Elektronika.lt
 2026 m. kovo 14 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 14 d. 08:50
Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo
Kovo 13 d. 18:27
Debiutuoja naujasis elektrinis „Mercedes-Benz VLE“ – limuzino komfortas ir išskirtinis erdvumas viename modelyje
Kovo 13 d. 16:20
Kibernetinių sukčių psichologinis paveikslas: kokias manipuliacijas jie pasitelkia ir kaip nuo to apsisaugoti
Kovo 13 d. 14:13
Lietuva – informacinių manipuliacijų paribys, kur botai išbando naujas taktikas
Kovo 13 d. 12:19
Svarbi kiekviena minutė: kodėl apie finansinį sukčiavimą būtina iš karto informuoti savo banką ir policiją?
Kovo 13 d. 10:24
Apie strateginę Lietuvos energetikos perspektyvą
Kovo 13 d. 08:38
Lietuvoje startuoja naujausių „Apple“ įrenginių prekyba
Kovo 12 d. 18:13
Neišnaudotos el. bankininkystės galimybės: ekspertas pataria, kaip apsisaugoti ir sutaupyti
Kovo 12 d. 16:59
Nustemba sužinoję, kiek laiko iš tiesų praleidžia socialiniuose tinkluose: įpročius keisti sunkiau, nei atrodo
Kovo 12 d. 14:36
Vairuotojai siekia taupyti laiką: jis tampa nauja degalinių valiuta
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

NASA parodė mėlynai nusidažiusio Cereros kraterio nuotrauką

Publikuota: 2016-04-22 07:17
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

Kosminė stotis „Dawn“ atsiuntė NASA naujas nykštukinės planetos Cereros nuotraukas. Vienoje iš jų matomas 34 km skersmens Haulani krateris, nusidažęs mėlyna spalva.

Krateryje matomos paslaptingos ryškiai mėlynos dėmės. Kitoje (juodai-baloje) nuotraukoje galima pamatyti Okso žemumą. Šie vaizdai fotografuoti iš 385 km atstumo. Tuo tarpu spalvota Haulani nuotrauka daryta iš 1470 km atstumo.

NASA pateiktose kraterio Houlani nuotraukose galima pamatyti erozijos požymių. Taip pat – ryškiai mėlynas dėmes, kurios, mokslininkų teigimu, gali rodyti vietas, kuriose iš mažosios planetos gelmių buvo išmestos lakios medžiagos.

Okso kraterio skersmuo – 10 km. Tai – antrasis pagal ryškumą šios planetos objektas (po Occatoro kraterio). Mokslininkus labiausiai domina neįprasta šios žemumos geometrija (statūs šlaitai) ir joje nusėdę mineralai.

NASA parodė mėlynai nusidažiusio Cereros kraterio nuotrauką

Apie nykštukinę Cererą

Zondas „Dawn“ iki 2016 m. birželio (tada numatoma 466 mln. JAV dolerių kainuosiančios misijos pabaiga) bandys įminti daug Cereros mįslių. Cerera yra didžiausias Asteroidų juostos kūnas tarp Marso ir Jupiterio. Jo masė sudaro maždaug 1/3 visos Asteroidų juostos masės.

Per 9 val. aplink savo ašį apsisukanti nykštukinė planeta yra 950 km skersmens ir ilgą laiką buvo laikoma asteroidu. 1801 m. sausio 1 d. ją atrado italų astronomas Giuseppe Piazzis, pamanęs, kad tai – planeta.

Stebint iš Žemės, šio dangaus kūno ryškis kinta nuo 6,7 iki 9,3 – taigi, plika akimi Cerera nėra matoma.

Kosminis zondas „Dawn“ į kosmosą iškeliavo 2007 m. rugsėjį. Jo tikslas – ištyrinėti du stambiausius Asteroidų juostos kūnus – Cererą ir 530 km skersmens Vestą, kurią zondas jau lankė 2011 m. liepą – 2012 m. rugsėjį.

Iki šiol buvo manoma, kad Cererą sudaro uolingas branduolys ir ledo mantija. Neatmestina galimybė, jog joje gali egzistuoti vidinis vandenynas. Paviršius, kaip manoma, gali būti vandens, ledo ir įvairių hidratų (pvz., karbonatų bei molio) mišinys.

2014 m. sausį kai kuriuose Cereros regionuose buvo užfiksuota vandens garų. Tai buvo labai netikėta, nes stambiuosiuose Asteroidų žiedo kūnuose garų iki šiol nebuvo užfiksuota.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys

Saulė kas 11 metų pereina aktyvumo ciklą – nuo ramybės, kai dėmių paviršiuje, žybsnių ir plazmos pliūpsnių beveik nėra, iki maksimalaus aktyvumo, kai paviršius virte verda. Tyrinėti, kas vyksta Saulės viduje šių ciklų metu, leidžia helioseismologija – garso bangų, sklindančių žvaigždės viduje ir virpinančių jos paviršių, analizė.

Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės

Dulkės tarpžvaigždinėje erdvėje yra įvairūs silikatų ir anglies grūdeliai, užstojantys žvaigždžių šviesą. Bet dulkės – ne tik trukdis astronomams, tačiau ir svarbi planetų formavimosi žaliava.

2026 m. kovas
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
2026-03-03 11:16
Naujas „Artemis“ skrydžių planas
2026-03-02 13:05
Technologines civilizacijas įgalina anglys
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama