Elektronika.lt
 2026 m. sausio 31 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 31 d. 19:19
Šaltis atskleidžia elektromobilių silpnąją vietą: žiemą tai nustebina net patyrusius vairuotojus
Sausio 31 d. 17:48
Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės ir kaip jas atpažinti
Sausio 31 d. 15:18
Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp standžiųjų ir lanksčiųjų grandinių surinkimo reikalavimų?
Sausio 31 d. 13:13
Ekspertai atkreipia dėmesį: dirbtinis intelektas pradėjo naują privatumo apsaugos etapą
Sausio 31 d. 11:25
5 dažniausi mitai apie brūkšninius kodus Lietuvoje
Sausio 31 d. 10:48
Skaitmeniniai kišenpinigiai ir dingęs vertės pojūtis: kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus?
Sausio 31 d. 09:36
Kaip išsirinkti geriausią Europos PCB gamintoją mano prototipų gamybai?
Sausio 31 d. 07:30
Ar mes valdome savo išmaniuosius telefonus, ar jie – mus? Ekranų poveikį prilygina azartiniams lošimams
Sausio 30 d. 20:35
Telefonas žiemą miršta greičiau nei bet kada: kaip per šalčius išsaugoti išmanųjį ir nervus?
Sausio 30 d. 17:19
Kokios yra paslėptos elektronikos gamybos išlaidos, kurios užklumpa startuolius nepasiruošusius?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, RDR2 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai perrašė optikos taisykles: naujas lęšis mažesnis už smeigtuką, bet galingesnis už visus

Publikuota: 2025-10-19 12:19
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Mokslininkai iš Australijos ir Vokietijos paskelbė apie naują technologinį proveržį, galintį iš esmės pakeisti kameras mūsų telefonuose, dronuose ir net palydovuose. Jie sukūrė vadinamąsias nanostruktūras, tai itin plonus lęšius, kurių storis prilygsta vos daliai žmogaus plauko.

Mokslininkai perrašė optikos taisykles: naujas lęšis mažesnis už smeigtuką, bet galingesnis už visus

Šios naujovės esmė ta, kad vietoje tradicinio stiklo naudojamos ypatingos nanostruktūros, gebančios valdyti šviesą visiškai naujais būdais. Tai leidžia vienu metu fokusuoti kelias skirtingas spalvas, o tokia galimybė ilgą laiką buvo laikoma vienu iš didžiausių iššūkių optikoje.

Toks sprendimas gali atverti kelią į visiškai naują miniatiūrinės optikos erą. Tai reiškia, kad ateityje telefonų kameros gali tapti ne tik mažesnės ir lengvesnės, bet ir kur kas galingesnės, nei esame įpratę šiandien.

Mokslininkai perrašė optikos taisykles: naujas lęšis mažesnis už smeigtuką, bet galingesnis už visus

Kaip veikia nanostruktūros?

Skirtingai nuo mums pažįstamų stiklinių lęšių, šie nauji lęšiai nesiremia paviršiaus išlenkimu. Vietoje to jos naudoja nanometrų dydžio struktūras, kurios pačios nukreipia ir formuoja šviesą. Kiekviena tokia struktūra yra tūkstantį kartų mažesnė už smeigtuko galvutę, tačiau kartu jos sukuria itin tikslų šviesos fokusavimą.

Dėl daugiapakopės sandaros nanostruktūros geba sujungti kelių spalvų šviesą į vieną ryškų vaizdą. Tokiu būdu išspręsta problema, kad viena plona lęšio plokštelė negali aprėpti viso šviesos spektro. Tik kelių sluoksnių derinys leido pasiekti stabilių rezultatų.

Kita svarbi savybė yra jų atsparumas gamybos netikslumams ir nepriklausomybė nuo šviesos poliarizacijos. Tai reiškia, kad naujieji lęšiai veiks patikimai įvairiomis sąlygomis ir bus lengviau pritaikomos masinei gamybai.

Ką tai reiškia vartotojams?

Vienas iš didžiausių šios technologijos privalumų yra itin mažas dydis ir svoris. Tai ypatingai svarbu išmaniesiems telefonams, kur kiekvienas milimetras turi reikšmę. Vietoje sudėtingų kelių stiklinių lęšių sistemų galima būtų naudoti vos vieną ploną plokštelę. Rezultatas, tai mažesnis kameros modulis, geresnė vaizdo kokybė ir platesnės galimybės fotografijoje.

