Elektronika.lt
 2026 m. vasario 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Vasario 21 d. 17:20
Indukcinė kaitlentė gali sunaudoti daugiau elektros nei jūs galvojate, bet yra būdų kaip galima sutaupyti
Vasario 21 d. 13:44
Lietuvių kalbos mokytoja apie DI mokykloje: kūrybiškumo jis nepakeis, bet savarankišką mąstymą gali susilpninti
Vasario 21 d. 09:26
Apklausa rodo: 9 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą, net jei to nepastebi
Vasario 20 d. 20:40
Kinija meta iššūkį NASA: jau šiemet prasidės lemtinga misija, kuri gali pakeisti kosminę galią
Vasario 20 d. 17:13
Paaiškino, kuo pavojinga nebetinkama baterija: iki gaisro – vienas žingsnis
Vasario 20 d. 14:56
Kova dėl pirkėjų darosi vis intensyvesnė: kokie bus 2026-ieji el. rinkodarai?
Vasario 20 d. 11:57
Dveji Skaitmeninių paslaugų akto metai Lietuvoje: neteisėtas turinys šalinamas efektyviau, o vartotojų apsauga stiprėja
Vasario 20 d. 08:49
Saugumo technologijų raida: kas taps standartu, o kas liks tik prabangių modelių savininkams?
Vasario 19 d. 20:27
Projektas, kuris keičia miestą iš vidaus: Niujorke prasidėjo transporto perversmas
Vasario 19 d. 17:53
Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

„L`ORÉAL Baltic“ stipendija „Moterims moksle“ apdovanota ir Lietuvos mokslininkė

Publikuota: 2018-06-05 13:12
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Šiandien iškilmingos ceremonijos Latvijos mokslų akademijoje metu trys mokslininkės iš Latvijos, viena iš Lietuvos ir viena iš Estijos buvo apdovanotos 6000 eurų vertės „L`ORÉAL Baltic“ stipendijomis „Moterims moksle“. Tai jau keturioliktasis kartas, kai ši stipendija suteikiama Latvijoje, ir antrasis – Estijoje ir Lietuvoje. Šia stipendija apdovanotos jau 46 Baltijos šalių mokslininkės.

Šiemet stipendijas gavo penkios talentingos Baltijos šalių mokslininkės – dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen iš Lietuvos, dr. Ilva Nakurtė, Anda Fridrihsonė ir Margarita Baitimirova iš Latvijos ir dr. Karin Kogermann iš Estijos.

Dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen nuo 2017 m. vadovauja Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centrui. Giedrė atlieka tyrimą apie žmogaus paleomitybą ir žemdirbystės suklestėjimą Centrinėje Azijoje. Šis tyrimas nagrinėja žmogaus mitybos evoliuciją priešistorinėje Tian Šanio kalnų sistemos centrinėje dalyje ir jos įtaką tolesniam javų paplitimui visoje Eurazijoje. Nagrinėjant archeologinio tyrimo vietos kontekstą bei aplinkos sąlygas ir taikant mokslinius metodus galima pažvelgti į molekulinį artefaktų lygmenį, taip atveriant daug platesnį vaizdą į mūsų praeitį.

Dr. Ilva Nakurtė yra Latvijos universiteto Chemijos fakulteto docentė ir Aplinkos sprendimų instituto vyriausioji tyrėja. Ilva stipendiją „Moterims moksle“ gavo už tradiciniuose tekstilės dažymo procesuose naudojamų pigmentų nustatymą taikant chromatografinės analizės metodą. Šio tiriamojo projekto tikslas – parengti metodiką, kurią būtų galima taikyti įvairių augalų pigmentų, naudojamų tradiciniame dažymo procese, fitocheminei atrankai taikant moderniausias technologijas. Negana to, nematerialiojo kultūros paveldo tyrimų rezultatai gali suteikti visuomenei žinių apie Latvijos istoriją ir atsinaujinančius išteklius.

Aplinkos mokslų magistrė Anda Fridrihsonė nuo 2010 m. dirba Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute. „L`ORÉAL Baltic“ stipendiją „Moterims moksle“ Anda gavo už savo tyrimą „Poliolių ir poliuretanų, gautų iš rapsų aliejaus, gyvavimo ciklo įvertinimas“. Tyrimo tikslas – atlikti išsamų Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute sintetintų rapsų aliejaus poliolių ir iš jų pagamintų poliuretanų medžiagų gyvavimo ciklo įvertinimą (angl. Life cycle assessment (LCA)). Tyrimas bus naudingas kitiems vietos mokslininkams, pavyzdžiui, siekiantiems įvertinti Latvijoje pagaminto biodyzelino „ekologinį pėdsaką“, taip pat kitiems tyrėjams visame pasaulyje.

