Elektronika.lt
 2025 m. liepos 5 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 5 d. 16:37
Mokslininkų kuriamas skaitmeninis dvynys – Tvarumo centro mikroklimato analizės priemonė
Liepos 5 d. 12:44
Matematinės kalbos universalumas padeda spręsti verslo problemas
Liepos 5 d. 08:31
„Acme Solar Group" atidarė vieną didžiausių saulės parkų Lietuvoje: energija – šaliai, nauda – bendruomenei
Liepos 4 d. 20:44
Europos Sąjunga ruošia šokiruojantį planą: istorija taps ne tik grynieji pinigai, bet ir mums įprastos kortelės
Liepos 4 d. 17:30
Žingsnis į priekį kovoje su vėžiu: KTU padeda kurti nacionalinius vėžio duomenų mazgus Europoje
Liepos 4 d. 14:47
Vaikų saugumas internete prasideda nuo tėvų pavyzdžio: ar esate pasiruošę pažvelgti į veidrodį?
Liepos 4 d. 11:22
Neigiamų kainų iššūkiai elektros sistemai: kodėl energijos gamybos perteklius gali tapti problema
Liepos 4 d. 08:27
Lietuvos miesteliuose dygsta išmanieji suoliukai: nauja mada ar tikras poreikis?
Liepos 3 d. 20:34
Tinkama nešiojamo kompiuterio priežiūra: sužinokite, kaip tinkamai valyti ekraną, klaviatūrą ar korpusą
Liepos 3 d. 17:43
Dirbtinis intelektas turi daugiau empatijos už žmogų: įspėja nepasitikėti aklai
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Smūgio į Mėnulį niekas nepastebėjo?

Publikuota: 2009-10-13 10:14
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Balsas.lt
Inf. šaltinis: Balsas.lt

„Kosminio tarano“ operacijos rezultatai užminė NASA keblią mįslę: nors LCROSS kosminis zondas įsirėžė į Mėnulį taip, kaip buvo numatyta, po smūgio turėjusio pakilti dulkių ir nuolaužų debesies Žemėje niekas nepamatė.

Į Mėnulio Pietų ašigalio rajone esantį „Cabeus“ kraterį nuo NASA kosminio aparato LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) atskirta raketos nešėjo pakopa „Centaur“ trenkėsi 9 010 km/h greičiu. Mokslininkai tikėjosi, kad po šio 2,2 t svorio pakopos smūgio į kraterio dugną Mėnulio paviršiuje jame atsiras 18 – 21 metrų skersmens ir maždaug 4,8 m gylio duobė, o į viršų bus išmestos maždaug 385 tonos Mėnulio paviršiaus dulkių ir grunto. Buvo apskaičiuota, kad šio dulkių ir nuolaužų debesies plotis turėtų siekti 20 kilometrų, o jis pakils į maždaug 8 – 15 kilometrų aukštį.

NASA iš anksto gana plačiai reklamavo šį „kosminį fejerverką“, siūlydama astronomijos mėgėjams susidūrimą stebėti mėgėjiškais teleskopais ir pateikdama išsamias stebėjimų instrukcijas.

Smūgio į Mėnulį niekas nepastebėjo?

Tačiau įvyko tai, ko niekas nesitikėjo: nors paskui „Centaur“ į Mėnulį skriejantis LCROSS zondas užregistravo šiluminį „Centaur“ susidūrimo pėdsaką, dulkių debesies vizualiai užfiksuoti nepavyko, praneša „New Scientist“.

Pasak kai kurių komentatorių, susidaro įspūdis, tarsi „Centaur“ pakopa ir LCROSS zondas tiesiogine to žodžio prasme prasmego Mėnulio kraterio „gelmėje“. LCROSS eksperimentą stebėjusios antžeminės observatorijos ima apibendrinti savo stebėjimų rezultatus, kurie, kaip jau aiškėja, yra gana migloti.

Pasirodo, net patys galingiausi planetos optiniai teleskopai, kurie susidūrimo metu buvo nukreipti į Mėnulį, arba nieko „nepamatė“, arba jų stebėjimų rezultatus labai sunku interpretuoti.

Pasak žurnalo „Sky and Telescope“, iš 19 LCROSS „kosminį taraną“ stebėjusių pasaulio observatorijų 5, įskaitant Arizonos universiteto (JAV) MMT observatorijos 6,5 metrų skersmens teleskopą, nesugebėjo užregistruoti jokių susidūrimo požymių. Dar 6 pranešė kol kas neturinčios tokių duomenų, o 7 skelbia dar neapsisprendusios dėl gautų rezultatų.

