Iš NASA kosmoso observatorijos siunčiami vaizdai padeda spręsti paslaptį, nedavusią mokslininkams ramybės nuo pat praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio: kodėl išorinė Saulės atmosfera, jos vainikas, karštesnis už regimąjį paviršių.
Ir temperatūrų neatitikimas nėra nežymus. Regimas Saulės paviršius kepina ~5500 °C, bet vainiko temperatūra yra apie 200–500 kartų aukštesnė. Nuo paleidimo 2013 metais, IRIS – kaip padidinamasis stiklas Saulės atmosferos pakraščių tyrimams – teikė galimybę geriau suprasti tokią Saulės aktyvumo keistenybę.
Anksčiau tyrėjai naudojo IRIS tiekiamus vaizdus ieškodami miniatiūrinių Saulės blyksnių, vadinamųjų nanoblyksnių, kai Saulė išlaisvina energiją, sviesdama karštą plazmą į aukštesnę atmosferą.
Šiuos nanoblyksnių stebėjimus parėmė ir kito NASA palydovo, EUNIS (Extreme Ultraviolet Normal Incidence Spectrograph) duomenys. Dabar smalsios IRIS akys išvydo dar vieną priežastį – magnetinių laukų sprogimus.
Naujasis tyrimas galėtų padėti mums Žemėje geriau nuspėti Saulės žybsnius, sukeliančius geomagnetines audras, – įvykius galinčius rimtai sutrikdyti gyvenimą mūsų planetoje, kai galingi Saulės energijos pliūpsniai sutrikdo Žemės magnetinį lauką.
Termobranduolinės sintezės tyrimai irgi remiasi geru Saulės veikimo supratimu. Jei norime sukurti šį švarų, saugų ir praktiškai neišsenkamą energijos šaltinį, reikia daugiau sužinoti apie reakcijas, vykstančias Saulėje.
Saulę tyrinėjantis fizikas Bart De Pontieu iš „Lockheed Martin Solar & Astrophysics“ laboratorijos sako, kad IRIS technologija ir toliau tieks daug geresnius duomenis, nei anksčiau mokslininkų turėti.
„[Vainikinio kaitimo] problemoje veikia įvairūs sudėtingi fizikiniai procesai, kuriuos tiesiogiai išmatuoti ar gauti iš teorinių modelių sunku“, – sako jis. NASA vaizdo įraše paaiškina vainikinį kaitimą detaliau:
Paieška archyve
