Neveikiantis NASA palydovas šeštadienį sugrįžo į Žemę, tačiau kur tiksliai jis nukrito galime niekada nesužinoti, teigia NASA atstovai.
Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) į Žemės atmosferą pateko maždaug 20 minučių intervale 12.16 val. Rytų standartiniu laiku (7.16 val. Lietuvos laiku), teigė NASA orbitinių kosmoso nuolaužų mokslininkas Nickas Johnsonas iš NASA Johnsono kosmoso centro Hjustone. Taigi jis turėjo nukristi į Ramųjį vandenyną, gana toli nuo Šiaurės Amerikos pakrantės.
Tačiau nustatyti, kada tiksliai palydovas nukrito ir kur, nėra paprasta, rašo SPACE.com.
„Galime niekada to ir nesužinoti“, – teigė N. Johnsonas.
NASA ir JAV jungtinių kosmoso operacijų centras Vandenbergo karinių oro pajėgų bazėje Kalifornijoje duomenis apie neveikiančių palydovų, tokių kaip UARS, buvimo vietą renka naudodami ant Žemės esančius radarus ir 25 pasaulio vietose įrengtus optinius jutiklius. Šie jutikliai sudaro Kosmoso stebėsenos tinklą. Tačiau kartais kosminis aparatas gali nepraskrieti nė pro vieną jų.
„Vienas iš būdų sužinoti, kad palydovas jau nebėra orbitoje, ieškoti jo naudojant Kosmoso stebėsenos tinklo jutiklius. Jei jie jo neužfiksuoja, vadinasi, palydovas pateko į Žemės orbitą“, – aiškino N. Johnsonas.
Norint įsitikinti, kad kosminis aparatas tikrai nukrito į Žemę, jo turi neužfiksuoti trys jutikliai. „Šiuo atveju praėjo gana nemažai laiko, kol palydovo kelias praėjo virš trijų jutiklių. Kartais taip nutinka, tai nėra neįprasta“, – teigė NASA mokslininkas.
Dėl šios priežasties NASA prireikė keleto valandų patvirtinti, kad UARS sugrįžo į Žemės atmosferą, nors agentūra vis dar negali tiksliai pasakyti, kada tai nutiko. Jei palydovas nukrito praėjus vos 5 minutėm po 12.16 val., jis galėjo nukristi Kanadoje. Tačiau kol kas NASA negavo jokių pranešimų iš žmonių, mačiusių, kaip kosminis aparatas krito, teigė N. Johnsonas.
„UARS, nesvarbu, ar jis būtų kritęs dienos ar nakties metu, būtų aiškiai matomas. Jei ir toliau nesulauksime pranešimų apie tai, kas galėtų būti krentantis UARS, tai suteiks daugiau pagrindo faktui, kad jis greičiausiai buvo virš vandens“, – sakė NASA atstovas.
Vis dėlto pasirodė daugybė neįtikimų pranešimų. Daugybė žmonių visame pasaulyje jau keičiasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose, anot jų, matyti krentantis palydovas. Tačiau dauguma šių žmonių gyvena tose pasaulio vietose, virš kurių tuo metu palydovas negalėjo skrieti.
750 mln. JAV dolerių kainavęs palydovas paleistas 1991 metais. Jis tyrė Žemės ozono sluoksnį. 2005 metais kosminis aparatas nurašytas. 6,5 tonų sveriantis UASR buvo didžiausias nekontroliuojamai nukritęs NASA palydovas nuo 1979 metų.
NASA ir Jungtinių kosmoso operacijų centras ketina ir toliau tirti UARS nukritimą. Tačiau pareigūnai teigia manantys, kad visų mįslių įminti nepavyks.
„Tai nėra neįprastas įvykis. Mes ne visada tiksliai žinoma, kada kosminiai aparatai sugrįžta į Žemės atmosferą, taigi UARS nėra unikalus atvejis“, – sakė N. Johnsonas.
Paieška archyve
