Gamtai draugiškos investicijos svarbiausiose pasaulio biržose jau duoda grąžą, o paskelbti sausio–liepos rezultatai jas daro dar patrauklesnes. Vadinamasis „etinis investavimas“ praeityje galbūt ir nebuvo pats naudingiausias, tačiau investuoti į alternatyvius energijos šaltinius bei technologijas, mažinančias anglies dvideginio išmetimą į atmosferą, šiandien jau apsimoka.
Gamtai draugiškos investicijos svarbiausiose pasaulio biržose jau duoda grąžą, o paskelbti sausio–liepos rezultatai jas daro dar patrauklesnes.
Vadinamasis „etinis investavimas“ praeityje galbūt ir nebuvo pats naudingiausias, tačiau investuoti į alternatyvius energijos šaltinius bei technologijas, mažinančias anglies dvideginio išmetimą į atmosferą, šiandien jau apsimoka.
Akcijų biržų rinkos nuo Londono iki Niujorko pagaliau pradeda atsigauti, o kartu atsiranda ir noras rizikuoti. Investuotojai pradeda dairytis, kur investuoti saugiausia ir daugelis renkasi būtent gamtai draugiškas investicijas. Už jas agituoja JAV prezidentas Barackas Obama bei vis daugiau pasaulio lyderių.
Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius žaliųjų fondų, pavyzdžiui, „Winslow Green Growth Fund“ ar „Calvert Global Alternative Energy Fund“ patikimumas, „Standard & Poor`s“ vertinimu šoktelėjo nuo 3 iki 1. Kitų investicijų, pavyzdžiui, į aplinkai draugiškos prekybą ar paprasčiausias į „žaliąsias“ kompanijas pelnas šiais metais jau yra dviženklis. Niujorke įsikūrusio „New Alternatives Fund“, kurio bent ketvirtadalis pajamų investuota būtent į „žaliąsias“ technologijas, vertė 2009 metais šoktelėjo 27 procentais.
Ekspertai mano, kad su pasaulio lyderių pasiryžimu mažinti šiltnamio efektą, investicijos į šią sritį tikrai žada ilgalaikį pelną. Pabrėžiama, kad dėl ekonominės krizės daugelis investuotojų pernai patraukė savo kapitalą iš šio sektoriaus, tad tokių kompanijų kaip danų „Vestas“ (didžiausia pasaulyje vėjų turbinų gamintoja) ar Arizonoje (JAV) įsikūrusios „First Solar“ (saulės baterijų gamintoja) vertės šiuo metų yra pakankamai žemos.
Jungtinių Valstijų fondai jau dabar siūlo amerikiečiams investuoti į pasaulyje pirmaujančias Europos švarios energijos kompanijas, kurių akcijomis dažnai neprekiaujama JAV valstybinėse popierių biržose.
„Žaliosios energijos akcijos vis dar aukštumoje ir prognozuojama, kad jos ir toliau augs“, – cituojama Alina Bakhareva, Londone įsikūrusios verslo tyrimų ir konsultacijos bendrovės „Frost & Sullivan“ Atsinaujinančios energijos skyriaus vadybininkė.
Investicijos į šį sektorių pradėjo augti po to, kai valstybės savo politiką bei nemažai pinigų nukreipė į anglies dvideginio emisijos mažinimą. Vien JAV ekonomikos skatinimo plane (kurio vertė 787 mlrd. JAV dolerių) atsinaujinančiai energetikai skirta 80 mlrd. dolerių. Taip pat numatytos ir tam tikros mokesčių lengvatos dėl kurių, manoma, kitą dešimtmetį turėtų žymiai išaugti įvairių mokslinių tyrimų. „Spiegel“ priduria, kad Amerikoje nemažai pinigų švariai energetikai bei technologijoms skiria ir JAV Energetikos departamentas.
Panašius žingsniai yra žengiami Europoje bei Azijoje, kurios didžiausias teršėjas Kinija jau paskelbė ambicingus „žaliosios“ energetikos tikslus.
