Nors Lietuvos mokslininkai geba kurti tarptautinio pripažinimo sulaukiančias inovacijas, šalies verslininkai žiūri į kitą pusę. Trūksta ne tik bendradarbiavimo tradicijos, bet ir laisvės nuo taisyklių.
Mažiau nei trečdalis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) pajamų Lietuvos akademikus pasiekia iš privačiojo sektoriaus kišenės. „Eurostat“ duomenimis, ES mažiau privačių lėšų tyrimams pritraukia tik Latvijos ir Bulgarijos mokslininkai. Bendrijos vidurkis – 55 proc. Viena lietuvių nepasitikėjimo tautiečiais mokslininkais priežasčių – darbo tempas. Jei tyrimą atliekantiems mokslininkams reikia įsigyti papildomų medžiagų, universitetas privalo skelbti viešąjį pirkimą, tad tyrimas gali užsitęsti daugiau nei pusmetį. Kai kuriose aukštosiose mokyklose kiekvieną pirkimą turi patvirtinti rektorius.
Liepą Vilniaus universitetas su JAV chemijos įmone „DuPont“ pasirašė technologijos licencijavimo sutartį, kurios vertė, IQ žiniomis, siekia šešiaženklę sumą. Amerikiečius sudomino Biotechnologijos instituto profesoriaus Virginijaus Šikšnio komandos atrastas genų redagavimo įrankis – valdomas baltymas „Cas9“. Tačiau tai – retas sėkmės pavyzdys.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Finansų ir ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas tvirtino, kad Vakarų universitetai dirba privačioms įmonėms būdingu tempu, todėl taupydami laiką verslininkai lietuvius keičia kolegomis iš Vokietijos ar Austrijos. Kita išeitis – į Lietuvos mokslininkus kreiptis tiesiai, apeinant mokslo įstaigas. Tokiu atveju lėšos nepatenka į MTEP statistiką, o universitetai negauna dalies pajamų.
alikti laboratoriją
Norėdami išlaikyti konkurencingumą, universitetai skatina akademikus laboratorijos chalatą keisti verslininko kostiumu – kurti įmones. „Norėjome veikti efektyviai, tai dabar ir darome“, – sprendimą steigti pradedančiąją bendrovę aiškino „Bioanalizės sistemų“ vadovas Marius Dagys. Jis sukūrė biojutiklį hemodializės pacientams. Kauno technologijos universiteto profesorius Arminas Ragauskas su komanda sukūrė pirmąjį neinvazinį kraujospūdžio matuoklį, kuris sulaukė NASA dėmesio. Netrukus profesorius įkūrė įmonę „Vittamed“.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, 18 proc. Lietuvos MTEP darbuotojų veikia privačiajame sektoriuje. ES vidurkis – 52 proc. Mūsų šalies mokslo būklės apžvalgoje rašoma, kad žemas mokslininkų verslumas turi neigiamos įtakos valstybės ekonominei raidai. Ekonomikos pagrindu išlieka gamintojai ir paslaugų teikėjai, o ne inovacijų kūrėjai, todėl šalies ūkiui sunku kurti aukštą pridėtinę vertę.
Be to, mokslininkai priklausomi ir nuo ES lėšų. Iš MTEP veiklai pernai skirtų 332 mln. eurų 123 mln. atkeliavo iš užsienio. Trys ketvirtadaliai šios sumos šalies mokslininkus pasiekia per valstybės biudžetą perskirstant ES fondų paramą. Toks finansavimo pobūdis neskatina konkuruoti dėl verslo dėmesio.
Nors ir lėtai, bet daugėja mokslininkų, drįstančių imtis verslo, – MTEP darbuotojų skaičius privačiajame sektoriuje nuo 2008 iki 2013 m. išaugo 5 proc. Verslūs mokslininkai stengiasi išjudinti konservatyvesnius kolegas, taip pat doktorantus, kad šie matytų perspektyvas karjerą tęsti Lietuvoje. Programinę įrangą mažiesiems palydovams kuriančios įmonės „Nanoavionika“ steigėjas Vytenis Buzas įsitikinęs: „Tai tik kelio pradžia.“
Paieška archyve
