Lietuvoje stebimas nuoseklus patentuojamų išradimų augimas. Aktyviausi šioje srityje – universitetai bei verslo įmonės, dažniausiai patentuojančios atsinaujinančios energetikos, maisto pramonės ir elektronikos sričių išradimus. Per 2013 m. Valstybiniam patentų biurui išradėjai pateikė 82 paraiškas patentams gauti. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos jų bus 140, t. y. 18 proc. daugiau nei 2012 m. (109 paraiškos) ir apie 50 proc. daugiau nei 2011 m.
Pasak Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojo Žilvino Danio, auga ne tik paraiškų skaičius, bet ir išradimų kokybė. „Kasmet sulaukiame sudėtingesnių, kokybiškesnių išradimų. Ypač išsiskiria biotechnologijų, energetikos, šiltinimo, lazerių sritys. Tam svarios įtakos turi ir užsienio investuotojai, turintys didelę patentavimo patirtį. Jie atsineša savo žinias ir užkelia kartelę vietos išradėjams. Lyginant su nepriklausomybės pradžia, kuomet daugiausia buvo patentuojami teoriniai, mažai kur pritaikomi išradimai, pokyčiai akivaizdūs“, – pasakoja Ž. Danys.
Ženkliai auga ne tik valstybiniu, bet ir Europos lygiu patentuojamų išradimų skaičius. Per pastaruosius 5 metus Europos patentų tarnybai lietuvių pateiktų paraiškų skaičius augo daugiau nei 51 proc., 2012 m. jų pateikta 41. Paraiškų iš Latvijos ir Estijos skaičiai kiek didesni: 2012 m. Latvija jų pateikė 57, Estija – 52, tačiau augimas didžiausias Lietuvoje. Lyginant su 2008 m. Latvija pateikė apie 5 proc. daugiau išradimų, Estija – 48 proc.
„Tiek verslo, tiek mokslo institucijų veikla aktyviau plečiasi už Lietuvos ribų, globalėja. Išradėjams tai reiškia ir prestižą, ir finansinę naudą, didesnes eksporto galimybes. Be to, augimą skatina ir speciali parama, leidžianti sumažinti patentavimo kaštus net iki 95 procentų. Be jos, Europos patento siekiantiems išradėjams tektų išleisti kelias dešimtis tūkstančių litų“, – pastebi Ž. Danys.
Pasak Ž. Danio, jau nuo 2015 m. patentuoti Europiniu lygiu bus paprasčiau ir pigiau, nes kuriama vieninga Europos patentų sistema. Jai įsigaliojus, išradėjams pakaks pateikti vieną paraišką tam, kad teisės būtų saugomos 25 ES šalyse. Iki tol pareiškėjai, norintys gauti patentą keliose ES šalyse, turi kreiptis į kiekvienos dominančios šalies patentų tarnybą, pateikti paraišką tos šalies kalba, kaskart sumokėti mokestį.
„Vieninga patentų sistema reiškia didesnes galimybes, tačiau ji atneš ir tam tikrų iššūkių. Ja pasinaudojusių užsienio išradėjų patentai automatiškai įsigalios ir Lietuvoje – tai reiškia didesnę konkurenciją. Tiek verslas, tiek mokslas turi skirti dėmesio inovacijoms ir nepamiršti pasirūpinti jų apsauga, kol jų neaplenkė kažkas kitas“, – teigia Ž. Danys.
Artėjantys iššūkiai ir galimybės bus aptartos spalį Lietuvoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizuoja Valstybinis patentų biuras (VPB) Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai proga. Joje dalyvaus ir svarbiausių intelektinės nuosavybės apsaugos srityje dirbančių institucijų atstovai: Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) vadovas Fransis Guri (Francis Gurry) ir Europos patentų tarnybos prezidentas Benua Batistelis (Benoît Battistelli).
Paieška archyve
