20:29
Oro keliai Lietuvoje ir kitos įdomios dangaus istorijos
Gruodžio 6 d. 19:14
Įsigijote naują išmanųjį? Žingsniai, kuriuos turite atlikti nedelsiant
Gruodžio 6 d. 17:09
Pristatyti „Huawei Nova 6“ ir „Nova 6 5G“
Gruodžio 6 d. 16:23
Profesorius Saulius Keturakis: kas bendro tarp dirbtinio intelekto ir XVIII a. mechaninio roboto?
Gruodžio 6 d. 12:48
Švariųjų technologijų plėtra: kokių rezultatų jau pasiekė Lietuva?
Gruodžio 6 d. 08:22
Robotus kurti bei programuoti ateityje galėsime kiekvienas: tam ruošiasi ir mokslo įstaigos, ir verslas
FS19 Mods
FS19 Map mods, FS19 Courseplay, FS19 GPS mod
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mod, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Vykdomi projektai » Elektronika, automatika Dalintis | Spausdinti

To Europa dar nėra mačiusi: mažosios žuvėdros bus žieduojamos mikrokompiuteriais

Publikuota: 2014-07-03 12:29
Tematika: Elektronika, automatika
Vykdytojai: Profesionalai
Aut. teisės: ©GRYNAS.lt
Inf. šaltinis: GRYNAS.lt

Lietuvos edukologijos universitetas su Japonijos paukščių apsaugos draugija pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje sutartį. Sutarta 2014–2016 m. bendrai vykdyti mokslinių tyrimų projektą „Šiaurės Rytų Europos mažosios žuvėdros Sterna/Sternula albifrons populiacijos produktyvumas, svarbiausios grėsmės ir sezoninių migracijų keliai“.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) su Japonijos paukščių apsaugos draugija (JSPB) pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje sutartį. Sutarta 2014–2016 m. bendrai vykdyti mokslinių tyrimų projektą „Šiaurės Rytų Europos mažosios žuvėdros Sterna/Sternula albifrons populiacijos produktyvumas, svarbiausios grėsmės ir sezoninių migracijų keliai“. Tyrimo tikslas – Lietuvos pavyzdžiu išaiškinti pasaulyje nykstančios paukščių rūšies – mažosios žuvėdros – Europos populiacijos veisimosi produktyvumą, svarbiausias grėsmes, žiemaviečių regionus bei sezoninių migracijų į juos ir iš jų kelius. Kartu numatyta tirti ir kitas su mažąja žuvėdra susijusias paukščių rūšis.

Mikrokompiuteris, pritaisytas prie žuvėdros kojos/ LEU nuotr.
Mikrokompiuteris, pritaisytas prie žuvėdros kojos/ LEU nuotr.

Kaip migruoja žuvėdros aiškinsis geolokatoriais

LEU profesorius Petras Kurlavičius sako, kad darbas originalus, nes panašaus tyrimo Europoje niekas nėra iki šiol atlikęs. „Mažoji žuvėdra peri taip pat ir Azijoje, todėl LEU mokslininkų su partneriais šiais metais pradėti bendri tyrimai Europoje ir taip pat partnerių bei Australijos mokslininkų anksčiau vykdyti ir šiuo metu vykdomi tyrimai leis geriau suprasti Eurazijos ir Australijos regioninių populiacijų paukščių maišymosi ir susidūrimo vietas“, – teigia prof. P. Kurlavičius.

Tai svarbu žinoti siekiant geriau saugoti šią nykstančią rūšį. Taip pat labai svarbu geriau suprasti, kaip skirtingos tos pačios rūšies paukščių populiacijos dideliuose regionuose sąveikauja migraciniuose keliuose ir žiemavietėse. Šio projekto rėmuose Lietuvos ir Japonijos ekspertai šiemet Tokijuje vyksiančio 26-ojo pasaulinio ornitologinio kongreso dalyviams organizuoja specialų pranešimą mažųjų žuvėdrų tyrimų ir apsaugos klausimais.

