Elektronika.lt
 2026 m. kovo 14 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 13 d. 18:27
Debiutuoja naujasis elektrinis „Mercedes-Benz VLE“ – limuzino komfortas ir išskirtinis erdvumas viename modelyje
Kovo 13 d. 16:20
Kibernetinių sukčių psichologinis paveikslas: kokias manipuliacijas jie pasitelkia ir kaip nuo to apsisaugoti
Kovo 13 d. 14:13
Lietuva – informacinių manipuliacijų paribys, kur botai išbando naujas taktikas
Kovo 13 d. 12:19
Svarbi kiekviena minutė: kodėl apie finansinį sukčiavimą būtina iš karto informuoti savo banką ir policiją?
Kovo 13 d. 10:24
Apie strateginę Lietuvos energetikos perspektyvą
Kovo 13 d. 08:38
Lietuvoje startuoja naujausių „Apple“ įrenginių prekyba
Kovo 12 d. 18:13
Neišnaudotos el. bankininkystės galimybės: ekspertas pataria, kaip apsisaugoti ir sutaupyti
Kovo 12 d. 16:59
Nustemba sužinoję, kiek laiko iš tiesų praleidžia socialiniuose tinkluose: įpročius keisti sunkiau, nei atrodo
Kovo 12 d. 14:36
Vairuotojai siekia taupyti laiką: jis tampa nauja degalinių valiuta
Kovo 12 d. 11:53
„Huawei“ pristatė naujus įrenginius: išmanus laikrodis bėgikams, belaidės ausinės ir „WiFi 7“ maršrutizatorius
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Išmatuota jėga, veikianti tarp antimedžiagos dalelių

Publikuota: 2015-11-12 09:22
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MokslasPlius.lt
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt

Mokslininkai pirmą kartą išmatavo sąveikos jėgą tarp dviejų antiprotonų, taip skelbiama žurnale „Nature“. Panašiai kaip ir sąveika tarp protonų branduolyje, jėga tarp antiprotonų yra stipri.

Eksperimentas buvo atliktas Reliatyvistiniame sunkiųjų jonų greitintuve (Relativistic Heavy Ion Collider (RHIC)), kuris yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Brookhaven’o Nacionalinėje laboratorijoje. Kaip ir šioje laboratorijoje dirbantys mokslininkai, taip ir daugelio šalių mokslininkai tikisi atsakyti į didįjį klausimą: kodėl šiuolaikinėje stebimoje Visatoje pagrinde sutinkama medžiaga, o antimedžiaga sutinkama retai.

Išmatuota jėga, veikianti tarp antimedžiagos dalelių

„Didžiojo sprogimo metu medžiagos ir antimedžiagos susidarė vienodais kiekiais. Bet taip nėra šiandien. Antimedžiaga yra labai didelė retenybė. Kodėl taip yra – čia ir slypi didžioji paslaptis, – sako fizikas Aihong Tang, kuris tyrinėjo sukauptus RHIC’o STAR detektoriuje eksperimento duomenis. – Tik tirdami antidaleles mes galime atskleisti šią didžiąją mįslę.“ STAR bendradarbiavimo dalyviai prieš tai jau tyrinėjo retas medžiagos formas, įskaitant anti-alfa daleles, didelį antimedžiagos branduolį, sukurtą laboratorijoje. Anti-alfa dalelė sudaryta iš dviejų antiprotonų ir dviejų antineutronų. Šiame antimedžiagos branduolyje nebuvo galima stebėti vien tik antiprotonų sąveikos. „Labai norėjosi išmatuoti gryną sąveikos jėgą tarp dviejų antiprotonų“, – sako Tang. Analizuojant duomenis mokslininkai aptiko stipriosios sąveikos tarp antiprotonų pėdsakus. Stiprioji sąveika yra viena iš keturių fundamentinių sąveikų gamtoje.

Šioje sąveikoje dalyvauja kvarkai ir glionai ir iš jų sudarytos dalelės, vadinamos hadronais. Būtent jie neleidžia atomo branduoliui subyrėti į jį sudarančius protonus ir neutronus. Mokslininkai bandė išsiaiškinti ar skiriasi stiprioji sąveika tarp antiprotonų nuo stipriosios sąveikos tarp protonų. Pasirodo, kad šios sąveikos yra identiškos. Todėl aišku, kad Visatos barioninės asimetrijos šaknų esamoje dabartinėje Visatoje reikia ieškoti kitaip, pvz. tiriant kitus antimedžiagos atomus.

„Yra daug būdų tikrinti medžiagos/antimedžiagos asimetrijai. Visi tyrimo būdai turi būti skirtingi ir tikslūs. Šis eksperimentas – buvo vienas iš būdų patikrinti medžiagos/antimedžiagos asimetriją“, – sako Richard Lednicky, mokslininkas iš bendrojo instituto skirto branduoliniams tyrimams, kuris yra Dubnoje (Joint Institute for Nuclear Research). RHIC yra puiki vieta tirti antimedžiagą, nes tai tik viena iš nedaugelio laboratorijų Žemėje galinti atlikti tokio tipo eksperimentus.

Čia stebimi sunkiųjų branduolių, tokių kaip aukso atomo branduoliai, susidūrimai priešpriešais judant jiems greičiu artimu šviesos greičiui. Šių susidūrimų metu sudaromos sąlygos, labai panašios į sąlygas, kurios buvo Visatoje mikrosekundę po Didžiojo sprogimo.

Temperatūra tada buvo 250000 kartų didesnė nei Saulės centre yra dabar ir Visatos dydis buvo panašus į vieno atomo branduolį. Visa ši energija mažoje erdvės dalyje sukuria pagrindinius statybinius medžiagos blokelius, kvarkus ir glionus ir tūkstančius naujų medžiagos ir antimedžiagos dalelių vienodais kiekiais. RHIC ir Didysis hadronų greitintuvas (LHC) yra idealios laboratorijos atlikti antimedžiagos tyrimams. Nauji matavimai parodė, kad tarp antiprotonų veikianti jėga yra labai stipri ir panaši į jėgą, kuri egzistuoja tarp branduolį sudarančių protonų.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys

Saulė kas 11 metų pereina aktyvumo ciklą – nuo ramybės, kai dėmių paviršiuje, žybsnių ir plazmos pliūpsnių beveik nėra, iki maksimalaus aktyvumo, kai paviršius virte verda. Tyrinėti, kas vyksta Saulės viduje šių ciklų metu, leidžia helioseismologija – garso bangų, sklindančių žvaigždės viduje ir virpinančių jos paviršių, analizė.

Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės

Dulkės tarpžvaigždinėje erdvėje yra įvairūs silikatų ir anglies grūdeliai, užstojantys žvaigždžių šviesą. Bet dulkės – ne tik trukdis astronomams, tačiau ir svarbi planetų formavimosi žaliava.

Ganimedo pašvaistės primena Žemės

Pašvaistės, neretai nušviečiančios dangų arti ašigalių, o kartais net ir Lietuvoje, atsiranda, kai Saulės vėjo dalelės, sąveikaudamos su Žemės magnetiniu lauku, įsiskverbia į atmosferą ir sužadina deguonies bei azoto atomus. Tačiau pašvaistės stebimos ne tik Žemėje – jų aptikta ir kitose atmosferą turinčiose planetose, nuo Veneros iki Urano. Ir ne tik jose.

2026 m. kovas
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
2026-03-03 11:16
Naujas „Artemis“ skrydžių planas
2026-03-02 13:05
Technologines civilizacijas įgalina anglys
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
2026 m. vasaris
2026-02-28 07:26
Pirmasis Urano jonosferos žemėlapis
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama