Nykštukinė planeta Cerera, kurią mes galėjome pažinti Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) misijos „Dawn“ metu, mokslininkams kelia daug kol kas dar neatsakytų klausimų.
Dabar astronomai surado dar vieną galvosūkį. Gizmodo.com rašo, kad Cereroje kažkas ištrynė kraterius.
Nykštukinė planeta Cerera, kurią mes galėjome pažinti Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) misijos „Dawn“ metu, mokslininkams kelia daug kol kas dar neatsakytų klausimų. Dabar astronomai surado dar vieną galvosūkį. Gizmodo.com rašo, kad Cereroje kažkas ištrynė kraterius.
Krateriai dažniausiai leidžia papasakoti bent dalį planetos istorijos. Tai juos paprastai analizuoja mokslininkai, aptikę naują kosminį kūną. Pavyzdžiui, praėjusių metų vasarą astronomai patyrė šoką, pamatę „New Horizons“ nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotas Plutonas: jo paviršius beveik neturėjo kraterių. Kai ant planetos paviršiaus nėra kraterių, galima kelti prielaidą, kad jos paviršius yra geologiškai aktyvus.
Astronomai vylėsi Cereroje atrasią kraterių, tačiau jie buvo daug mažesni nei tikėtasi.
Tokią išvadą padarė Pietvakarių tyrimų instituto mokslininkas Simone Marchi ir jo kolegos išanalizavę kosminio laivo „Dawn“ nuotraukas ir surinktus topografinius duomenis. Jie sužinojo kad Cereros krateriai yra mažesni nei 100 km pločio. Tuo metu kaimyninė Cereros planeta Vesta, kurią „Dawn“ misijos metu aplankė pačią pirmą, turėjo penkis kartus didesnio pločio kraterius.
S. Marchi tvirtino, kad mokslininkams tai buvo siurprizas. „Nature Communications“ publikuotame straipsnyje mokslininkų grupė tvirtina, kad Cereros dydis ir jos 4,5 mlrd. metų istorija neleidžia patikėti, kad į Cererą nebuvo atsitrenkę didesni objektai.
Tai reiškia, kad Cereros kraterius kažkas ėmė ir užlygino. Astronomai turi keletą hipotezių, kas tai galėjo padaryti.
Pirma, krateriai gali išnykti dėl geologinės Cereros sandaros: viename mokslinių darbų, kuriuose analizuojamos nykštukinės planetos šviesiosios dėmės, minimas ledo bei druskos sluoksnis, esantis po planetos viršutine danga. Bėgant laikui, šis sūrus mantijos sluoksnis galėjo ištempti ir išlyginti planetos nelygumus. Studijos bendraautoris Michaelis Blandas tvirtina, kad JAV geologijos tarnyba nurodo, jog toks mantijos sluoksnis didesnius kraterius sunaikina greičiau nei mažuosius.
Labiau intriguoja antroji hipotezė, kurioje tvirtinama, kad kraterius sunaikino aktyvus kriovulkanizmas (ledo išmetimas).
Kosminio aparato „Dawn“ siunčiami duomenys gali pateikti atsakymus į šiuos mokslininkams rūpimus klausimus. Duomenis „Dawn“ vis dar renka. Šiuo metu kosminis laivas sukasi aplink planetą ir daro aukštos rezoliucijos nuotraukas. Jis prakeliauja pro Cererą kas 5,4 valandos.
Paieška archyve
