Elektronika.lt
 2025 m. rugsėjo 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Rugsėjo 18 d. 20:00
Internete esate tarsi nuogi: jei naudojatės internetu, jus gali sekti net be slapukų, atskleista, kaip tai daroma
Rugsėjo 18 d. 17:33
Statistika atskleidžia kas ir kaip naudoja „ChatGPT“
Rugsėjo 18 d. 14:21
„Garmin“ pristato naująjį „Venu 4“: pažangios funkcijos kiekvienam, siekiančiam savo tikslų
Rugsėjo 18 d. 11:10
Lietuvoje – vienas pigiausių internetų Europos Sąjungoje
Rugsėjo 18 d. 08:16
„Garmin“ pristato „Instinct Crossover“ hibridinius laikrodžius su AMOLED ekranais
Rugsėjo 17 d. 20:17
Dirbtinis intelektas jau dabar atima darbo vietas: per artimiausius metus gali ištrinti tūkstančius pareigybių
Rugsėjo 17 d. 17:13
Iki metų pabaigos „Omniva“ Lietuvoje planuoja įrengti 20 bendruomenių siuntų dėžučių
Rugsėjo 17 d. 14:34
Naujas daiktų interneto standartas: pakeisti operatorių verslui kainuos iki 20 kartų pigiau
Rugsėjo 17 d. 11:21
Jaunieji ūkininkai: ar mega saulės parkai tikrai naudingi Lietuvai?
Rugsėjo 17 d. 08:28
Naujos kartos žaidimų monitorius su „Dual Mode“, „Ambiglow“ ir puikiomis jungtimis: „Philips Evnia 27M2N5901A“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Fun football drills
Football Training Equipment, Defending drills football, Kids football training kit
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

„L`ORÉAL Baltic“ stipendija „Moterims moksle“ apdovanota ir Lietuvos mokslininkė

Publikuota: 2018-06-05 13:12
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Šiandien iškilmingos ceremonijos Latvijos mokslų akademijoje metu trys mokslininkės iš Latvijos, viena iš Lietuvos ir viena iš Estijos buvo apdovanotos 6000 eurų vertės „L`ORÉAL Baltic“ stipendijomis „Moterims moksle“. Tai jau keturioliktasis kartas, kai ši stipendija suteikiama Latvijoje, ir antrasis – Estijoje ir Lietuvoje. Šia stipendija apdovanotos jau 46 Baltijos šalių mokslininkės.

Šiemet stipendijas gavo penkios talentingos Baltijos šalių mokslininkės – dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen iš Lietuvos, dr. Ilva Nakurtė, Anda Fridrihsonė ir Margarita Baitimirova iš Latvijos ir dr. Karin Kogermann iš Estijos.

Dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen nuo 2017 m. vadovauja Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centrui. Giedrė atlieka tyrimą apie žmogaus paleomitybą ir žemdirbystės suklestėjimą Centrinėje Azijoje. Šis tyrimas nagrinėja žmogaus mitybos evoliuciją priešistorinėje Tian Šanio kalnų sistemos centrinėje dalyje ir jos įtaką tolesniam javų paplitimui visoje Eurazijoje. Nagrinėjant archeologinio tyrimo vietos kontekstą bei aplinkos sąlygas ir taikant mokslinius metodus galima pažvelgti į molekulinį artefaktų lygmenį, taip atveriant daug platesnį vaizdą į mūsų praeitį.

Dr. Ilva Nakurtė yra Latvijos universiteto Chemijos fakulteto docentė ir Aplinkos sprendimų instituto vyriausioji tyrėja. Ilva stipendiją „Moterims moksle“ gavo už tradiciniuose tekstilės dažymo procesuose naudojamų pigmentų nustatymą taikant chromatografinės analizės metodą. Šio tiriamojo projekto tikslas – parengti metodiką, kurią būtų galima taikyti įvairių augalų pigmentų, naudojamų tradiciniame dažymo procese, fitocheminei atrankai taikant moderniausias technologijas. Negana to, nematerialiojo kultūros paveldo tyrimų rezultatai gali suteikti visuomenei žinių apie Latvijos istoriją ir atsinaujinančius išteklius.

Aplinkos mokslų magistrė Anda Fridrihsonė nuo 2010 m. dirba Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute. „L`ORÉAL Baltic“ stipendiją „Moterims moksle“ Anda gavo už savo tyrimą „Poliolių ir poliuretanų, gautų iš rapsų aliejaus, gyvavimo ciklo įvertinimas“. Tyrimo tikslas – atlikti išsamų Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute sintetintų rapsų aliejaus poliolių ir iš jų pagamintų poliuretanų medžiagų gyvavimo ciklo įvertinimą (angl. Life cycle assessment (LCA)). Tyrimas bus naudingas kitiems vietos mokslininkams, pavyzdžiui, siekiantiems įvertinti Latvijoje pagaminto biodyzelino „ekologinį pėdsaką“, taip pat kitiems tyrėjams visame pasaulyje.

Chemijos mokslų magistrė Margarita Baltimirova nuo 2013 m. dirba Latvijos universiteto Cheminės fizikos institute. Margarita stipendija apdovanota už savo sluoksniuotų nanostruktūrų, kuriose yra grafeno, formavimosi ir savybių tyrimą, kurio tikslas – sukurti modernia medžiaga – grafenu – paremtas sluoksniuotas nanostruktūras, ištirti sukurtų nanostruktūrų savybes ir patikrinti jų galimą pritaikymą optoelektroniniuose ir termoelektroniniuose įrenginiuose bei optiniuose ir biologiniuose jutikliuose. Grafeno ir termoelektroninės medžiagos sluoksniuotos nanostruktūros gali būti naudojamos termoelektroniniuose įrenginiuose, kurie padėtų gauti elektros energiją iš saulės ir temperatūrų skirtumo, pavyzdžiui, tarp vidaus ir išorės temperatūrų, t. y. gauti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Šie įrenginiai taip pat galėtų padėti taršos ir šiukšlių generuojamą šilumą verčiant naudinga elektros energija.

Dr. Karin Kogermann nuo 2015 m. yra Tartu universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos instituto asocijuotoji profesorė ir vyriausioji tyrėja. Karina atliko tyrimą apie į nanopluoštą inkapsuliuotas gyvas ląsteles kaip išmanųjį biotvarstį infekuotoms žaizdoms gydyti. Nors esama daugybės įvairių galimybių, vis dar nėra efektyvaus chroniškų žaizdų infekcijų gydymo metodo. Pagrindinė problema yra žaizdoje esanti bioplėvelė ir gydymo metu susidarantis atsparumas antibakterinėms medžiagoms. Šio projekto tikslas yra sukurti naujus elektroniniu būdu austus fibrozinius biotvarsčius, kuriuose būtų gyvų, inžineriniu būdu gautų bakterijų ląstelių, skirtų lokaliai žaizdų priežiūrai.

Konkurso tvarka Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje paskiriama po vieną stipendiją kiekvienos šalies mokslininkei su daktaro laipsniu iki 40 metų tyrimams gyvybės, aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos srityse. Latvijoje stipendiją papildomai gauna dvi doktorantės iki 33 metų disertacijai parengti. 2018 m. stipendijų „Moterims moksle“ konkursui pateiktos 47 paraiškos iš Latvijos, 26 iš Estijos ir 26 iš Lietuvos. Tyrimų sferos – gyvybės ir aplinkos mokslai, fizika bei inžinerija.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Fantastiškas belgų mokslininkų išradimas: sukurtas jutiklis, kuris net perpjautas sugeba pats atsigauti

Lankstūs jutikliai jau daugelį metų laikomi viliojančia technologija galinčia pakeisti išmaniųjų dėvimų įrenginių rinką. Jie galėtų būti naudojami sveikatos stebėsenai, reabilitacijos palaikymui ar net robotų valdymui. Tačiau viena problema visada stabdė jų vystymąsi, tai trumpas tarnavimo laikas.

Mikroskopinė revoliucija: kaip lazeriai pavertė volframą galingiausiu saulės energijos sugėrėju

Mokslininkai jau daugelį metų ieško būdų, kaip pagerinti saulės energijos panaudojimą. Dažniausiai kalbame apie tradicinius saulės baterijų modulius, kurie tiesiogiai paverčia šviesą elektra. Tačiau egzistuoja ir kita technologija, tai saulės termoelektriniai generatoriai.

Revoliucija baterijų rinkoje: netrukus nebereikės rinktis tarp greičio ir ilgaamžiškumo, sprendimas žada abu

Greitas įrenginių įkrovimas jau daugelį metų kelia diskusijas. Vartotojai nori kuo trumpesnio įkrovimo laiko, tačiau tai dažnai reiškia trumpesnį baterijos tarnavimo laiką. Šis kompromisas tapo galvosūkiu inžinieriams, kurie stengiasi rasti sprendimą, leidžiantį pasiekti abu tikslus vienu metu.

2025 m. rugsėjis
2025-09-10 15:27
Pademonstruotas neįtikėtinai mažas smuikas: šio muzikos instrumento nepamatysite plika akimi
2025-09-09 21:25
Marsas turi kietąjį branduolį
2025-09-09 16:15
Spalio konferencijoje – pasaulinio lygio ekspertai iš Masačusetso technologijos instituto ir Lietuvos
2025-09-09 12:11
Netikėtas triukas iš Japonijos: šiame virtualios realybės žaidime slypi sprendimas regėjimui gerinti
2025-09-08 20:20
Saulės žybsniai karštesni nei manyta
2025-09-06 18:04
Naujas algoritmas keičia žaidimo taisykles: elektromobilių baterijų likutis bus tikslus kaip niekada
2025-09-06 15:53
Neįtikėtinas NASA mokslininkų atradimas: dar viena Marso mįslė, gimusi tarp vėjo, laiko ir vaizduotės
2025-09-06 12:18
Giliai po jūra aptiktas rekordinės energijos „vaiduoklis“ iš kosmoso
2025-09-05 18:17
NASA pagerino „Curiosity“ marsaeigį: dabar gali vienu metu atlikti kelias užduotis ir net taupyti energiją
2025-09-05 15:34
Dirbtinio intelekto revoliucija medicinoje: iš jūsų balso gali atpažinti gerklų vėžį dar prieš oficialią diagnozę
2025-09-05 13:25
Gausybė naujų gravitacinių bangų atradimų
2025-09-04 07:14
Chaotiška Marso mantija
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama