Kosminiai spinduliai yra iš kosmoso krintančių dalelių srautai, gimstantys žvaigždžių sprogimuose ir milijonus metų keliaujantys per Visatą. Nepaisant ilgos kelionės šios dalelės mus pasiekia judėdamos vis dar beveik šviesos greičiu. Kodėl taip yra – neaišku.

Ar kokios nors kitos civilizacijos robotiniai zondai gali skrajoti Saulės sistemoje? Apskritai pati idėja nenauja, apie tokius zondus dar praeito amžiaus viduryje rašė matematikas-fizikas Johnas von Neumannas. O naujame darbe pateikiamas vertinimas, ar galime šią hipotezę išvis patikrinti dabartiniu technologiniu lygiu; atsakymas pasirodo gana nuviliantis.

Galaktikos auga versdamos dujas žvaigždėmis, o pagrindinis šio proceso kuras yra šaltos molekulinės dujos. Iki šiol astronomai įtarė, kad ankstyvosios ryškios, masyvios galaktikos turėjo milžiniškas dujų atsargas, tačiau niekam nepavyko jų tiesiogiai aptikti. Naujame tyrime mokslininkai pristato didžiulį šaltų molekulinių dujų telkinį galaktikoje REBELS-25.