Elektronika.lt
 2025 m. birželio 16 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 16 d. 18:27
Greitas išmaniojo telefono įkrovimas: sužinokite, ar tai išties kenkia jūsų įrenginiui ir ką reikėtų daryti
Birželio 16 d. 14:38
Ką daryti pamiršus „Apple ID“ slaptažodį ar elektroninio pašto adresą
Birželio 16 d. 11:20
Ekspertas perspėja: populiari dokumentų pasirašymo platforma tapo nauju sukčių įrankiu
Birželio 16 d. 08:09
3G ryšio eros pabaiga – ką būtina padaryti jau šiandien
Birželio 15 d. 19:49
Kinija gali pakeisti visą pasaulį: slapta technologija dykumoje sukėlė tarptautinį sąmyšį
Birželio 15 d. 14:28
Kaunas tęsia pažangų itin gabių vaikų ugdymą – įteikti dar 355 mokslų metų baigimo pažymėjimai
Birželio 15 d. 10:35
Kokį pasirinkti – naudotą ar naują elektromobilį? Aptarė privalumus ir minusus
Birželio 14 d. 16:16
Kinijos mokslininkai pasiekė tai, kas atrodė neįmanoma: lazerinė akis atpažįsta smulkmenas už kilometro
Birželio 14 d. 11:32
Nuo šriftų dydžio iki bankomatų: naujos taisyklės, kurios palies visus
Birželio 14 d. 08:36
Susipažinkite su „Venu X1“ – ploniausiu „Garmin“ laikrodžiu su išskirtiniu 2 colių AMOLED ekranu
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

„L`ORÉAL Baltic“ stipendija „Moterims moksle“ apdovanota ir Lietuvos mokslininkė

Publikuota: 2018-06-05 13:12
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Šiandien iškilmingos ceremonijos Latvijos mokslų akademijoje metu trys mokslininkės iš Latvijos, viena iš Lietuvos ir viena iš Estijos buvo apdovanotos 6000 eurų vertės „L`ORÉAL Baltic“ stipendijomis „Moterims moksle“. Tai jau keturioliktasis kartas, kai ši stipendija suteikiama Latvijoje, ir antrasis – Estijoje ir Lietuvoje. Šia stipendija apdovanotos jau 46 Baltijos šalių mokslininkės.

Šiemet stipendijas gavo penkios talentingos Baltijos šalių mokslininkės – dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen iš Lietuvos, dr. Ilva Nakurtė, Anda Fridrihsonė ir Margarita Baitimirova iš Latvijos ir dr. Karin Kogermann iš Estijos.

Dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen nuo 2017 m. vadovauja Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centrui. Giedrė atlieka tyrimą apie žmogaus paleomitybą ir žemdirbystės suklestėjimą Centrinėje Azijoje. Šis tyrimas nagrinėja žmogaus mitybos evoliuciją priešistorinėje Tian Šanio kalnų sistemos centrinėje dalyje ir jos įtaką tolesniam javų paplitimui visoje Eurazijoje. Nagrinėjant archeologinio tyrimo vietos kontekstą bei aplinkos sąlygas ir taikant mokslinius metodus galima pažvelgti į molekulinį artefaktų lygmenį, taip atveriant daug platesnį vaizdą į mūsų praeitį.

Dr. Ilva Nakurtė yra Latvijos universiteto Chemijos fakulteto docentė ir Aplinkos sprendimų instituto vyriausioji tyrėja. Ilva stipendiją „Moterims moksle“ gavo už tradiciniuose tekstilės dažymo procesuose naudojamų pigmentų nustatymą taikant chromatografinės analizės metodą. Šio tiriamojo projekto tikslas – parengti metodiką, kurią būtų galima taikyti įvairių augalų pigmentų, naudojamų tradiciniame dažymo procese, fitocheminei atrankai taikant moderniausias technologijas. Negana to, nematerialiojo kultūros paveldo tyrimų rezultatai gali suteikti visuomenei žinių apie Latvijos istoriją ir atsinaujinančius išteklius.

Aplinkos mokslų magistrė Anda Fridrihsonė nuo 2010 m. dirba Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute. „L`ORÉAL Baltic“ stipendiją „Moterims moksle“ Anda gavo už savo tyrimą „Poliolių ir poliuretanų, gautų iš rapsų aliejaus, gyvavimo ciklo įvertinimas“. Tyrimo tikslas – atlikti išsamų Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute sintetintų rapsų aliejaus poliolių ir iš jų pagamintų poliuretanų medžiagų gyvavimo ciklo įvertinimą (angl. Life cycle assessment (LCA)). Tyrimas bus naudingas kitiems vietos mokslininkams, pavyzdžiui, siekiantiems įvertinti Latvijoje pagaminto biodyzelino „ekologinį pėdsaką“, taip pat kitiems tyrėjams visame pasaulyje.

