Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 - Elektronika, automatika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Organizaciniai
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Vykdomi projektai » Elektronika, automatika Dalintis | Spausdinti

To Europa dar nėra mačiusi: mažosios žuvėdros bus žieduojamos mikrokompiuteriais

Publikuota: 2014-07-03 12:29
Tematika: Elektronika, automatika
Vykdytojai: Profesionalai
Aut. teisės: ©GRYNAS.lt
Inf. šaltinis: GRYNAS.lt

Lietuvos edukologijos universitetas su Japonijos paukščių apsaugos draugija pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje sutartį. Sutarta 2014–2016 m. bendrai vykdyti mokslinių tyrimų projektą „Šiaurės Rytų Europos mažosios žuvėdros Sterna/Sternula albifrons populiacijos produktyvumas, svarbiausios grėsmės ir sezoninių migracijų keliai“.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) su Japonijos paukščių apsaugos draugija (JSPB) pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje sutartį. Sutarta 2014–2016 m. bendrai vykdyti mokslinių tyrimų projektą „Šiaurės Rytų Europos mažosios žuvėdros Sterna/Sternula albifrons populiacijos produktyvumas, svarbiausios grėsmės ir sezoninių migracijų keliai“. Tyrimo tikslas – Lietuvos pavyzdžiu išaiškinti pasaulyje nykstančios paukščių rūšies – mažosios žuvėdros – Europos populiacijos veisimosi produktyvumą, svarbiausias grėsmes, žiemaviečių regionus bei sezoninių migracijų į juos ir iš jų kelius. Kartu numatyta tirti ir kitas su mažąja žuvėdra susijusias paukščių rūšis.

Mikrokompiuteris, pritaisytas prie žuvėdros kojos/ LEU nuotr.
Mikrokompiuteris, pritaisytas prie žuvėdros kojos/ LEU nuotr.

Kaip migruoja žuvėdros aiškinsis geolokatoriais

LEU profesorius Petras Kurlavičius sako, kad darbas originalus, nes panašaus tyrimo Europoje niekas nėra iki šiol atlikęs. „Mažoji žuvėdra peri taip pat ir Azijoje, todėl LEU mokslininkų su partneriais šiais metais pradėti bendri tyrimai Europoje ir taip pat partnerių bei Australijos mokslininkų anksčiau vykdyti ir šiuo metu vykdomi tyrimai leis geriau suprasti Eurazijos ir Australijos regioninių populiacijų paukščių maišymosi ir susidūrimo vietas“, – teigia prof. P. Kurlavičius.

Tai svarbu žinoti siekiant geriau saugoti šią nykstančią rūšį. Taip pat labai svarbu geriau suprasti, kaip skirtingos tos pačios rūšies paukščių populiacijos dideliuose regionuose sąveikauja migraciniuose keliuose ir žiemavietėse. Šio projekto rėmuose Lietuvos ir Japonijos ekspertai šiemet Tokijuje vyksiančio 26-ojo pasaulinio ornitologinio kongreso dalyviams organizuoja specialų pranešimą mažųjų žuvėdrų tyrimų ir apsaugos klausimais.

„Dideliais atstumais migruojančių paukščių ekologijos tyrimuose vis labiau taikomi distanciniai tyrimo metodai. Todėl, turėdami bendrų su Japonijos specialistais interesų, žuvėdrų migravimo kelių tyrimui pradėjome taikyti labai lengvus mikrokompiuterius (geolokatorius; angl. – geolocator). Geolokatorių naudojimas, lyginant su plačiai pasaulyje taikomu paukščių žiedavimo metodu, yra daug efektyvesnis, pažangesnis. Mikrokompiuterių naudojimas sudaro galimybę daug greičiau ir efektyviau išaiškinti paukščių migravimo kelius, jų buvimo vietas, jas siejant su kalendorinėmis datomis, kartografuoti žiemojimo regionus“, – sako prof. P. Kurlavičius.

Antrą kart sugavus žuvėdrą, matyti, kur ji skrido

2013 m. Lietuvos aplinkos ministras lankėsi Japonijoje. Vizito metu ministras buvo supažindintas su projekto veiklomis. 2013 m. spalio 24 d. šio tarptautinio projekto koncepcija ir svarbiausi metodiniai sprendimai buvo pristatyti Aplinkos ministerijoje ir Japonijos ambasadoje Vilniuje.

„Mūsų naudojami mikrokompiuteriai, keliolika mėnesių nešiojami paukščio, kaupia informaciją. Jei pažymėti paukščiai vėl grįžta į tą pačią veisimosi vietą (koloniją), tai, juos pakartotinai sugavus, atsiranda galimybė nuskaityti sukauptą informaciją, kurią iššifravus tampa įmanoma atkurti individo migracinį kelią – buvimo vietų koordinates, siejant su realiu laiku, t. y. konkrečiomis datomis“, – aiškina profesorius P. Kurlavičius.

Sveria mažiau nei 1 gramą

„Paukščių migravimo kelių tyrimas dėl mikrokompiuterių yra santykinai nauja ir sparčiai tobulėjanti šiuolaikinė pasaulyje pripažinta technologija/metodika (LEU specialistai ją Lietuvoje taiko nuo 2012 m. paukščių dažnų migracijų tyrime). Šiame projekte naudojame mikrokompiuterius, kurie sveria apie 0,6 g. Ši įranga mažosioms žuvėdroms tvirtinama ant kojos (panašiai kaip įprastas žiedas). Bendras papildomas paukščio „krovinys“ sveria mažiau nei 1 g. Pasaulinė patirtis, sukaupta taikant šį metodą praktikoje, rodo, kad ši santykinai brangi įranga yra labiausiai perspektyvi tiriant smulkių (mažų) paukščių ir retų (saugomų) rūšių ekologiją“, – sako projekto Japonijoje vadovas dr. Y. Murofushi.

„Mažųjų žuvėdrų gaudymui mes naudojame mūsų partnerių japonų sukauptą patirtį. Šiuos paukščius gaudome dažniausiai tuo metu, kai jaunikliai jau yra palikę lizdus, tačiau dar negali skraidyti“, – pasakoja prof. P. Kurlavičius. Dr. Y. Murofushi sako, kad, remiantis Japonijos ir Australijos ekologų patirtimi, paukščių gaudymo ir jų apsaugos požiūriais mažoji žuvėdra yra palanki modelinė rūšis. Jie nustatė, kad su tam tikromis išlygomis mažosios žuvėdros gali būti saugiai gaudomos net individualiomis gaudyklėmis, kai paukščiai tupi ant kiaušinių (inkubuoja dėtis). Mat sugautas inkubuojantis ir pažymėtas paukštis jau daugiausiai po kelių valandų grįžta tęsti inkubaciją.

Apskritai mikrokompiuterių taikymas gyvūnų ekologijos tyrimuose jų apsaugos požiūriu (ypač tada, kai tiriamos retos saugomos rūšys) yra vertinamas daug palankiau, nei taikant kitokias metodikas ar kitokią įrangą. Mat tyrėjai yra tiesiog priversti tyrimų metu elgtis taip, kad tiriami paukščiai nenukentėtų, nes tyrėjams reikalinga, jog eksperimentiniai individai išgyventų ir kitais metais vėl grįžtų į veisimosi vietą. Tik tokiu atveju tyrėjai gali tikėtis surinkti trokštamų tyrimo duomenų. Jei taip nebus, visas tyrėjo darbas bus veltui, o santykinai didelės lėšos bus paleistos vėjais.


www.GRYNAS.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama