Kad būtų įgyvendinta supergreitos „Hyperloop“ transporto sistemos idėja, inžinieriai turi sukurti beveik vakuumines kilometrus besitęsiančias vamzdžių sistemas, panaudoti galingus magnetus, kad kapsulės pasiektų beveik garso greitį tokiu būdu, kad keliaujantiems žmonėms nebūtų bloga.
Ir tai gali būti lengvoji „Hyperloop“ kūrimo dalis, rašo „Wall Street Journal“. Futuristines transporto sistemas ketina sukurti dvi bendrovės ir didesnis iššūkis gali būti jas padaryti komerciškai naudingomis.
„Hyperloop“ gali ištikti viršgarsinio lėktuvo „Concorde“ likimas, kurio oro linijų bendrovės 2003 m. atsisakė dėl itin didelės kainos.
Idėją kurti „Hyperloop“ sistemą milijardierius „Tesla Motors“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas pristatė dar 2013 metais. Jis paaiškino, kaip žemo slėgio vamzdžiuose esančios levituojančios kapsulės gabentų keleivius maždaug 1,3 tūkst. km/val. greičiu.
Dauguma į idėją žiūrėjo skeptiškai, tačiau prie jos ėmė dirbti dvi inžinierių grupės, kurios lenktyniauja iki šiol. Viena jų gamina 7 km ilgio bandomąją kilpą, kuri po trejų metų turėtų pradėti veikti Kalifornijoje, o kita kuria bandomą kelią Las Vegase.
„Šiandieną mes dar negalime sukurti „Hyperloop“ sistemos, – sakė vienas bendrovės „Hyperloop Technologies“ įkūrėjų Broganas BamBroganas. – Tai būtų neįtikėtinai brangu.“
„Hyperloop Technologies“ ir konkurentai „Hyperloop Transportation Technologies“ jau pradėjo derėtis su vyriausybėmis daugiau nei dešimtyje šalių, įskaitant Kiniją, Indiją ir Didžiąją Britaniją, kad iki 2020-ųjų sukurtų „Hyperloop“ sistemas.
E. Musko pristatytos idėjos pagrindas – suspaustame ore levituojančios kapsulės. Orą generuotų kapsulėse esantys kompresoriai. „Hyperloop Technologies“ vis dar svarsto apie šį metodą, tačiau abi bendrovės dabar linkusios naudotis egzistuojančiomis technologijomis, kurios pakeltų vamzdyje esančias kapsules – magnetinę levitaciją.
Maglev technologija pakelia traukinius naudodama galingus elektromagnetus – elektriškai įkrautas rites, kurios sukuria stiprų magnetinį lauką. Tam reikia daug energijos ir kartais – brangių aušinimo sistemų. „Hyperloop“ kuriančios įmonės sako galinčios sumažinti kainą panaudojusios šiuolaikinius magnetus, kurie naudoja kur kas mažiau energijos. Tačiau ir šios technologijos galimybės dar nėra įrodytos.
JAV kariuomenės „Predator“ dronų gamintoja „General Atomics Aeronautical Systems“ sukūrė beveik pusantro kilometro maglev taką San Diege panaudojusi šiuolaikinius magnetus, kurie 10 tūkst. kartų stipresni už montuojamus šaldytuvuose. Tačiau bendrovė šį projektą sustabdė prieš kelerius metus.
Maglev technologijos istoriją gali pakartoti „Hyperloop“: techniškai įmanoma, bet neįgyvendinama dėl finansinių barjerų. Maglev veikimas pirmą kartą pademonstruotas 1971-aisiais, bet komerciškai ji pirmą kartą panaudota tik 2004 m. Šanchajuje sukūrus maglev liniją.
Šios linijos vienos mylios (1,6 km) gamyba kainavo 63 mln. dolerių, o Japonijoje dabar siūlomas maglev kelio mylios įrengimas turėtų kainuoti 250 mln. dolerių. Taip pat skaitykite:
E. Musko skaičiavimu, „Hyperloop“ maršrutas nuo San Fransisko iki Kalifornijos kainuotų 6 mlrd. dolerių – 11,5 mln. dolerio vienai myliai. Detaliau savo teiginių E.Muskas nekomentavo.
Transporto sistemų ekspertai sako, kad E.Musko skaičiavimai yra pernelyg optimistiški – „Hyperloop Transportation“ skaičiuoja, kad „Hyperloop“ trasos mylia kainuotų 5–20 mln. dolerių.
„Hyperloop“ entuziastai tikisi sutaupyti pinigų gaudami energijos iš lėtėjančių kapsulių ir saulės kolektorių ant trasos linijos.
Paieška archyve
