Kartu dirbę JAV ir Vokietijos mokslininkai aptiko naują Saulės reiškinį – tarp šio reiškinio elementų esama rentgeno žybsnių, didelės energijos smūginių bangų ir helio-3 dalelių. Atradimas padarytas analizuojant labai palankiose pozicijose buvusių NASA zondų STEREO ir ACE duomenis.
Amerikiečių grupei vadovavo „Lockheed Martin“ Pažangiųjų technologijų centro mokslininkas Nariaki Nitta, o Vokietijos mokslininkų grupės vadovas – Maxo Plancko Saulės sistemų tyrimų instituto mokslininkas Radoslavas Bucikas. Jie kartu pastebėjo Saulės atmosferoje sklindančias dideles ir galingas bangas, lydimas energingų dalelių, kurių didelę dalį sudaro helis-3, išmetimų. Helis-3 yra lengvas inertines dujas sudarančio helio atomų izotopas.
Tyrimų duomenys rodo, kad Saulės bangos dalelėms suteikia tokį greitį, kad jos galėtų ištrūkti į atvirą kosmosą. Savo darbą mokslininkai pagrindė JAV kosmoso agentūros NASA zondų STEREO (vienintelio, kuris sukasi apie Saulę) ir ACE, esančio Žemės orbitoje, duomenimis – šie aparatai, atsidūrę itin palankiose pozicijose, vienu metu stebėjo Saulę iš skirtingų kampų. Tyrimo ataskaitą publikavo leidinys „The Astrophysical Journal“.
Saulės paviršius yra labai aktyvus. Be įprastinių išsiveržimų joje vyksta ir tokie reiškiniai, kaip Vainikinės masės pliūpsniai, kuomet į kosmosą dideliu greičiu išmetama plazma – elektronų, protonų ir nedidelio kiekio sunkesnių atomų masė, o taip pat trumpi saulės žybsniai.
Didelės energijos bangas mokslininkai pastebėjo zondų duomenyse, surinktuose nuo 2010 m. sausio 26 iki vasario 2 dienos. Bangos nukeliavo didesnį nei pusės milijono kilometrų atstumą ir pasiekė maždaug 300 km/s greitį. Vainikinės masės pliūpsniai su šiomis bangomis, panašu, nėra susiję. Bet prieš bangų atsiradimą pastebėti nestiprūs rentgeno spindulių žybsniai. „Naujasis reiškinys yra tarsi sprogimas“, – sakė R. Bucikas. Mokslininkai tai pat nustatė, kad kartu su sprogimo bangomis išmetamas dalelių srautas, kuriame gausu helio-3 atomų. Tokių dalelių išmetimas yra ganėtinai intensyviai tyrinėtas reiškinys, tačiau iki šiol mokslininkai negalėjo paaiškinti jo priežasčių.
„Manome, kad helį-3 įgreitina sprogimo bangos“, – sakė Vokietijos grupės atstovė Davina Innes. „Mūsų analizė rodo, kad tipinės bangos charakteristikos – tokios, kaip energija – turi įtakos dalelių savybėms“, – sakė kita tos pačios grupės mokslininkė Lijia Guo. Tiesa, mokslininkai iki šiol negalėtų labai tiksliai pasakyti, kaip vyksta šis procesas. Jie įsitikinę, kad naujai atrastos sprogimo bangos yra ganėtinai dažnos, tačiau sunkiai įžiūrimos. „Deja, nenumatoma, kad ateityje Saulės zondai vėl atsidurs tokiose pozicijose, kurios būtų palankios šio reiškinio stebėjimui“, –apgailestavo R. Bucikas.
Paieška archyve