Chemijos mokslų magistrė Margarita Baltimirova nuo 2013 m. dirba Latvijos universiteto Cheminės fizikos institute. Margarita stipendija apdovanota už savo sluoksniuotų nanostruktūrų, kuriose yra grafeno, formavimosi ir savybių tyrimą, kurio tikslas – sukurti modernia medžiaga – grafenu – paremtas sluoksniuotas nanostruktūras, ištirti sukurtų nanostruktūrų savybes ir patikrinti jų galimą pritaikymą optoelektroniniuose ir termoelektroniniuose įrenginiuose bei optiniuose ir biologiniuose jutikliuose. Grafeno ir termoelektroninės medžiagos sluoksniuotos nanostruktūros gali būti naudojamos termoelektroniniuose įrenginiuose, kurie padėtų gauti elektros energiją iš saulės ir temperatūrų skirtumo, pavyzdžiui, tarp vidaus ir išorės temperatūrų, t. y. gauti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Šie įrenginiai taip pat galėtų padėti taršos ir šiukšlių generuojamą šilumą verčiant naudinga elektros energija.

Dr. Karin Kogermann nuo 2015 m. yra Tartu universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos instituto asocijuotoji profesorė ir vyriausioji tyrėja. Karina atliko tyrimą apie į nanopluoštą inkapsuliuotas gyvas ląsteles kaip išmanųjį biotvarstį infekuotoms žaizdoms gydyti. Nors esama daugybės įvairių galimybių, vis dar nėra efektyvaus chroniškų žaizdų infekcijų gydymo metodo. Pagrindinė problema yra žaizdoje esanti bioplėvelė ir gydymo metu susidarantis atsparumas antibakterinėms medžiagoms. Šio projekto tikslas yra sukurti naujus elektroniniu būdu austus fibrozinius biotvarsčius, kuriuose būtų gyvų, inžineriniu būdu gautų bakterijų ląstelių, skirtų lokaliai žaizdų priežiūrai.

Konkurso tvarka Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje paskiriama po vieną stipendiją kiekvienos šalies mokslininkei su daktaro laipsniu iki 40 metų tyrimams gyvybės, aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos srityse. Latvijoje stipendiją papildomai gauna dvi doktorantės iki 33 metų disertacijai parengti. 2018 m. stipendijų „Moterims moksle“ konkursui pateiktos 47 paraiškos iš Latvijos, 26 iš Estijos ir 26 iš Lietuvos. Tyrimų sferos – gyvybės ir aplinkos mokslai, fizika bei inžinerija.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Palydovų žvaigždynas Saulės aktyvumo stebėsenai

Saulės aktyvumas – žybsniai ir vainikinės masės išmetimai – kelia nemenką grėsmę Žemei ir žmonijai. Nors planetos paviršių gerai saugo magnetosfera, visgi net ir jos kartais nepakanka. Astronautams, ypač netolimoje ateityje vėl skrisiantiems į Mėnulį, bei įvairiems dirbtiniams palydovams ir kitokiems zondams pavojus kyla daug didesnis.

Sukurtas grafeno ir stiklo hibridas ateities elektronikai

Raiso universiteto mokslininkai sukūrė naują hibridinį 2D medžiagos tipą – glafeną, sujungiantį grafeną ir silicio dioksido stiklą. Tyrimo rezultatai atveria kelią kurti visiškai naujas medžiagas elektronikai, fotonikai ir kvantinėms technologijoms.

Nuo Mėnulio – į tolimesnius skrydžius

Artimiausiais metais NASA planuoja žmonių sugrįžimą į Mėnulį. Kartu su „Artemis“ misijomis planuojama ir kosminė stotis orbitoje aplink mūsų palydovą. Pirmieji jos moduliai turėtų pakilti jau 2027 metais, o iki 2032-ųjų stotis turėtų būti praktiškai užbaigta ir galės priimti nuolatinę įgulą.

2025 m. birželis
2025-06-13 12:04
1 000 000 Gbit/s ir 1800 km atstumas: japonai pasiekė duomenų perdavimo greičio rekordą naudojant beveik įprastą optinį pluoštą
2025-06-13 09:21
VU fizikas dr. Mindaugas Šarpis pelnė prestižinę dotaciją: padės stiprinti Lietuvos kompetencijas dalelių tyrimuose
2025-06-12 21:51
Mokslininkai siūlo naują saugumo sprendimą – stabdžių signalas priekyje?
2025-06-12 10:23
Mokslininkai nustebino patys save: virtualios realybės žaidime slypi sprendimas regėjimui gerinti
2025-06-09 10:31
Mokslininkai sukūrė medicinos revoliuciją: atradimas žada išspręsti daugelį sveikatos bėdų, sužavėjo net NASA (1)
2025-06-08 18:01
Vidutinių juodųjų skylių paieškos
2025-06-08 06:35
Korėjos mokslininkai į OLED ekrano pikselius integravo garsiakalbius
2025-06-07 10:07
Pirmas radijo-rentgeno žybsniukas
2025-06-06 21:09
Smulkus Saulės vainiko lietus
2025-06-06 16:38
Mokslininkų atradimas, kuris gali viską pakeisti: sukurta baterija, kuri nustebins neįtikėtinai greitu įkrovimu
2025-06-04 21:13
Nauja Veneros stebėjimo misija – Lietuvių įmonė kurs pirmąjį pasaulyje palydovą skirtą ilgalaikiam planetos tyrimui
2025-06-02 15:10
Mokslininkai 40 % sumažino saulės šiluminės energijos gavybos sąnaudas naudodami automobilių veidrodžius
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama