Elektronika.lt
 2026 m. kovo 15 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 14 d. 16:20
Mažas prietaisas, gelbstintis gyvybes: ką svarbu žinoti apie širdies stimuliatorių
Kovo 14 d. 12:57
Kas penkias minutes – vis nauja sukčių ataka: dirbtinis intelektas padeda apgauti greičiau nei bet kada
Kovo 14 d. 08:50
Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo
Kovo 13 d. 18:27
Debiutuoja naujasis elektrinis „Mercedes-Benz VLE“ – limuzino komfortas ir išskirtinis erdvumas viename modelyje
Kovo 13 d. 16:20
Kibernetinių sukčių psichologinis paveikslas: kokias manipuliacijas jie pasitelkia ir kaip nuo to apsisaugoti
Kovo 13 d. 14:13
Lietuva – informacinių manipuliacijų paribys, kur botai išbando naujas taktikas
Kovo 13 d. 12:19
Svarbi kiekviena minutė: kodėl apie finansinį sukčiavimą būtina iš karto informuoti savo banką ir policiją?
Kovo 13 d. 10:24
Apie strateginę Lietuvos energetikos perspektyvą
Kovo 13 d. 08:38
Lietuvoje startuoja naujausių „Apple“ įrenginių prekyba
Kovo 12 d. 18:13
Neišnaudotos el. bankininkystės galimybės: ekspertas pataria, kaip apsisaugoti ir sutaupyti
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai perrašė optikos taisykles: naujas lęšis mažesnis už smeigtuką, bet galingesnis už visus

Publikuota: 2025-10-19 12:19
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Mokslininkai iš Australijos ir Vokietijos paskelbė apie naują technologinį proveržį, galintį iš esmės pakeisti kameras mūsų telefonuose, dronuose ir net palydovuose. Jie sukūrė vadinamąsias nanostruktūras, tai itin plonus lęšius, kurių storis prilygsta vos daliai žmogaus plauko.

Mokslininkai perrašė optikos taisykles: naujas lęšis mažesnis už smeigtuką, bet galingesnis už visus

Šios naujovės esmė ta, kad vietoje tradicinio stiklo naudojamos ypatingos nanostruktūros, gebančios valdyti šviesą visiškai naujais būdais. Tai leidžia vienu metu fokusuoti kelias skirtingas spalvas, o tokia galimybė ilgą laiką buvo laikoma vienu iš didžiausių iššūkių optikoje.

Toks sprendimas gali atverti kelią į visiškai naują miniatiūrinės optikos erą. Tai reiškia, kad ateityje telefonų kameros gali tapti ne tik mažesnės ir lengvesnės, bet ir kur kas galingesnės, nei esame įpratę šiandien.

Mokslininkai perrašė optikos taisykles: naujas lęšis mažesnis už smeigtuką, bet galingesnis už visus

Kaip veikia nanostruktūros?

Skirtingai nuo mums pažįstamų stiklinių lęšių, šie nauji lęšiai nesiremia paviršiaus išlenkimu. Vietoje to jos naudoja nanometrų dydžio struktūras, kurios pačios nukreipia ir formuoja šviesą. Kiekviena tokia struktūra yra tūkstantį kartų mažesnė už smeigtuko galvutę, tačiau kartu jos sukuria itin tikslų šviesos fokusavimą.

Dėl daugiapakopės sandaros nanostruktūros geba sujungti kelių spalvų šviesą į vieną ryškų vaizdą. Tokiu būdu išspręsta problema, kad viena plona lęšio plokštelė negali aprėpti viso šviesos spektro. Tik kelių sluoksnių derinys leido pasiekti stabilių rezultatų.

Kita svarbi savybė yra jų atsparumas gamybos netikslumams ir nepriklausomybė nuo šviesos poliarizacijos. Tai reiškia, kad naujieji lęšiai veiks patikimai įvairiomis sąlygomis ir bus lengviau pritaikomos masinei gamybai.

Ką tai reiškia vartotojams?

Vienas iš didžiausių šios technologijos privalumų yra itin mažas dydis ir svoris. Tai ypatingai svarbu išmaniesiems telefonams, kur kiekvienas milimetras turi reikšmę. Vietoje sudėtingų kelių stiklinių lęšių sistemų galima būtų naudoti vos vieną ploną plokštelę. Rezultatas, tai mažesnis kameros modulis, geresnė vaizdo kokybė ir platesnės galimybės fotografijoje.

Ši technologija taip pat itin aktuali dronams ir palydovams. Kuo lengvesni prietaisai, tuo pigiau juos pakelti į orą ar kosmosą. Todėl nanostruktūros gali padėti sumažinti išlaidas ir kartu pagerinti vaizdų kokybę iš kosmoso ar oro.

Be to, naujieji lęšiai suderinami su dabartiniais puslaidininkių gamybos procesais. Tai reiškia, kad jų gamyba gali būti ne tik masinė, bet ir palyginti pigi, tad nereikės laukti dešimtmečių, kol ši technologija pasieks vartotojus.

Ateities perspektyvos

Nors šiandien nanostruktūtos efektyviausiai dirba su maždaug penkiomis šviesos bangomis, toks pasiekimas jau dabar yra milžiniškas žingsnis į priekį. Mokslininkai siekia dar labiau praplėsti spalvų spektrą ir pritaikyti šią technologiją plačiau.

Ateityje galime sulaukti išmaniųjų telefonų kamerų, kurios bus ne tik itin plonos, bet ir sugebės užfiksuoti vaizdą su neįtikėtinu tikslumu bei ryškumu. Tai atvertų kelią dar pažangesnei mobiliajai fotografijai, papildytai realybei ir naujoms galimybėms vaizdų atpažinimo srityje.

Galutinis tikslas yra kad šie naujieji lęšiai būtų ne laboratorinė naujovė, o įprasta kasdienio gyvenimo technologija. Jei taip atsitiks, mūsų telefonų kameros gali tapti tokios pažangios, kad dabartiniai modeliai atrodys tarsi iš praeities.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys

Saulė kas 11 metų pereina aktyvumo ciklą – nuo ramybės, kai dėmių paviršiuje, žybsnių ir plazmos pliūpsnių beveik nėra, iki maksimalaus aktyvumo, kai paviršius virte verda. Tyrinėti, kas vyksta Saulės viduje šių ciklų metu, leidžia helioseismologija – garso bangų, sklindančių žvaigždės viduje ir virpinančių jos paviršių, analizė.

Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės

Dulkės tarpžvaigždinėje erdvėje yra įvairūs silikatų ir anglies grūdeliai, užstojantys žvaigždžių šviesą. Bet dulkės – ne tik trukdis astronomams, tačiau ir svarbi planetų formavimosi žaliava.

2026 m. kovas
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
2026-03-03 11:16
Naujas „Artemis“ skrydžių planas
2026-03-02 13:05
Technologines civilizacijas įgalina anglys
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama