Elektronika.lt
 2025 m. gruodžio 15 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gruodžio 15 d. 20:11
Nusipirkote naują televizorių? 8 vietos, kur jo geriau nestatyti, nes sugadins visą žiūrėjimo patirtį
Gruodžio 15 d. 17:26
Dirbtinio intelekto efektyvumo matuoti nebūtina: svarbiausia – pradėti dirbti, tobulinti – eigoje
Gruodžio 15 d. 14:28
„Vilnius Tech“ tyrėjo sukurtas lustas – inovacija transporto elektronikoje
Gruodžio 15 d. 11:36
Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: ekspertai įvardijo, kodėl vadovas yra kritiškai svarbus veiksnys
Gruodžio 15 d. 08:12
Nauja kalėdinių dovanų paieškos realybė: kaip tapti DI rekomenduojamu prekių ženklu?
Gruodžio 14 d. 21:08
„Panasonic“ paleidžia šilumos siurblių monstrą: naujoji serija keičia taisykles visoje Europoje
Gruodžio 14 d. 19:23
Internete sukčiai seka skaitmeniniais pėdsakais: kaip juos sumažinti?
Gruodžio 14 d. 17:30
KTU „Informiko žinių forumas“: kur mokiniai pamato, kiek daug sugeba
Gruodžio 14 d. 15:11
„Telia“ pradeda teikti 5G SA internetą namams – VIP klientams rezervuos srauto pajėgumus
Gruodžio 14 d. 13:15
Šventinis bruzdesys didina elektros tinklo rizikas: ekspertai įspėja apie pavojus
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Must have farming mods
Farming simulator modhub, Best farming simulator mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai priartėjo prie neįmanomo: sukūrė ekraną, kurio žmogaus akis nebeatskiria nuo tikrovės

Publikuota: 2025-11-24 15:53
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Įsivaizduokite ekraną, kurio vaizdas toks tikroviškas, kad žmogaus akis nebegali atskirti jo nuo realaus pasaulio. Tai jau nebe fantastikos filmas, o realybė, prie kurios sparčiai artėja mokslininkai iš Švedijos.

Mokslininkai priartėjo prie neįmanomo: sukūrė ekraną, kurio žmogaus akis nebeatskiria nuo tikrovės

Šis išradimas gali visiškai pakeisti išplėstinės ir virtualios realybės technologijas. Kol kas tokie įrenginiai kaip „Apple Vision Pro“, „Vivo Vision“ ar „Galaxy XR“ tebėra brangūs eksperimentai, bet ateityje jie gali tapti tokie įprasti kaip išmanieji telefonai.

Tam reikia išspręsti daugybę technologinių problemų, o viena svarbiausių yra ekranų kokybė. Kad vaizdas atrodytų natūraliai, ekranas turi būti itin ryškus net tada, kai yra vos keli milimetrai nuo akies. Švedijos mokslininkų grupė teigia, kad jie jau priartėjo prie šio tikslo. Jų sukurta technologija gali atkurti vaizdą taip tiksliai, kad žmogaus rega nebeatskiria ekrano nuo realybės.

Ekranas, prilygstantis žmogaus akiai

Pagrindas šiam proveržiui, vadinamoji „retinal e-paper“ technologija. Tai ekranas, kurio raiška viršija 25 tūkst. pikselių colyje, t. y. tokia, kokią pajėgia atskirti žmogaus akis. Šią sistemą sukūrė mokslininkai iš Geteborgo ir Upsalos universitetų bei Čalmerio technologijos instituto.

Tradiciškai kuo ekranas arčiau akies, tuo mažesni turi būti jo pikseliai. Tačiau kai jie tampa mažesni nei mikrometras, atsiranda spalvų netolygumai ir vaizdas praranda aiškumą. Naujoji technologija šią problemą išsprendžia, naudodama vadinamuosius metapikselius, tai mikroskopines volframo oksido struktūras, kurios keičia spalvą ir kontrastą reaguodamos į elektros srovę.

Kaip veikia „akių raiškos“ technologija

Kiekvienas metapikselis atspindi šviesą skirtingai, todėl ekranui nereikia papildomo apšvietimo. Vaizdas tampa itin aiškus, ryškus ir suvartojama labai mažai energijos. Toks ekranas gali pasiekti natūralios šviesos atspindžio lygį ir perteikti tikrovišką spalvų gylį.

Kai šis ekranas pasiekia žmogaus vyzdžio dydį, jo raiška prilygsta fiziologinei regėjimo ribai. Tai reiškia, kad žmogus nebegali atskirti, ar mato tikrą vaizdą, ar ekrano projekciją. Tokia kokybė galėtų pakeisti išplėstinės realybės akinius ir įtikinti net skeptikus.

