Elektronika.lt
 2026 m. sausio 31 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 30 d. 20:35
Telefonas žiemą miršta greičiau nei bet kada: kaip per šalčius išsaugoti išmanųjį ir nervus?
Sausio 30 d. 17:19
Kokios yra paslėptos elektronikos gamybos išlaidos, kurios užklumpa startuolius nepasiruošusius?
Sausio 30 d. 14:20
Sprendimai be emocijų: grėsmė ar galimybė?
Sausio 30 d. 11:37
Kokių įrankių man reikia norint pradėti kurti individualius dėklus savo prietaisams?
Sausio 30 d. 08:18
Automatizuota buhalterija ar tradicinis specialistas: koks sprendimas geriausias individualiai įmonei?
Sausio 29 d. 20:21
Žiemos kančia baigiasi čia: paslėptas mygtukų derinys, kurio vairuotojai beveik nenaudoja
Sausio 29 d. 17:37
Kokio dydžio kabelio man reikia trifazio variklio montavimui?
Sausio 29 d. 14:25
Paslaugų eksportas auga – bet ar turime pakankamai talentų jam išlaikyti?
Sausio 29 d. 11:43
Uosto direkcijoje saugumą stiprinančios idėjos virsta realybe: sukurta speciali GPS trikdžių stebėjimo sistema
Sausio 29 d. 08:23
Kaip išlaikyti plokštę kompaktišką neperkaitinant maitinimo takelių?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, RDR2 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

„L`ORÉAL Baltic“ stipendija „Moterims moksle“ apdovanota ir Lietuvos mokslininkė

Publikuota: 2018-06-05 13:12
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Šiandien iškilmingos ceremonijos Latvijos mokslų akademijoje metu trys mokslininkės iš Latvijos, viena iš Lietuvos ir viena iš Estijos buvo apdovanotos 6000 eurų vertės „L`ORÉAL Baltic“ stipendijomis „Moterims moksle“. Tai jau keturioliktasis kartas, kai ši stipendija suteikiama Latvijoje, ir antrasis – Estijoje ir Lietuvoje. Šia stipendija apdovanotos jau 46 Baltijos šalių mokslininkės.

Šiemet stipendijas gavo penkios talentingos Baltijos šalių mokslininkės – dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen iš Lietuvos, dr. Ilva Nakurtė, Anda Fridrihsonė ir Margarita Baitimirova iš Latvijos ir dr. Karin Kogermann iš Estijos.

Dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen nuo 2017 m. vadovauja Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centrui. Giedrė atlieka tyrimą apie žmogaus paleomitybą ir žemdirbystės suklestėjimą Centrinėje Azijoje. Šis tyrimas nagrinėja žmogaus mitybos evoliuciją priešistorinėje Tian Šanio kalnų sistemos centrinėje dalyje ir jos įtaką tolesniam javų paplitimui visoje Eurazijoje. Nagrinėjant archeologinio tyrimo vietos kontekstą bei aplinkos sąlygas ir taikant mokslinius metodus galima pažvelgti į molekulinį artefaktų lygmenį, taip atveriant daug platesnį vaizdą į mūsų praeitį.

Dr. Ilva Nakurtė yra Latvijos universiteto Chemijos fakulteto docentė ir Aplinkos sprendimų instituto vyriausioji tyrėja. Ilva stipendiją „Moterims moksle“ gavo už tradiciniuose tekstilės dažymo procesuose naudojamų pigmentų nustatymą taikant chromatografinės analizės metodą. Šio tiriamojo projekto tikslas – parengti metodiką, kurią būtų galima taikyti įvairių augalų pigmentų, naudojamų tradiciniame dažymo procese, fitocheminei atrankai taikant moderniausias technologijas. Negana to, nematerialiojo kultūros paveldo tyrimų rezultatai gali suteikti visuomenei žinių apie Latvijos istoriją ir atsinaujinančius išteklius.

Aplinkos mokslų magistrė Anda Fridrihsonė nuo 2010 m. dirba Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute. „L`ORÉAL Baltic“ stipendiją „Moterims moksle“ Anda gavo už savo tyrimą „Poliolių ir poliuretanų, gautų iš rapsų aliejaus, gyvavimo ciklo įvertinimas“. Tyrimo tikslas – atlikti išsamų Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute sintetintų rapsų aliejaus poliolių ir iš jų pagamintų poliuretanų medžiagų gyvavimo ciklo įvertinimą (angl. Life cycle assessment (LCA)). Tyrimas bus naudingas kitiems vietos mokslininkams, pavyzdžiui, siekiantiems įvertinti Latvijoje pagaminto biodyzelino „ekologinį pėdsaką“, taip pat kitiems tyrėjams visame pasaulyje.

Chemijos mokslų magistrė Margarita Baltimirova nuo 2013 m. dirba Latvijos universiteto Cheminės fizikos institute. Margarita stipendija apdovanota už savo sluoksniuotų nanostruktūrų, kuriose yra grafeno, formavimosi ir savybių tyrimą, kurio tikslas – sukurti modernia medžiaga – grafenu – paremtas sluoksniuotas nanostruktūras, ištirti sukurtų nanostruktūrų savybes ir patikrinti jų galimą pritaikymą optoelektroniniuose ir termoelektroniniuose įrenginiuose bei optiniuose ir biologiniuose jutikliuose. Grafeno ir termoelektroninės medžiagos sluoksniuotos nanostruktūros gali būti naudojamos termoelektroniniuose įrenginiuose, kurie padėtų gauti elektros energiją iš saulės ir temperatūrų skirtumo, pavyzdžiui, tarp vidaus ir išorės temperatūrų, t. y. gauti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Šie įrenginiai taip pat galėtų padėti taršos ir šiukšlių generuojamą šilumą verčiant naudinga elektros energija.

Dr. Karin Kogermann nuo 2015 m. yra Tartu universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos instituto asocijuotoji profesorė ir vyriausioji tyrėja. Karina atliko tyrimą apie į nanopluoštą inkapsuliuotas gyvas ląsteles kaip išmanųjį biotvarstį infekuotoms žaizdoms gydyti. Nors esama daugybės įvairių galimybių, vis dar nėra efektyvaus chroniškų žaizdų infekcijų gydymo metodo. Pagrindinė problema yra žaizdoje esanti bioplėvelė ir gydymo metu susidarantis atsparumas antibakterinėms medžiagoms. Šio projekto tikslas yra sukurti naujus elektroniniu būdu austus fibrozinius biotvarsčius, kuriuose būtų gyvų, inžineriniu būdu gautų bakterijų ląstelių, skirtų lokaliai žaizdų priežiūrai.

Konkurso tvarka Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje paskiriama po vieną stipendiją kiekvienos šalies mokslininkei su daktaro laipsniu iki 40 metų tyrimams gyvybės, aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos srityse. Latvijoje stipendiją papildomai gauna dvi doktorantės iki 33 metų disertacijai parengti. 2018 m. stipendijų „Moterims moksle“ konkursui pateiktos 47 paraiškos iš Latvijos, 26 iš Estijos ir 26 iš Lietuvos. Tyrimų sferos – gyvybės ir aplinkos mokslai, fizika bei inžinerija.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Netikėtai karštas galaktikų spiečius

Iki šiol karštoji tarpgalaktinė terpė buvo aptikta vos keliose sistemose, kurių šviesa mus pasiekia iš laikų mažiau nei trys milijardai metų po Didžiojo sprogimo. Dabar astronomai aptiko karštosios tarpgalaktinės terpės ženklus besiformuojančiame spiečiuje SPT2349-56, kurį matome iš 1,4 milijardo metų amžiaus Visatos.

Kinija stabdo didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo projektą

Kinija sustabdė didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo statybą. Planuotas žiedinis elektronų ir pozitronų susidūrintuvą (CEPC) turėjo būti maždaug 100 kilometrų ilgio – gerokai ilgesnis nei šiuo metu CERN veikiantis Didysis hadronų greitintuvas (LHC), kurio ilgis siekia 27 kilometrus.

Raudonųjų taškelių masės – normalios

Astronomai rado paaiškinimą, kodėl juodųjų skylių masės atrodo tokios didelės, ir jas patikslino. Išanalizavę aukščiausios kokybės James Webb spektrus, mokslininkai nustatė, kad spektro linijos plinta dėl dviejų efektų.

2026 m. sausis
2026-01-29 18:14
Mokslininkai kuria „mini smegenis“: atskleistas paslėptas šizofrenijos ir bipolinio sutrikimo kodas
2026-01-28 10:31
Nykštukinių galaktikų susijungimai
2026-01-27 13:07
Sprogimų Galaktikos centre atspindžiai
2026-01-27 09:11
Mokslininkai pripažįsta esminę klaidą: ateiviai galėjo siųsti ženklus jau dešimtmečius
2026-01-26 16:47
Juodųjų skylių išmetimų konkurencija
2026-01-25 14:37
Smūgis sukūrė Mėnulio asimetriją
2026-01-24 12:36
Elektronikos atliekos taps vertingesnės nei kada nors anksčiau
2026-01-23 12:53
NASA dalinasi stulbinančiais vaizdais: tai vienas plačiausių iki šiol užfiksuotų vaizdų iš Marso
2026-01-21 12:08
Pasitvirtinus šiai mokslininkų sukurtai technologijai – tradicinės saulės baterijos gali tapti istorija
2026-01-20 15:52
Prezidentas Šveicarijoje susitiko su CERN generaliniu direktoriumi
2026-01-19 12:31
Kinijos saulės baterijų laukas slepia kur kas daugiau nei energiją
2026-01-18 16:09
Lietuvos astrononomai naudodami mikrolęšių metodą ieško juodųjų skylių ir egzoplanetų
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama