Didžiausias Saturno palydovas Titanas yra unikalus Saulės sistemoje: tai vienintelis palydovas su tankia, azoto turtinga atmosfera, o jo metano ciklas primena Žemės vandens apytaką – kietas ir skystas metanas garuoja, sudaro debesis ir vėl krinta krituliais. Dabar mokslininkai sudarė Titano išteklių inventorių ir įvertino, kaip jais galėtų pasinaudoti ateities žmonių kartos.

Kosminiai spinduliai yra iš kosmoso krintančių dalelių srautai, gimstantys žvaigždžių sprogimuose ir milijonus metų keliaujantys per Visatą. Nepaisant ilgos kelionės šios dalelės mus pasiekia judėdamos vis dar beveik šviesos greičiu. Kodėl taip yra – neaišku.

Ar kokios nors kitos civilizacijos robotiniai zondai gali skrajoti Saulės sistemoje? Apskritai pati idėja nenauja, apie tokius zondus dar praeito amžiaus viduryje rašė matematikas-fizikas Johnas von Neumannas. O naujame darbe pateikiamas vertinimas, ar galime šią hipotezę išvis patikrinti dabartiniu technologiniu lygiu; atsakymas pasirodo gana nuviliantis.