Miniatiūrinis prototipas, tai didelis žingsnis į priekį

Nors technologija dar kuriama, jos galimybės stulbina. Ji leidžia rodyti pilnos spalvos vaizdus su daugiau nei 25 kadrų per sekundę dažniu, išlaikant aukštą kontrastą ir net 80 proc. šviesos atspindį. Energijos sąnaudos itin mažos, tai vos 0,5 - 1,7 milivato kvadratiniam centimetrui.

Tai reikštų, kad būsimi išplėstinės realybės akiniai galėtų veikti be didelių baterijų ar išorinių energijos šaltinių. Kaip pažymėjo vienas iš tyrėjų Giovanni Volpe, tai didžiulis žingsnis į priekį ekranų technologijos vystymesi.

Naujos galimybės ateities technologijoms

Mokslininkai jau pademonstravo veikiančią šios technologijos versiją, tai mažytį ekraną, kuris atkūrė Gustavo Klimto paveikslą „Bučinys“ nepriekaištinga kokybe. Jo dydis siekė vos 1,4 × 1,9 milimetro, o tai maždaug keturis tūkstančius kartų mažiau nei įprasto telefono ekranas.

Toks miniatiūrizacijos lygis gali būti revoliucinis ne tik vartotojų elektronikai, bet ir medicinai, moksliniams tyrimams ar pramonės prietaisams. Jei šią technologiją pavyks komercializuoti, ekranai taps ne tik tobulesni, bet ir praktiškai nematomi, lygiai tokie, kokius iki šiol matėme tik filmuose.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Apyrankė, kuri kraunasi nuo tavo kūno: Kinijos mokslininkai pademonstravo naują energijos šaltinį

Išmaniųjų laikrodžių vartotojai priprato kasdien ieškoti įkroviklio, tačiau technologijos gali netrukus pakeisti šį įprotį. Kinijos mokslininkai pristatė medžiagą, kuri energiją gamina iš paties žmogaus kūno šilumos.

Atradimas: izoliatorius, kuris neturėjo šviesti, sužibo lyg lemputė

Ar gali medžiaga, kuri įprastai visai nepraleidžia elektros, pradėti skleisti šviesą, kai ja teka srovė? Pasirodo, gali. Tarptautinė mokslininkų komanda po keturiolikos metų darbo sukūrė būtent tokį keistą ir neįprastą izoliatorių. Tai labai netikėtas atradimas, kuris gali atverti naujas galimybes ateities technologijoms.

Marse irgi žaibuoja

Žaibai – turbūt energingiausias elektrinis reiškinys planetų atmosferose. Jie stebimi ne tik Žemėje, bet ir Saturne bei Jupiteryje. Marse žaibų egzistavimas jau seniai prognozuojamas, tačiau iki šiol nebuvo tiesiogiai nepatvirtintas.

2025 m. gruodis
2025-12-15 06:42
Žmogaus projektas, pakeitęs planetą: NASA išmatavo tai, ko nesitikėjo
2025-12-12 15:59
Kvantinis internetas tampa realybe: mokslininkai sėkmingai persiuntė informaciją per šviesolaidį
2025-12-12 06:10
Didžiulis mokslininkų proveržis: naujas gelis gali smarkiai prailginti akumuliatorių tarnavimo laiką
2025-12-11 15:27
Marse aptiktas keistas akmuo pribloškė NASA: spėja, kad tai senovinis geležies meteoritas
2025-12-10 18:46
Rentgeno laboratorija ant stalo: mokslininkai sukuria įrenginį, galintį pakeisti rentgeno gigantus
2025-12-10 15:08
Įspūdinga inovacija iš Japonijos: sukurta medžiaga, kuri transformuojasi pagal apšvietimą
2025-12-10 12:45
Istorinis mokslininkų pasiekimas: Paukščių Takas atgyja ekrane, matomos visos žvaigždės ir supernovos
2025-12-09 16:37
Lietingos Marso praeities įrodymai
2025-12-09 15:13
Dirbtinio intelekto atradimas: gyvybė Žemėje galėjo egzistuoti milijardu metų anksčiau
2025-12-08 18:29
Mokslininkai pagaliau rado būdą, kaip pagerinti garso kokybę automobilyje
2025-12-08 12:12
Netikėtas atradimas Mėnulyje: kinų misija atskleidė tai, ką NASA mokslininkai ilgai laikė neįmanomu
2025-12-07 18:12
Kosminė energija, kurios geriau neliesti: Žemę juosia milžiniškas energijos laukas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama