Elektronika.lt
 2026 m. sausio 31 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 31 d. 19:19
Šaltis atskleidžia elektromobilių silpnąją vietą: žiemą tai nustebina net patyrusius vairuotojus
Sausio 31 d. 17:48
Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės ir kaip jas atpažinti
Sausio 31 d. 15:18
Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp standžiųjų ir lanksčiųjų grandinių surinkimo reikalavimų?
Sausio 31 d. 13:13
Ekspertai atkreipia dėmesį: dirbtinis intelektas pradėjo naują privatumo apsaugos etapą
Sausio 31 d. 11:25
5 dažniausi mitai apie brūkšninius kodus Lietuvoje
Sausio 31 d. 10:48
Skaitmeniniai kišenpinigiai ir dingęs vertės pojūtis: kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus?
Sausio 31 d. 09:36
Kaip išsirinkti geriausią Europos PCB gamintoją mano prototipų gamybai?
Sausio 31 d. 07:30
Ar mes valdome savo išmaniuosius telefonus, ar jie – mus? Ekranų poveikį prilygina azartiniams lošimams
Sausio 30 d. 20:35
Telefonas žiemą miršta greičiau nei bet kada: kaip per šalčius išsaugoti išmanųjį ir nervus?
Sausio 30 d. 17:19
Kokios yra paslėptos elektronikos gamybos išlaidos, kurios užklumpa startuolius nepasiruošusius?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, RDR2 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Pasektas proveržis kvantinės fizikos srityje

Publikuota: 2025-10-18 18:53
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Australijos mokslininkai pasiekė proveržį kvantinės fizikos srityje, kuris gali pakeisti mūsų supratimą apie ateities elektroniką. Jiems pavyko sukurti metodą, leidžiantį atomams bendrauti per atstumą, prilygstantį tūkstančiams kilometrų, bet nanoskalėje.

Mokslininkai sukrėtė visą pasaulį: istorinis proveržis, kardinaliai keičiasi naujausių technologijų ateitis

Šis atradimas gali padėti kvantiniams kompiuteriams tapti prieinamiems už laboratorijos ribų. Pasitelkdami elektronus kaip tarpininkus, tyrėjai sukūrė kvantinį ryšį tarp fosforo atomų, esančių itin švaraus silicio struktūroje. Tai pirmas kartas, kai pavyko pasiekti tokį rezultatą nesuvedant atomų itin arti vienas kito. Ši technologija gali išspręsti esminę kvantinių procesorių plėtros problemą.

Mokslininkai pabrėžia, kad naujasis metodas yra suderinamas su dabartinėmis puslaidininkių gamybos technologijomis. Tai reiškia, jog šis pasiekimas ateityje gali būti pritaikytas masinėje gamyboje ir netgi panaudotas mūsų telefonuose.

Elektronai kaip kvantiniai tarpininkai

Iki šiol kvantinis susietumas galėjo būti sukurtas tik tada, kai atomų branduoliai buvo labai arti vienas kito. Australų komanda šią kliūtį įveikė, pasitelkdama elektronų gebėjimą sąveikauti per didesnį atstumą.

Elektronai geba tarsi „išsiplėsti“ erdvėje ir susisiekti net su toliau esančiais branduoliais. Kai kiekvienas elektronas susietas su skirtingu branduoliu, tarp jų galima užmegzti ryšį, primenantį kvantinį telefoną. Eksperimente atstumai siekė apie 20 nanometrų, tai labai daug mikrolygiu.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, mokslininkai palygino mastelį su žmonėmis, tai jei branduoliai būtų žmogaus dydžio, jų atstumas prilygtų kelionei iš Sidnėjaus į Bostoną.

Pasiekti rezultatai

Eksperimento metu buvo atlikta dviejų kubitų loginė operacija tarp fosforo atomų branduolių. Pavyko sukurti vadinamąją „Bello“ būseną, tai kvantinio susietumo formą su 76 proc. tikslumu. Kvantiniame pasaulyje, kur kiekvienas trikdis gali sutrikdyti rezultatą, tai laikoma solidžiu pasiekimu.

Branduolio sukinys yra laikomas vienu stabiliausių kvantinių objektų kietojoje medžiagoje. Todėl tokie rezultatai rodo didelį potencialą kurti patikimus kvantinius įrenginius. Be to, elektronų judėjimą galima palyginti lengvai valdyti, todėl ateityje planuojama didinti jų skaičių ir taip dar labiau išplėsti ryšio galimybes.

Iki šiol atominiai branduoliai galėjo bendrauti tik „uždaruose kambariuose“. Naujas metodas prilyginamas telefonui, leidžiančiam kalbėtis tarp skirtingų kambarių, kas išsprendžia didelės apimties sistemų kūrimo problemą.

Suderinamumas su pramone

Svarbiausia, kad ši technologija atitinka dabartines puslaidininkių gamybos normas. Šiuolaikiniai tranzistoriai, esantys mūsų telefonuose, yra tokio paties dydžio, kaip ir atstumas tarp susietų atomų. Tai reiškia, jog atradimas gali būti lengvai pritaikytas esamoms gamybos linijoms.

UNSW mokslininkai šioje srityje dirba daugiau nei 15 metų. Jie jau anksčiau įrodė, kad kvantinę informaciją galima išlaikyti net 30 sekundžių, tai nepaprastai ilgas laikas kvantinėje fizikoje. Dabar atrasta elektronų panaudojimo technika gali atverti duris masinei kvantinių procesorių gamybai.

Šis pasiekimas rodo, kad riba tarp klasikinės elektronikos ir kvantinių technologijų sparčiai nyksta. Elektronai kaip kvantiniai jungikliai gali tapti pagrindu praktiniams kompiuteriams kvantiniams, kurie vieną dieną atsidurs net mūsų išmaniuosiuose telefonuose.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Saulės žybsnius paleidžia magnetinė lavina

Saulės žybsniai yra galingi sprogimai žvaigždės vainike, kuriame magnetinio lauko. Nepaisant daugiau nei pusšimčio metų tyrimų, vis dar turime daugybę klausimų apie juos. Vienas jų – kaip magnetinė energija perduodama vainiko plazmai ir kaip ji įgreitina daleles.

Netikėtai karštas galaktikų spiečius

Iki šiol karštoji tarpgalaktinė terpė buvo aptikta vos keliose sistemose, kurių šviesa mus pasiekia iš laikų mažiau nei trys milijardai metų po Didžiojo sprogimo. Dabar astronomai aptiko karštosios tarpgalaktinės terpės ženklus besiformuojančiame spiečiuje SPT2349-56, kurį matome iš 1,4 milijardo metų amžiaus Visatos.

Kinija stabdo didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo projektą

Kinija sustabdė didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo statybą. Planuotas žiedinis elektronų ir pozitronų susidūrintuvą (CEPC) turėjo būti maždaug 100 kilometrų ilgio – gerokai ilgesnis nei šiuo metu CERN veikiantis Didysis hadronų greitintuvas (LHC), kurio ilgis siekia 27 kilometrus.

2026 m. sausis
2026-01-29 18:14
Mokslininkai kuria „mini smegenis“: atskleistas paslėptas šizofrenijos ir bipolinio sutrikimo kodas
2026-01-29 09:44
Raudonųjų taškelių masės – normalios
2026-01-28 10:31
Nykštukinių galaktikų susijungimai
2026-01-27 13:07
Sprogimų Galaktikos centre atspindžiai
2026-01-27 09:11
Mokslininkai pripažįsta esminę klaidą: ateiviai galėjo siųsti ženklus jau dešimtmečius
2026-01-26 16:47
Juodųjų skylių išmetimų konkurencija
2026-01-25 14:37
Smūgis sukūrė Mėnulio asimetriją
2026-01-24 12:36
Elektronikos atliekos taps vertingesnės nei kada nors anksčiau
2026-01-23 12:53
NASA dalinasi stulbinančiais vaizdais: tai vienas plačiausių iki šiol užfiksuotų vaizdų iš Marso
2026-01-21 12:08
Pasitvirtinus šiai mokslininkų sukurtai technologijai – tradicinės saulės baterijos gali tapti istorija
2026-01-20 15:52
Prezidentas Šveicarijoje susitiko su CERN generaliniu direktoriumi
2026-01-19 12:31
Kinijos saulės baterijų laukas slepia kur kas daugiau nei energiją
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama