Recenzuojamame žurnale „Brain and Cognition“ publikuotas Peiso universiteto (JAV) psichologo Terence'o Hineso atlikto tyrimo rezultatai – jie prieštarauja daugeliui seniau paskleistų mitų apie tai, jog fiziko Alberto Einsteino smegenys buvo „ypatingos“.
Kaip rašo „ScienceAlert“, istorija apie tai, kaip buvo išsaugoto vieno garsiausių visų laikų fiziko smegenys, yra puikiai žinoma – 1955 metais mirus A. Einsteinui, jo autopsiją atlikęs patologas nusprendė išsaugoti smegenis moksliniams tyrimams, o likusį kūną atidavė kremuoti.
Vėliau fiziko sūnus Hansas suteikė leidimą tirti smegenis, todėl viso pasaulio neurologai gavo galimybę patyrinėti mokslininko smegenų nuotraukas ir mėginius bei paieškoti A. Einsteino genialumo paslapties.
Ankstesnių tyrimų autoriai yra teigę, jog aptiko skirtumų, kurie galėtų paaiškinti išskirtinius fiziko protinius gebėjimus, tačiau savo tyrimą atlikęs T. Hinesas neturi pagrindo tuo tikėti.
Tyrimo metu mokslininkas analizavo tris skirtingus histologinius tyrimus, tikinusius, jog mokslininko smegenyse buvo daugiau tam tikro tipo smegenų ląstelių. Kaip savo ataskaitoje rašo T. Hinesas, apibendrinus visų trijų smegenų histologinių tyrimų rezultatus, neaptikta jokių reikšmingų skirtumų tarp A. Einsteino ir kontrolinių smegenų, nors anksčiau buvo tikinama priešingai. Ir toks rezultatas iš tikrųjų neturėtų labai stebinti. Smegenys – neįtikėtinai sudėtinga struktūra, todėl naivu būtų tikėtis, kad mažutis vienų smegenų sluoksnelis gali atskleisti ką nors susijusio su ypatingais kognityviniais gebėjimais.
Jis taip pat išpeikė tyrimus, kurie dėmesį sutelkė į A. Eisnteino smegenų dydį ar formą.
T. Hinesas pasiūlė, kokius papildomus tyrimus reikėtų atlikti siekiant geriau išsiaiškinti, kuo mokslininko smegenys buvo ypatingos, tačiau tikimybė, kad kada nors gausime aiškų atsakymą į šį klausimą yra menka.
„Nesu labai detaliai ištyrinėjęs literatūros apie A. Einsteino smegenis, tačiau skeptiškai vertinu tyrimo, kurio imties dydis yra vienas, galimybes atsakyti į tokį sudėtingą klausimą, kaip „kas lemia genialumą“, – rašoma „Neuroskeptic“ tinklaraštyje.
Žinoma, jeigu A. Einsteino smegenys nėra niekuo išskirtinės, vadinasi, kiekvienas iš mūsų turi visus įrankius, reikalingus norint visiems laikams pakeisti mokslo pasaulį – dauguma mūsų tiesiog tų įrankių nenaudoja pagal paskirtį.
Paieška archyve
