NASA Eimso tyrimų centro (JAV) astronomas Thomasas Barclay kosminiu teleskopu „Kepler“ atrado pirmą stebėjimų istorijoje Žemės dydžio planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę skrieja panašiu atstumu kaip ir Žemė, t. y., toji planeta yra gyvybės zonoje.
Th. Barclay su kolegomis „Kepler“ duomenų masyve rado duomenų apie penkių planetų sistemą. Atokiausiai nuo žvaigždės skriejanti planeta yra netoli tolimesnio gyvybės zonos pakraščio, skelbia news.discovery.com.
Tos planetos skersmuo – 1,1 Žemės skersmens. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Arizonos universiteto astronomijos studentas Nickas Balleringas ir mokslininkė Jesie Christiansen.
Žvaigždei, aplink kurią skrieja minėta planeta, pavadinimas dar nesugalvotas. Žinoma tik tiek, kad ji – M1 tipo raudonoji nykštukė (mažesnė ir blausesnė už Saulę). Tokio tipo žvaigždės sudaro apie 70 proc. Paukščių Tako galaktikos.
Iki šiol labiausiai į Žemę panaši planeta, kurią atrado dabar jau neveikiantis kosminis teleskopas „Kepler“, buvo Kepler-62f. Jos skersmuo lygus 1,4 Žemės skersmeniui. Ši planeta iš savosios žvaigždės energijos gauna maždaug pusę tiek, kiek Žemė iš Saulės, o aplink savo žvaigždę apsisuka per 267 paras (Žemė – per 365 paras).
Gyvybės zona – tai atstumas nuo žvaigždės, kuriuo nutolusioje planetoje gali būti skysto būvio vandens. Manoma, kad skysto vandens turinčioje planetoje gali egzistuoti gyvybė, todėl ši zona ir vadinama gyvybės zona.
Paieška archyve