Ši technologija taip pat itin aktuali dronams ir palydovams. Kuo lengvesni prietaisai, tuo pigiau juos pakelti į orą ar kosmosą. Todėl nanostruktūros gali padėti sumažinti išlaidas ir kartu pagerinti vaizdų kokybę iš kosmoso ar oro.

Be to, naujieji lęšiai suderinami su dabartiniais puslaidininkių gamybos procesais. Tai reiškia, kad jų gamyba gali būti ne tik masinė, bet ir palyginti pigi, tad nereikės laukti dešimtmečių, kol ši technologija pasieks vartotojus.

Ateities perspektyvos

Nors šiandien nanostruktūtos efektyviausiai dirba su maždaug penkiomis šviesos bangomis, toks pasiekimas jau dabar yra milžiniškas žingsnis į priekį. Mokslininkai siekia dar labiau praplėsti spalvų spektrą ir pritaikyti šią technologiją plačiau.

Ateityje galime sulaukti išmaniųjų telefonų kamerų, kurios bus ne tik itin plonos, bet ir sugebės užfiksuoti vaizdą su neįtikėtinu tikslumu bei ryškumu. Tai atvertų kelią dar pažangesnei mobiliajai fotografijai, papildytai realybei ir naujoms galimybėms vaizdų atpažinimo srityje.

Galutinis tikslas yra kad šie naujieji lęšiai būtų ne laboratorinė naujovė, o įprasta kasdienio gyvenimo technologija. Jei taip atsitiks, mūsų telefonų kameros gali tapti tokios pažangios, kad dabartiniai modeliai atrodys tarsi iš praeities.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Saulės žybsnius paleidžia magnetinė lavina

Saulės žybsniai yra galingi sprogimai žvaigždės vainike, kuriame magnetinio lauko. Nepaisant daugiau nei pusšimčio metų tyrimų, vis dar turime daugybę klausimų apie juos. Vienas jų – kaip magnetinė energija perduodama vainiko plazmai ir kaip ji įgreitina daleles.

Netikėtai karštas galaktikų spiečius

Iki šiol karštoji tarpgalaktinė terpė buvo aptikta vos keliose sistemose, kurių šviesa mus pasiekia iš laikų mažiau nei trys milijardai metų po Didžiojo sprogimo. Dabar astronomai aptiko karštosios tarpgalaktinės terpės ženklus besiformuojančiame spiečiuje SPT2349-56, kurį matome iš 1,4 milijardo metų amžiaus Visatos.

Kinija stabdo didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo projektą

Kinija sustabdė didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo statybą. Planuotas žiedinis elektronų ir pozitronų susidūrintuvą (CEPC) turėjo būti maždaug 100 kilometrų ilgio – gerokai ilgesnis nei šiuo metu CERN veikiantis Didysis hadronų greitintuvas (LHC), kurio ilgis siekia 27 kilometrus.

2026 m. sausis
2026-01-29 18:14
Mokslininkai kuria „mini smegenis“: atskleistas paslėptas šizofrenijos ir bipolinio sutrikimo kodas
2026-01-29 09:44
Raudonųjų taškelių masės – normalios
2026-01-28 10:31
Nykštukinių galaktikų susijungimai
2026-01-27 13:07
Sprogimų Galaktikos centre atspindžiai
2026-01-27 09:11
Mokslininkai pripažįsta esminę klaidą: ateiviai galėjo siųsti ženklus jau dešimtmečius
2026-01-26 16:47
Juodųjų skylių išmetimų konkurencija
2026-01-25 14:37
Smūgis sukūrė Mėnulio asimetriją
2026-01-24 12:36
Elektronikos atliekos taps vertingesnės nei kada nors anksčiau
2026-01-23 12:53
NASA dalinasi stulbinančiais vaizdais: tai vienas plačiausių iki šiol užfiksuotų vaizdų iš Marso
2026-01-21 12:08
Pasitvirtinus šiai mokslininkų sukurtai technologijai – tradicinės saulės baterijos gali tapti istorija
2026-01-20 15:52
Prezidentas Šveicarijoje susitiko su CERN generaliniu direktoriumi
2026-01-19 12:31
Kinijos saulės baterijų laukas slepia kur kas daugiau nei energiją
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama