Marso magnetinės uodegos plazdėjimas

Saulės vėjas, atsimušęs į planetų magnetinius laukus ir atmosferas, formuoja ilgas magnetines uodegas, kurios nutįsta priešinga Saulei kryptimi. Šiose uodegose ploni elektros srovę nešantys plazmos sluoksniai kartais ima „plazdėti“ – banguoti aukštyn ir žemyn, tarsi mojuojama paklodė. Žemėje plazdėjimą sukelia magnetinių laukų persijungimai – procesas, kurio magnetinio lauko linijos staigiai nutrūksta ir susijungia nauja konfigūracija, išlaisvindamos sukauptą energiją. Tačiau ar toks pat mechanizmas veikia ir prie kitų planetų, iki šiol buvo nežinoma.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Dabar tyrėjai, apjungę dviejų orbitinių zondų stebėjimus, pirmą kartą rado įrodymų, kad magnetinis persijungimas veikia ir prie Marso. Marsas neturi globalaus magnetinio lauko, tačiau Saulės vėjo sąveika su planetos viršutinės atmosferos jonais ir vietinėmis plutos magnetinėmis anomalijomis sukuria vadinamąją indukuotą magnetosferą.

Iki šiol Marso magnetinė uodega buvo tiriama tik vienu erdvėlaiviu – NASA MAVEN, – kuris galėjo stebėti tik vieną tašką vienu metu ir negalėjo nustatyti plazdėjimo priežasčių. Tačiau Kinijos zondas „Tianwen-1“ suteikė antrą stebėjimo tašką. Analizuodami vienalaikius abiejų zondų duomenis nuo 2021 metų lapkričio iki 2024 metų vasario, tyrėjai nustatė, kad maždaug du trečdaliai „Tianwen-1“ užfiksuotų plazdėjimo įvykių tolimesnėje nuo Marso uodegos dalyje sutampa su magnetinio persijungimo požymiais, kuriuos MAVEN aptiko artimesnėje dalyje. Prieš plazdėjimą arba jo metu abu erdvėlaiviai aptikdavo ir vadinamąsias magnetinio srauto žarnas – laikinas susuktas plazmos struktūras, kurias irgi sukuria persijungimas.

Panašus ryšys anksčiau stebėtas Žemės magnetosferoje, todėl tyrėjai mano, kad persijungimo sukurtos srauto žarnos sklinda uodega ir sukelia plazmos nestabilumus, dėl kurių prasideda plazdėjimas. Taigi bent kai kurie magnetosferose vykstantys procesai atrodo gana universalūs, būdingi tiek globalų magnetinį lauką turinčioms planetoms, tiek indukuotoms magnetosferoms.

Tyrimo rezultatai publikuojami „AGU Advances“.