Dirbtinis intelektas (DI) aktyviai keičia paauglių kognityvinius procesus, versdamas juos mąstyti greičiau, tačiau analitinio gylio sąskaita. Tai yra naujo Oksfordo universiteto leidyklos atlikto tyrimo, apie kurį praneša „Business Insider“, išvados. Rugpjūtį buvo apklausta 2000 Jungtinės Karalystės mokinių nuo 13 iki 18 metų. Apie 80 % respondentų pripažino, kad namų darbams naudoja DI įrankius, kurie padeda jiems greičiau išspręsti sudėtingas problemas.
Europos edukacinio neurologijos centro direktorė ir ataskaitos bendraautorė Erika Galea teigė, kad šiandieniniai mokiniai pradeda mąstyti kartu su mašinomis, įgyja sklandumo ir greičio, tačiau kartais praranda savarankišką mąstymą. Ji pridūrė, kad pagrindinis iššūkis yra ne technologijų įvaldymas, o žmogaus minties gylio išlaikymas sintetinio pažinimo ir dirbtinio intelekto eroje. Šis „sintetinis pažinimas“, kaip jį vadina Oksfordo tyrėjai, apibūdina naują vadinamosios „DI kartos“ – tai yra paauglių, užaugusių šalia algoritmų, – mąstymą.
Tyrimas atskleidė dvejopą technologijų poveikį. Daugiau nei 90 % mokinių teigė, kad DI padėjo jiems išsiugdyti bent vieną akademinį įgūdį. Tačiau 60 % taip pat pažymėjo neigiamą poveikį. Tiksliau, ketvirtadalis respondentų mano, kad DI pernelyg palengvina mokymąsi, o vienas iš dešimties pažymi kūrybinių įgūdžių apribojimą ir sumažėjusį kritinio mąstymo poreikį. Be to, kai kurie mokiniai jau demonstruoja priklausomybę nuo DI ir atvirai tai pripažįsta. Pedagogai taip pat pritaria šiam susirūpinimui: trečdalis mokinių nurodė, kad jų mokytojai nesijaučia užtikrintai dėl DI naudojimo klasėje, o 51 % respondentų norėtų, kad mokyklos pateiktų aiškesnes gaires dėl atsakingo šio įrankio naudojimo.
Ataskaitos autoriai tvirtina, kad švietimo sistemos turi keistis, kad naudotų DI, neleisdamos mokiniams mąstyti kaip mašinoms. Olga Sayer, mokytoja ir knygos „Alfa karta klasėje“ bendraautorė, pažymėjo, kad DI pakeitė mokymo metodus, bet ne jo tikslus. Pasak jos, galutinis švietimo tikslas išlieka tas pats – mąstyti savarankiškai ir kūrybiškai bei augti kaip asmenybėms. Oksfordo tyrėjai paragino švietimo įstaigas diegti dirbtinio intelekto raštingumą, lavinti metapažinimą ir ruošti pedagogus, kad jie padėtų mokiniams orientuotis šioje naujoje realybėje.
Paieška archyve
