Tankiame rūgštaus rūko debesyje skendinti Venera vis dar lieka populiariausiu Rusijos tikslu planetų žvalgybos srityje.
Po beveik trijų dešimtmečių Rusija planuoja naują misiją „Ryto žvaigždė“ ir paragino Vakarų mokslininkus prisidėti prie naujų tyrimų.
Maskvoje kosminių tyrimų institute IKI vyko tarptautinė konferencija, kuria siekiama privilioti mokslininkus iš Europos ir kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, į ambicingą projektą, kurį oficialiai planuojama pradėti 2016 metais. „Šios konferencijos tikslas buvo sustyguoti mūsų ir Europos mokslininkų idėjas ir nustatyti, kaip galėtų būti vykdomas projektas“, - pasakojo projekto organizatoriai.
Tarybų Sąjunga drauge su kitomis valstybėmis paskutinį kartą surengė misiją ir nukeliavo į Venerą 1985 metais kartu su su dviem „Vega“ zondais. Prieš tai buvo įvykę 16 misijų į Venerą tarp 1961 ir 1983 m., kuriose dalyvavo tik Tarybų Sąjunga. Dar vadinama „Venera-D“, naujoji misija turėtų apimti visą daugiametį mokslininkų darbą tiriant Veneros paviršiaus ir atmosferos paslaptis. Rusijos pastangas užmegzti tarptautinius santykius patvirtina ir tai, kad Prancūzijos kosmoso agentūra CNES jau išreiškė išankstinį interesą prisiimant visą atsakomybę plėtojant tam tikras projekto dalis.
Norima, kad ši misija būtų kaip įmanoma pažangesnė, nors tai nėra lengva net ir labai turtingai šaliai, todėl Rusija inicijuoja kooperatyvinį darbą.
Lieka klausimų, kada tiksliai ketinama skristi į Venerą ir kokius konkrečius tyrimus siekiama atlikti. Prancūzijos atstovai abejoja 2016 metų paleidimo data ir siūlo misiją pradėti 2018 m.
Paieška archyve
