NASA pagaliau paleido ilgai lauktą naujos kartos kosminį teleskopą, kurį mokslininkų komanda kūrė ištisus dešimtmečius. Šio teleskopo paleidimas buvo nukeltas jau kelis kartus. „Jameso Webbo“ teleskopas pradėtas kurti dar 1996 metais su tikslu jį paleisti 2007-aisiais, tačiau darbai gerokai užsitęsė. Galiausiai nutarta, kad 2021-ieji bus tie metai, kai raketa su šiuo teleskopu pakils į kosmosą.
„Jameso Webbo“ teleskopas / Laidos „Mokslo sriuba“ nuotr.
„Jameso Webbo“ teleskopas į kosmosą keliaus „Ariane 5“ raketa, valdoma „Arianespace“. Tačiau pakilimas yra tik pirmasis laiptelis, kitas – sėkmingai išskleisti įrenginį kosmose. Šis sudėtingas ir delikatus procesas turi net 300 žingsnių, kurie privalo būti įgyvendinti nepriekaištingai, jog teleskopas galėtų pradėti savo veiklą.
Kitaip negu marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje atveju, „Jameso Webbo“ teleskopo išskleidimas didžiaja dalimi bus valdomas žmonių, esančių Žemėje.
„Jameso Webbo“ kosminis teleskopas yra „Apollo“ lygio akimirka visai NASA, visam pasauliui, bet ypač mūsų mokslo programoms visame pasaulyje. Tai yra svajonė“, – portalui „Space“ sakė Thomas Zurbuchenas, NASA Mokslo misijos direktorato asocijuotasis administratorius.
„Jameso Webbo“ teleskopas turi veidrodį, galintį išsiskleisti į 6,5 metrų plotį – tai leis įrenginiui surinkti daugiau šviesos iš kosmoso objektų, o kuo daugiau šviesos, tuo daugiau detalių ir žinių, kurių taip trokšta mokslininkai. Veidrodį sudaro 18 šešiakampių auksu dengtų segmentų, kurių kiekvienas yra 1,32 metro skersmens.
Tai yra didžiausias NASA kada nors sukurtas veidrodis, tačiau, pasak agentūros, jo dydis sukūrė unikalią problemą – jis paprasčiausiai negalėjo tilpti į raketą. Todėl jie sukūrė teleskopą kaip judančių dalių seriją, galinčią išsilankstyti origami stiliumi ir tilpti 5 metrų pločio raketoje.
Šis teleskopas laikomas pačia galingiausia pasaulyje kosmoso observatorija – mokslininkai tikisi, kad jis atsakys į klausimus apie Saulės sistemą, naujai ištyrinės egzoplanetas ir pažvelgs daug giliau į Visatą, nei iki šiol buvo įmanoma. Teleskopas padės įdėmiau pažvelgti į potencialiai gyvybei tinkamas egzoplanetas ir pateiks daugiau žinių apie gyvybės pėdsakus už Žemės ribų.
„Jameso Webbo“ teleskopui, anot VU astrofiziko Vido Dobrovolsko, yra numatytos bent kelios pagrindinės mokslinės misijos. Viena jų būtų ankstyviausių arba pirmosios kartos žvaigždžių atsiradimo Visatoje pažinimas, mat iki šiol teleskopais jų dar nepavyko aptikti.
„Yra gana neblogas įsivaizdavimas ir prognozės, kokios turėtų būti šių žvaigždžių savybės, kaip jos atsirado, kokios buvo jų masės. Bet iki šios dienos dar nėra stebėjimų patvirtinimų. Taigi, „Jameso Webbo“ teleskopas, jo galimybės, techninės galimybės, leis užfiksuoti aptiktas pirmąsias tolimiausios Visatos žvaigždes. O tai yra itin svarbu astronomijos šakai, tyrinėjančiai mūsų visatos atsiradimą bei jos vystymosi istoriją“, – LRT RADIJUI pasakojo astrofizikas.
Kita, turbūt labai didelė ir svarbi, būsimo tyrimo sritis yra, be abejo, planetos prie kitų žvaigždžių. „Iki šių dienų yra populiarūs klausimai: ar mes vieni Visatoje ir kaip apskritai Žemėje gyvybė atsirado? Tai šie klausimai iki šiol atsakymo neturi. Šiuo metu yra aptikta ne vienas tūkstantis planetų aplinkui kitas žvaigždes, bet esamų teleskopų, šiuo metu veikiančių, tiek ant žemės, tiek esančių kosminėje erdvėje, galimybės nėra tiek didelės, kad leistų mums sužinoti, pavyzdžiui, kokios yra sąlygos kitose planetose – egzoplanetose. Taigi, „Webbo“ teleskopo viena iš misijų ir bus įvertinti, iš kokių medžiagų sudarytos egzoplanetų atmosferos, ar jose galėtų būti gyvybė, – aiškino V. Dobrovolskas.
Teleskopo paleidimas į kosmosą:
Paieška archyve
