Vėl veikia didysis hadronų greitintuvas

Penktadienį Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) džiugiai pranešė, jog vėl veikia didžiausias pasaulyje subatominių dalelių greitintuvas, rašo „cnn.com“.

Jis buvo išjungtas prieš metus, dėl elektros gedimo.

CERN vadovo Steve Myerso teigimu, vėl paleisti 10 mlrd. JAV dolerių kainavusį Didyjį hadronų greitintuvą (LHC), buvo reikalingos „Heraklio vertos pastangos“.

Bandymai su LHC gali padėti atsakyti į įvairius iki šiol neišspręstus klausimus, pav. kodėl Alberto Enšteino reliatyvumo teorija negalioja kvantinėje mechanikoje.

Fizikams 27 kilometrų ilgio LHC tunelyje dalelių srautus pavyko suformuoti penktadienį, dešimtą ryto vietos laiku. „Prieš mus – dar ilgas kelias. Bet žengus šį žingsnį, daug kas jau padaryta“, kalbėjo CERN generalinis direktorius Rolfas Heueris.

Po žeme Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje esančio LHC darbą trukdė įvairios problemos – keistas elektros gedimas, atnešęs milžiniškos žalos, neseniai į sistemą pateko nedidelis svetimkūnis ir darbą vėl teko stabdyti. Kuomet mechanizmas vėl buvo paleistas, mokslininkai pastebėjo, jog nelaimės metu išsilydė viena iš 250 000 jungčių.

Kaip teigia mokslininkai, LHC yra sudėtingas prietaisas, tad menkai tikėtina, jog ir ateityje bus išvengta problemų. Manoma, jog jis turėtų veikti apie 20 metų.

Nuo to laiko inžinieriai patikrino LHC agregatus ir juos išbandė, paleidę visa galia, turinčia suteikti greitinimo kanale skriejančioms dalelėms 5 teraelektronvoltų energiją.

Šiuo metu netoli Čikagos veikiantis antrasis didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas „Fermilab“ išvysto tik 1 teraelektronvolto galią.

LHC statyba buvo pradėta 2001 m. ir kainavo apie 10 mlrd. JAV dol. Greitintuvas įrengtas apie 100 metrų gylyje po žeme, jo žiedo ilgis – 27 kilometrai. Tunelis pastatytas Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje.

Eksperimentų metu gautus duomenis apdoros įvairiose pasaulio šalyse esantys specialaus LHC kompiuterių tinklo „Worldwide LHC Computing Grid“ skaičiavimo centrai, su CERN sujungti 10 Gb/s spartos magistralėmis. Kiekvieną dieną LHC eksperimentų metu bus gaunama apie 27 TB informacijos, kurią 10 pirmojo lygio „Worldwide LHC Computing Grid“ mazgų, esančių įvairiose pasaulio šalyse, paskirstys 150 mokslo tiriamųjų institutų. Todėl galima sakyti, kad šiame projekte dalyvaus viso pasaulio mokslo bendruomenė.