Vienintelė Kit Peak observatorija Arizonoje paskelbė, kad jai po LCROSS smūgio į Mėnulio paviršių „galbūt“ pavyko užregistruoti natrio pėdsakų, tačiau mokslininkai dėl tokios išvados nėra visiškai tikri.

Kosminių stebėjimų priemonių rezultatai yra aiškesni. Pavyzdžiui, NASA pranešė, kad aplink Mėnulį skriejantis LRO palydovas smūgio metu užregistravo medžiagos, kurioje buvo aliuminio pėdsakų, išmetimą, ir po smūgio paviršiuje likusią įdaubą.

Kodėl iš anksto vaizdingu laikytas „kosminis fejerverkas“ nepavyko, mokslininkai dar turės išsiaiškinti. Manoma, kad iš tikrųjų Mėnulio paviršiaus sudėtis „Cabeus“ kraterio rajone neatitinka NASA susidaryto modelio. Kai kurie mokslininkai kelia prielaidą, kad kraterio dugne galėjo būti labai storas Mėnulio dulkių sluoksnis, kuris „prarijo“ „Centaur“ pakopą, neišmesdamas jokio grunto medžiagos debesies. Ankstesni Indijos kosminio aparato „Chandrayaan-1“ ir Japonijos zondo „Kaguya“ tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šio Mėnulio regiono paviršius nuklotas storo dulkių sluoksnio.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Dirbtinis intelektas gali sukurti žmonijos sunaikinimo planą

Vis dažniau viešojoje erdvėje pasirodo nebe optimistinės, o įspėjamosios žinutės apie dirbtinio intelekto plėtrą. Tai nebe tik diskusijos tarp mokslininkų ar technologijų bendruomenių – kalba pasisuka apie pavojus, kurie gali tiesiogiai paliesti kiekvieną žmogų.

Marso jonosferos stebėjimai

Marso atmosfera, kaip ir bet kurios kitos planetos, iškreipia radijo bangas. Kai koks nors palydovas, skriedamas orbita aplink Marsą, pasislepia už planetos, prieš pranykdamas jo signalas eina kiaurai atmosferą, tad iš signalo variacijų galima nustatyti įvairias atmosferos savybes

KTU profesorius ragina Baltijos šalis imtis veiksmų dėl kvantiniu saugumu užtikrinamos tapatybės

Kreipdamasis į vyriausybių technologijų lyderius ir vyriausybių informacinių technologijų saugumo vadovus iš visos Baltijos regiono, KTU profesorius Šarūnas Grigaliūnas įspėja, kad Lietuvos „skaitmeninis suverenitetas“ priklausys nuo sklandžių kvantinių raktų paskirstymo ryšių, kurie galės aplenkti tiek kvantinius kompiuterius, tiek dirbtinio intelekto valdomą manipuliaciją.

2025 m. birželis
2025-06-30 13:51
Neutroninių žvaigždžių susiliejimo modelis
2025-06-29 18:18
Detalūs Saulės mikrožybsnio stebėjimai
2025-06-28 18:34
Ugnikalnis prie Jezero kraterio
2025-06-27 18:31
Ištyrė, kas nutinka žmogaus ląstelėms veikiant 5G
2025-06-25 13:34
Vilniaus rotušėje vyks tarptautinė kvantinių technologijų konferencija
2025-06-17 15:36
Mokslininkai išrado ypač kietą šviesą (1)
2025-06-14 17:08
Palydovų žvaigždynas Saulės aktyvumo stebėsenai
2025-06-14 06:10
Sukurtas grafeno ir stiklo hibridas ateities elektronikai
2025-06-13 18:52
Nuo Mėnulio – į tolimesnius skrydžius
2025-06-13 12:04
1 000 000 Gbit/s ir 1800 km atstumas: japonai pasiekė duomenų perdavimo greičio rekordą naudojant beveik įprastą optinį pluoštą
2025-06-13 09:21
VU fizikas dr. Mindaugas Šarpis pelnė prestižinę dotaciją: padės stiprinti Lietuvos kompetencijas dalelių tyrimuose
2025-06-12 21:51
Mokslininkai siūlo naują saugumo sprendimą – stabdžių signalas priekyje?
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama