Legendinis NASA kosminis zondas „Cassini“ virš žieduotojo Saturno palydovo Titano ašigalio netikėtai aptiko ir nufotografavo neregėto dydžio darinį.
Panašu, kad virš pietinio Titano ašigalio susiformavo atmosferos sūkurys – gigantiškas ledo debesis. Manoma, kad jis kybo apatiniuose stratosferos sluoksniuose. Tai – ne pirma tokio tipo dėmė virš pietinio ašigalio. „Cassini“ jau yra užfiksavęs įspūdingą debesį, kybojusį maždaug 300 km aukštyje. Tačiau, palyginus su naujuoju egzemplioriumi, jo pirmtakas buvo tik ledkalnio viršūnė.
Nors ką tik užfiksuota ašigalio dėmė ir žemiau – maždaug 200 km aukštyje, ji yra kur kas didesnė. NASA tyrėjų grupei vadovaujanti Carrie Anderson informavo, kad šis debesis driekiasi apie 5 laipsnius (nuo 75 laipsnių iki 80 laipsnių) pietų platumos, o tai Titane atitinka apie 240 km.
Debesį aptiko „Cassini“ infraraudonųjų spindulių spektrometras CIRS (Composite Infrared Spectrometer). Manoma, kad debesies tankis nėra didelis ir jis gali būti panašus į Žemėje susiformuojančius rūkus. Šiuo metu Titano pietiniame ašigalyje karaliauja pastaruosius kelerius metus su rudeniu grūmusis ir jį pagaliau įveikusi žiema. Iki šiol to dar nebuvo pavykę užfiksuoti.
Beje, metų laikas (pvz., žiema) Titane trunka apie 7,5 metų. Todėl žiema Titano pietiniame ašigalyje tebekaraliaus ir 2017-aisiais, kai legendinis zondas baigs savo misiją.
„Kai pažvelgėme pro infraraudonųjų spindulių objektyvą – nustebome: nieko panašaus iki šiol dar nebuvome matę“, – pasakojo NASA Godardo kosminių skrydžių centro specialistė C. Anderson.
Ašigalio debesys Titane formuojasi visiškai kitaip nei lietaus debesys Žemėje. Lietaus debesys – tai nuo vandenyno paviršiaus troposferon kylantys ir vėstantys garai. Vandens garų debesys pakyla į reikiamą aukštį, kur dėl tinkamos temperatūros ir oro slėgio prasideda kondensacijos procesai.
O štai Titane formuojasi ne vandens garų, o metano debesys. Jie susiformuoja aukštesniuose atmosferos sluoksniuose – ne troposferoje, o stratosferoje. Be to, skiriasi ir jų susidarymo procesai – atmosferos masių judėjimas nuneša dujas iš šiltesnio ašigalio į šaltesnį. Virš šaltesnio ašigalio įšilusios dujų masės pradeda leistis žemyn – šis procesas vadinamas slūgimu.
Slūgstančios dujų masės (į smogą panašus angliavandenilių ir azoto junginių mišinys) leisdamosi susiduria su vis žemesne temperatūra. Įvairios dujos kondensuojasi nevienodoje temperatūroje, todėl debesys išsisluoksniuoja pagal aukštį.
Zondas „Cassini“ į Saturno sistemą atvyko 2004 m., kai Titano priešingame šiauriniame poliuje karaliavo žiema. Kai ten prasidėjo pavasaris, virš jo tvyroję ledo debesys pradėjo retėti ir sklaidytis. Tuo pat metu jie vis gausiau pradėjo telktis virš pietinio ašigalio.
„Metų laikų pokyčiai Titane nepaliauja mus stebinę, – sako NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos „Cassini“ misijos mokslininkas Scottas Edgingtonas. – „Cassini“ ir jo puikus tyrimo instrumentų arsenalas Titaną tyrinės iki pat misijos pabaigos 2017 m.“
Paieška archyve
