Įsivaizduokite ekraną, kurio vaizdas toks tikroviškas, kad žmogaus akis nebegali atskirti jo nuo realaus pasaulio. Tai jau nebe fantastikos filmas, o realybė, prie kurios sparčiai artėja mokslininkai iš Švedijos.

Šis išradimas gali visiškai pakeisti išplėstinės ir virtualios realybės technologijas. Kol kas tokie įrenginiai kaip „Apple Vision Pro“, „Vivo Vision“ ar „Galaxy XR“ tebėra brangūs eksperimentai, bet ateityje jie gali tapti tokie įprasti kaip išmanieji telefonai.
Tam reikia išspręsti daugybę technologinių problemų, o viena svarbiausių yra ekranų kokybė. Kad vaizdas atrodytų natūraliai, ekranas turi būti itin ryškus net tada, kai yra vos keli milimetrai nuo akies. Švedijos mokslininkų grupė teigia, kad jie jau priartėjo prie šio tikslo. Jų sukurta technologija gali atkurti vaizdą taip tiksliai, kad žmogaus rega nebeatskiria ekrano nuo realybės.
Ekranas, prilygstantis žmogaus akiai
Pagrindas šiam proveržiui, vadinamoji „retinal e-paper“ technologija. Tai ekranas, kurio raiška viršija 25 tūkst. pikselių colyje, t. y. tokia, kokią pajėgia atskirti žmogaus akis. Šią sistemą sukūrė mokslininkai iš Geteborgo ir Upsalos universitetų bei Čalmerio technologijos instituto.
Tradiciškai kuo ekranas arčiau akies, tuo mažesni turi būti jo pikseliai. Tačiau kai jie tampa mažesni nei mikrometras, atsiranda spalvų netolygumai ir vaizdas praranda aiškumą. Naujoji technologija šią problemą išsprendžia, naudodama vadinamuosius metapikselius, tai mikroskopines volframo oksido struktūras, kurios keičia spalvą ir kontrastą reaguodamos į elektros srovę.
Kaip veikia „akių raiškos“ technologija
Kiekvienas metapikselis atspindi šviesą skirtingai, todėl ekranui nereikia papildomo apšvietimo. Vaizdas tampa itin aiškus, ryškus ir suvartojama labai mažai energijos. Toks ekranas gali pasiekti natūralios šviesos atspindžio lygį ir perteikti tikrovišką spalvų gylį.
Kai šis ekranas pasiekia žmogaus vyzdžio dydį, jo raiška prilygsta fiziologinei regėjimo ribai. Tai reiškia, kad žmogus nebegali atskirti, ar mato tikrą vaizdą, ar ekrano projekciją. Tokia kokybė galėtų pakeisti išplėstinės realybės akinius ir įtikinti net skeptikus.
Miniatiūrinis prototipas, tai didelis žingsnis į priekį
Nors technologija dar kuriama, jos galimybės stulbina. Ji leidžia rodyti pilnos spalvos vaizdus su daugiau nei 25 kadrų per sekundę dažniu, išlaikant aukštą kontrastą ir net 80 proc. šviesos atspindį. Energijos sąnaudos itin mažos, tai vos 0,5 - 1,7 milivato kvadratiniam centimetrui.
Tai reikštų, kad būsimi išplėstinės realybės akiniai galėtų veikti be didelių baterijų ar išorinių energijos šaltinių. Kaip pažymėjo vienas iš tyrėjų Giovanni Volpe, tai didžiulis žingsnis į priekį ekranų technologijos vystymesi.
Naujos galimybės ateities technologijoms
Mokslininkai jau pademonstravo veikiančią šios technologijos versiją, tai mažytį ekraną, kuris atkūrė Gustavo Klimto paveikslą „Bučinys“ nepriekaištinga kokybe. Jo dydis siekė vos 1,4 × 1,9 milimetro, o tai maždaug keturis tūkstančius kartų mažiau nei įprasto telefono ekranas.
Toks miniatiūrizacijos lygis gali būti revoliucinis ne tik vartotojų elektronikai, bet ir medicinai, moksliniams tyrimams ar pramonės prietaisams. Jei šią technologiją pavyks komercializuoti, ekranai taps ne tik tobulesni, bet ir praktiškai nematomi, lygiai tokie, kokius iki šiol matėme tik filmuose.



