Smardžiausio pasaulyje vaisiaus atliekos gali būti perdirbamos į greitai įkraunamas energijos kaupyklas elektromobiliams ir prietaisams.
Durijaus vaisiai garsėja savo siaubingu kvapu. Pixabay.com
Vincent Gomes iš Sidnio universiteto su kolegomis liūdnai iš garsėjančiu savo kvapu durijaus ir didžiausių pasaulyje duonmedžių vaisių atliekų gamina itin lengvas medžiagas, vadinamus aerogelius. Aerogeliai yra efektyvūs energijos kaupimo prietaisų – superkondensatorių – komponentai.
„Nevalgomos durijų ir duonmedžių vaisių dalys yra porėtos ir jomis galima pakeisti tokias brangias superkondensatorių medžiagas, kaip anglies nanovamzdeliai ir grafenas“ – sako Gomesas.
Superkondensatorių veikimo principas skiriasi nuo įprastų baterijų, tad jie negali sukaupti tiek daug energijos, tačiau jie įkraunami daug greičiau. Juos galima naudoti kaupti stabdymo sistemomis atgaunamą energiją, kurios nepavyksta perkelti į bateriją ar panaudoti ten, kur trumpam reikia didelės galios, pavyzdžiui, sparčiam pagreitėjimui.
Superkondensatorių aerogeliams naudoti tokie bioatliekų produktai, kaip popieriaus pulpa, arbūzai ir cukranendrės. Bet durijai ir duonmedžio vaisiai – labiau neįprastos medžiagos.
Neįprasti vaisiai
Durijaus vaisiai yra azijietiškas delikatesas, išvaizda primenantis spygliuotą ananasą, kurio viduje – minkštos vaisiaus skiltelės. Prapjovus kevalą, pasklinda kvapas, kai kam primenantis pūvančias gyvūnų gaišenas.
Gamindama tinkamą medžiagą superkondensatoriams, Gomeso komanda kaitino nevalgomas, kempiniškas vaisių šerdis karštu garu ir išdžiovindavo šalčiu. Tada krosnelėje kaitinamos šerdys tapdavo labai porėtais, ultralengvais aerogeliais, iš kurių jie gamindavo elektrodus.
Kai komanda durijaus ir duonmedžio elektrodus sudėjo į superkondensatorių, elektrodai iš durijaus veikė geriau. Durijaus elektrodai taip pat sukaupdavo didesnį krūvį, nei dabar naudojamos medžiagos iš anglies.
„Duonmedžio ir durijaus vaisiai akivaizdžiai tinkami ir iš jų gaunama aukšros kokybės anglis superkondensatorių elektrodams“, – sako Brian Derby iš Manchesterio universiteto, JK. Bet, pasak jo, šių vaisių naudojimas „žaidimo taisyklių“ nekeičia. „Dar reikia ištirti daugybę potencialių žaliavų“, – sako Derby'is.
James Urquhart / www.newscientist.com
Paieška archyve
