Mokslininkai rado nuorodų, kad Saturno palydovas Mimas slepia vandenyną po savo paviršiumi. Tai dar labiau paaštrina galimos gyvybės mūsų Saulės sistemoje paieškas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Paslaptingas pasaulis
Mokslininkai teigia, kad Mimas, mažiausias Saturno palydovas, gali slėpti vandenyną po savo paviršiumi. Ši idėja kilo po to, kai NASA zondas „Cassini“ pastebėjo keistą palydovo sukimosi svyravimą.
Žurnale „Icarus“ paskelbti nauji tyrimai rodo, kad Mimas yra visiškai naujo tipo pasaulis. Mažyčio palydovo slaptojo vandenyno atradimas gali reikšti, kad vandens ir potencialios nežemiškos gyvybės mūsų Saulės sistemoje gali būti kur kas daugiau, nei manyta iš pradžių.
Vidiniai vandens vandenynų pasauliai (angl. Interior water ocean worlds, IWOWs) mokslininkams nėra naujiena, tačiau vidiniai potvynių ir atoslūgių procesai paprastai suskaldo palydovų paviršių, be to, juose pastebimi kiti geologinės veiklos požymiai. Saturno palydove nieko panašaus pastebėta nebuvo, rašo „Live Science“.
Norėdami ištirti, ar po užšalusiu Mimo paviršiumi gali slypėti vandenynas, tyrėjai sukūrė modelį, kuriuo siekė išsiaiškinti, ar Mimo gravitacinė sąveika su Saturnu gali sukelti potvynio jėgas, būtinas palydovo vidui įšildyti, kad vanduo po 24–31 km storio išoriniu ledo apvalkalu išliktų skystas.
Dėl modelio suteiktų išvadų Mimas tapo „įtikinamu taikiniu tolesniems tyrimams“, sakė tyrimo autoriai. Ištyrę, kaip palydovas sugebėjo išlaikyti vandenyną savo viduje, mokslininkai galėtų geriau suprasti kitus galimus paslėptus vandenynus Saulės sistemoje esančiuose palydovuose.
Mimą 1789 m. rugsėjo 17 d. atrado astronomas Williamas Herschelas. Skiriamasis Mimo bruožas – 130 km skersmens smūginis krateris, pavadintas Herschelo vardu. Manoma, jog smūgis, po kurio atsirado šis krateris, galėjo paveikti visą palydovo struktūrą, kadangi priešingoje pusėje matomi įvairūs lūžiai ir trūkiai.
Paieška archyve