„Dideliais atstumais migruojančių paukščių ekologijos tyrimuose vis labiau taikomi distanciniai tyrimo metodai. Todėl, turėdami bendrų su Japonijos specialistais interesų, žuvėdrų migravimo kelių tyrimui pradėjome taikyti labai lengvus mikrokompiuterius (geolokatorius; angl. – geolocator). Geolokatorių naudojimas, lyginant su plačiai pasaulyje taikomu paukščių žiedavimo metodu, yra daug efektyvesnis, pažangesnis. Mikrokompiuterių naudojimas sudaro galimybę daug greičiau ir efektyviau išaiškinti paukščių migravimo kelius, jų buvimo vietas, jas siejant su kalendorinėmis datomis, kartografuoti žiemojimo regionus“, – sako prof. P. Kurlavičius.

Antrą kart sugavus žuvėdrą, matyti, kur ji skrido

2013 m. Lietuvos aplinkos ministras lankėsi Japonijoje. Vizito metu ministras buvo supažindintas su projekto veiklomis. 2013 m. spalio 24 d. šio tarptautinio projekto koncepcija ir svarbiausi metodiniai sprendimai buvo pristatyti Aplinkos ministerijoje ir Japonijos ambasadoje Vilniuje.

„Mūsų naudojami mikrokompiuteriai, keliolika mėnesių nešiojami paukščio, kaupia informaciją. Jei pažymėti paukščiai vėl grįžta į tą pačią veisimosi vietą (koloniją), tai, juos pakartotinai sugavus, atsiranda galimybė nuskaityti sukauptą informaciją, kurią iššifravus tampa įmanoma atkurti individo migracinį kelią – buvimo vietų koordinates, siejant su realiu laiku, t. y. konkrečiomis datomis“, – aiškina profesorius P. Kurlavičius.

Sveria mažiau nei 1 gramą

„Paukščių migravimo kelių tyrimas dėl mikrokompiuterių yra santykinai nauja ir sparčiai tobulėjanti šiuolaikinė pasaulyje pripažinta technologija/metodika (LEU specialistai ją Lietuvoje taiko nuo 2012 m. paukščių dažnų migracijų tyrime). Šiame projekte naudojame mikrokompiuterius, kurie sveria apie 0,6 g. Ši įranga mažosioms žuvėdroms tvirtinama ant kojos (panašiai kaip įprastas žiedas). Bendras papildomas paukščio „krovinys“ sveria mažiau nei 1 g. Pasaulinė patirtis, sukaupta taikant šį metodą praktikoje, rodo, kad ši santykinai brangi įranga yra labiausiai perspektyvi tiriant smulkių (mažų) paukščių ir retų (saugomų) rūšių ekologiją“, – sako projekto Japonijoje vadovas dr. Y. Murofushi.

„Mažųjų žuvėdrų gaudymui mes naudojame mūsų partnerių japonų sukauptą patirtį. Šiuos paukščius gaudome dažniausiai tuo metu, kai jaunikliai jau yra palikę lizdus, tačiau dar negali skraidyti“, – pasakoja prof. P. Kurlavičius. Dr. Y. Murofushi sako, kad, remiantis Japonijos ir Australijos ekologų patirtimi, paukščių gaudymo ir jų apsaugos požiūriais mažoji žuvėdra yra palanki modelinė rūšis. Jie nustatė, kad su tam tikromis išlygomis mažosios žuvėdros gali būti saugiai gaudomos net individualiomis gaudyklėmis, kai paukščiai tupi ant kiaušinių (inkubuoja dėtis). Mat sugautas inkubuojantis ir pažymėtas paukštis jau daugiausiai po kelių valandų grįžta tęsti inkubaciją.

Apskritai mikrokompiuterių taikymas gyvūnų ekologijos tyrimuose jų apsaugos požiūriu (ypač tada, kai tiriamos retos saugomos rūšys) yra vertinamas daug palankiau, nei taikant kitokias metodikas ar kitokią įrangą. Mat tyrėjai yra tiesiog priversti tyrimų metu elgtis taip, kad tiriami paukščiai nenukentėtų, nes tyrėjams reikalinga, jog eksperimentiniai individai išgyventų ir kitais metais vėl grįžtų į veisimosi vietą. Tik tokiu atveju tyrėjai gali tikėtis surinkti trokštamų tyrimo duomenų. Jei taip nebus, visas tyrėjo darbas bus veltui, o santykinai didelės lėšos bus paleistos vėjais.


www.GRYNAS.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Buhalterijos kursai, apskaitos kursai, vadovų apskaitos kursai
www.apskaitakiekvienam.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Lyderystės mokymai, mokymai vadovams, vadovų mokymai
www.tripleo.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama