Kiekvieną dieną Žemę užlieja jonizuojančioji spinduliuotė – didelės energijos bangos, kurios gali pašalinti elektronus iš kūno atomų. Didelis jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gali sukelti ligas ir vėžį. Laimei, mūsų planetos magnetosfera ir atmosfera neleidžia beveik visai šiai spinduliuotei, kurią skleidžia Saulė, pasiekti gyvybės Žemės paviršiuje. Tačiau Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), kurią vis dar saugo tik magnetosfera, astronautai patiria didesnį jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį.
NASA/Christina Koch/Christina Koch kosmose
Kiekvieną dieną Žemę užlieja jonizuojančioji spinduliuotė – didelės energijos bangos, kurios gali pašalinti elektronus iš kūno atomų. Didelis jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gali sukelti ligas ir vėžį. Laimei, mūsų planetos magnetosfera ir atmosfera neleidžia beveik visai šiai spinduliuotei, kurią skleidžia Saulė, pasiekti gyvybės Žemės paviršiuje.
Tačiau Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), kurią vis dar saugo tik magnetosfera, astronautai patiria didesnį jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį.
Pasak R.Juliano Prestono, JAV Aplinkos apsaugos agentūros Radiacinės saugos skyriaus specialaus vyriausybinio darbuotojo, NASA žemesnė radiacijos riba moterims astronautėms buvo nustatyta remiantis tokia išvada: kai moterys ir vyrai panašų laiką veikiami aukšto lygio radiacijos, moterų rizika susirgti plaučių vėžiu yra daugiau nei dvigubai didesnė, palyginus su vyrais.
„Apskritai buvo manoma – daugiausia remiantis išgyvenusiais po atominių bombų sprogimo Japonijoje – kad, ypač plaučių vėžio atveju, moterys buvo jautresnės jonizuojančiajai spinduliuotei nei vyrai“, – „Live Science“ sakė R.J.Prestonas.
Šios gairės turėjo realių pasekmių karjerai. 2018 m. buvusi NASA astronautų korpuso vadovė Peggy Whitson, viešai išreiškusi nepasitenkinimą dėl radiacijos apribojimų moterims astronautėms, turėjo išeiti į pensiją, kai būdama 57 metų amžiaus pasiekė savo karjeros radiacijos ribą.
Tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu NASA radiacijos ribos bus pakeistos.
2021 m. NASA paprašė Nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos suburtos ekspertų grupės įvertinti kosmoso agentūros planą pakeisti karjeros radiacijos ribą iki 600 mSv visiems įvairaus amžiaus astronautams. NASA šią ribą nustatė taikydama agentūros vėžio rizikos modelį jautriausiems asmenims – ankstyvosios karjeros moterims.
Ši 600 mSv dozė atitinka apšvitą, kurią astronautas gautų per keturias šešių mėnesių ekspedicijas TKS. Palyginimui: NASA duomenimis, vidutinė metinė radiacijos dozė, kurią gauna žmogus Žemėje, yra apie 3,6 mSv, o TKS – 300 mSv per metus.
Naujoji riba sumažintų dozę kai kurioms vyrų grupėms, ypač vyresnio amžiaus.
NASA pasiūlytame plane numatyta, kad ilgesnėms misijoms, pavyzdžiui, galimai kelionei į Marsą, kurios metu astronautai gautų maždaug 900 mSv apšvitos dozę, apšvitos riba nebus taikoma. Tačiau ši dozė greičiausiai bus mažesnė už 1000 mSv karjeros apšvitos ribas, kurias šiuo metu savo astronautams taiko Europos, Kanados ir Rusijos kosmoso agentūros.
Paieška archyve
