Nepaisant itin nykaus, radioaktyvaus ir apskritai negyvenamo Raudonosios planetos paviršiaus, kuris vos per kelias minutes galėtų nužudyti bet kurį ten išsilaipinusį žmogų, Marsas vis tiek jau kelis dešimtmečius itin žavi mokslininkus.
Kad ir kokių kliūčių iškiltų siekiant apsilankyti Marse, kad ir kokio reikėtų biudžeto, tačiau mokslininkai vis dar neatsisako idėjos nuskraidinti pirmuosius astronautus į šią planetą. Pastaruoju metu visos fantazijos ir futuristiniai planai pamažu perkeliami į realybę ir pradedami įgyvendinti iš tikrųjų.
Žengdama dar vieną žingsnį Marso kolonizavimo link, Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūra NASA šią savaitę išleido detalų planą, kaip nusigauti į Raudonąją planetą.
Tiesa, NASA plane nepateikė konkrečios datos, kada bus galima paskelbti apie pirmojo astronauto išsilaipinimą kaimyninėje planetoje.
Tačiau vis daugiau ženklų rodo, kad pagrindinis NASA planas bus įgyvendintas iki 2030 metų, kai pirmieji Marso kolonizatoriai apsigyvens gyvenamose buveinėse, nepriklausomose nuo Žemės planetos.
NASA administratorius Charlesas Boldenas teigė, kad „NASA yra arčiausiai to, kad išsiųstų amerikiečius į Marsą, nei bet kas kitas mūsų istorijoje“.
Ch. Boldenas taip pat patvirtino, kad jau artimiausiu metu aptars NASA planus kolonizuoti Raudonąją planetą kartu su JAV Kongresu, komerciniais ir tarptautiniais partneriais.
Savo išplatintame pranešime NASA išvardijo tris pakopas, kurias privaloma įgyvendinti norint išlaipinti astronautus Raudonojoje planetoje.
Pirmoji pakopa jau šiuo metu yra įgyvendinama realybėje – tai dėmesys išbandomoms technologijoms ir siekis išstudijuoti ilgalaikio buvimo kosmose poveikį žmogaus organizmui. Pastarajam aspektui ištirti talkina astronautai, gyvenantys Tarptautinėje kosminėje stotyje.
„Poligono“ etape JAV kosmoso agentūra ne tik atliks eksperimentus bei įvairias procedūras atviroje erdvėje Mėnulyje, tačiau tuo pačiu bus išbandomos skrydžio įrenginių technologijos, kurios bus skirtos vien tik kelionei į Marsą.
Tuo pačiu bus atliekami bandymai ir su specialiomis gyvenamųjų buveinių sistemomis, kurios turi palaikyti astronautų gyvybę toli kosmose daugiau nei 1100 dienų.
Galiausiai bus pritaikyta tai, kas buvo išmokta ir ištirta astronautams atliekant eksperimentus Tarptautinėje kosminėje stotyje.
Pritaikius šias žinias, bus siekiama perkelti astronautus į Marso kaimynystę: galbūt astronautai bus nuskraidinti į Marso orbitą arba į vieną iš Raudonosios planetos palydovų. Galiausiai tik tuomet astronautai bus nutupdyti ant Marso paviršiaus.
„Su žmonėmis Marse mes galėsime siekti mokslo bei technologijų pažangos tokiais būdais, apie kuriuos galėtume tik svajoti su dabartiniais robotais tyrėjais. Ateities misijos į Marsą reprezentuos bendras pastangas tarp NASA ir jos partnerių – tai pasaulinis pasiekimas, kuris žymės žmonijos plėtros perėjimą, kai mes persikelsime į Marsą ne tik jo aplankyti, bet ir pasilikti“, – rašoma NASA pranešime.
Be abejo, NASA dar neįgyvendino savo pagrindinio tikslo, todėl organizacijos mokslininkams teks išspręsti daugybę problemų, kol galės užtikrinti astronautų saugumą ant Raudonosios planetos paviršiaus.
Paieška archyve
