Galaktika puikiai „gamina“ uolines planetas – jų aptikta tūkstančiai, greičiausiai dauguma žvaigždžių turi bent po vieną. Tačiau kiek iš jų yra panašios į Žemę, su vandenynais ir stabilia atmosfera, o kiek – į Venerą, su pragarišku karščiu ir gniuždančiu anglies dvideginio slėgiu?

2014 metais „Hablo“ teleskopo stebėjimai, atrodė, pateikė 99,9 procento patikimumo įrodymą, kad Jupiterio palydovas Europa pro ledo plutą švirkščia geizerius ir vandens garų čiurkšles. Bet dabar mokslininkai iš naujo išnagrinėjo 14 metų „Hablo“ STIS spektrografo stebėjimų duomenis ir parodė, kad ankstesnis atradimas gali būti tiesiog statistinio triukšmo pasekmė.

Žemoji orbita aplink Žemę tampa vis labiau perkrauta: „SpaceX Starlink“ ir kiti megapalydovų žvaigždynai prideda vis daugiau objektų, o baigę darbą jie visi anksčiau ar vėliau nukrenta į atmosferą ir sudega. Tačiau kada tiksliai tai įvyksta, priklauso ne tik nuo orbitos aukščio, bet ir nuo Saulės aktyvumo. Mokslininkai, beveik 40 metų sekę 17 kosminių šiukšlių orbitas, dabar pateikia sistemingą šio ryšio analizę.