Chemijos mokslų magistrė Margarita Baltimirova nuo 2013 m. dirba Latvijos universiteto Cheminės fizikos institute. Margarita stipendija apdovanota už savo sluoksniuotų nanostruktūrų, kuriose yra grafeno, formavimosi ir savybių tyrimą, kurio tikslas – sukurti modernia medžiaga – grafenu – paremtas sluoksniuotas nanostruktūras, ištirti sukurtų nanostruktūrų savybes ir patikrinti jų galimą pritaikymą optoelektroniniuose ir termoelektroniniuose įrenginiuose bei optiniuose ir biologiniuose jutikliuose. Grafeno ir termoelektroninės medžiagos sluoksniuotos nanostruktūros gali būti naudojamos termoelektroniniuose įrenginiuose, kurie padėtų gauti elektros energiją iš saulės ir temperatūrų skirtumo, pavyzdžiui, tarp vidaus ir išorės temperatūrų, t. y. gauti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Šie įrenginiai taip pat galėtų padėti taršos ir šiukšlių generuojamą šilumą verčiant naudinga elektros energija.

Dr. Karin Kogermann nuo 2015 m. yra Tartu universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos instituto asocijuotoji profesorė ir vyriausioji tyrėja. Karina atliko tyrimą apie į nanopluoštą inkapsuliuotas gyvas ląsteles kaip išmanųjį biotvarstį infekuotoms žaizdoms gydyti. Nors esama daugybės įvairių galimybių, vis dar nėra efektyvaus chroniškų žaizdų infekcijų gydymo metodo. Pagrindinė problema yra žaizdoje esanti bioplėvelė ir gydymo metu susidarantis atsparumas antibakterinėms medžiagoms. Šio projekto tikslas yra sukurti naujus elektroniniu būdu austus fibrozinius biotvarsčius, kuriuose būtų gyvų, inžineriniu būdu gautų bakterijų ląstelių, skirtų lokaliai žaizdų priežiūrai.

Konkurso tvarka Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje paskiriama po vieną stipendiją kiekvienos šalies mokslininkei su daktaro laipsniu iki 40 metų tyrimams gyvybės, aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos srityse. Latvijoje stipendiją papildomai gauna dvi doktorantės iki 33 metų disertacijai parengti. 2018 m. stipendijų „Moterims moksle“ konkursui pateiktos 47 paraiškos iš Latvijos, 26 iš Estijos ir 26 iš Lietuvos. Tyrimų sferos – gyvybės ir aplinkos mokslai, fizika bei inžinerija.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Dirbtinis intelektas atveria kelią tikslesniam vėžio ir lėtinių ligų gydymui

Žmogaus genomas ilgą laiką buvo laikomas milžiniška, tik iš dalies perskaityta „knyga“. Nors jau žinome daug apie genus, kurie tiesiogiai koduoja baltymus, didžioji dalis mūsų DNR vis dar slepia paslaptis. Naujas „DeepMind“ sukurtas dirbtinio intelekto modelis „AlphaGenome“ žada atverti vadinamąjį „tamsųjį genomą“ ir iš esmės pakeisti tai, kaip suprantame daugelio ligų kilmę ir galimus gydymo būdus.

Lavos tunelis Veneroje

Vulkanizmas nėra unikalus Žemės reiškinys; bent jau Jupiterio palydove Ijo irgi veržiasi ugnikalniai, taip pat vulkaninės veiklos pėdsakų rasta Marse ir Mėnulyje. Vienas iš tokių pėdsakų yra lavos tuneliai, kuriuos suformavo po paviršiumi tekėję magmos srautai. Dabar astronomai pirmą kartą parodė tuščio lavos tunelio egzistavimą Veneroje.

NASA atskleidė: dirbtinis intelektas pirmą kartą istorijoje vairavo marsaeigį be žmonių pagalbos

NASA istorijoje dar niekada nebuvo taip glaudžiai pasitelkusi dirbtinį intelektą planetų tyrimuose, kaip dabartinėje „Perseverance“ misijoje Marse. Remiantis pažangiais AI modeliais, pavyko suplanuoti ir įgyvendinti pirmąjį istorijoje marsaeigio maršrutą, kurį nuo pradžios iki pabaigos sudėliojo dirbtinis intelektas.

2026 m. vasaris
2026-02-19 21:18
KTU bendruomenės įvertinimas Lietuvos mokslų akademijoje: premija profesoriui ir apdovanojimai studentams
2026-02-10 16:12
Reliatyvumo patikrinimas gravitacinėmis bangomis
2026-02-09 15:54
Kas išties slepiasi Žemės šešėlyje? Atskleistas naujas būdas ieškoti nežemiškų objektų danguje
2026-02-09 13:37
Retos supernovos radijo spinduliuotė
2026-02-06 13:14
Europos ledo plutos storis
2026-02-06 06:07
Kinija nurungė JAV: sukūrė naują pasaulinį laiko standartą kosminėms misijoms Mėnulyje
2026-02-05 13:56
Dryžiai Merkurijuje rodo neseną aktyvumą
2026-02-04 07:45
Mūsų teleskopai prisideda prie įspūdingo asteroido tyrimų
2026-02-03 06:28
Saulės vidaus magnetinio lauko rekonstrukcija
2026-02-02 18:42
NASA nutraukė istorinę misiją: Marso mėginiai gali niekada nepasiekti Žemės
2026-02-01 12:11
Vandens gavyba Marse ateities misijoms
2026 m. sausis
2026-01-31 12:51
Saulės žybsnius paleidžia magnetinė lavina
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama