Į Marsą 2011 m. planuojamas paleisti didžiausias iki šiol JAV marsaeigis „Mars Science Laboratory“ išlaikė techninės parengties egzaminą. Apie tai pranešęs leidinys „The Register“ „Mars Science Laboratory“ marsaeigį vadina branduoliniu varikliu varomu, lazeriu ginkluotu tanku, klaidžiosiančiu po geltonas Marso platybes.
Į Marsą 2011 m. planuojamas paleisti didžiausias iki šiol JAV marsaeigis „Mars Science Laboratory“ išlaikė techninės parengties egzaminą.
Apie tai pranešęs leidinys „The Register“ „Mars Science Laboratory“ marsaeigį vadina branduoliniu varikliu varomu, lazeriu ginkluotu tanku, klaidžiosiančiu po geltonas Marso platybes. Turint galvoje tai, kad šis beveik 1 toną (900 kg) sveriantis marsaeigis, dydžiu prilygstantis „Mini Cooper“ automobiliui, bus pats didžiausias Marse nuleistas automatinis aparatas, naudos mišrią radioaktyviųjų izotopų ir saulės energijos maitinimo sistemą, galės veikti itin atšiauriomis klimato sąlygomis ir turės modernių tyrimo prietaisų, įskaitant uolienas „gręšiantį“ lazerį, rinkinį, jo lyginimas su tanku (pridėjus žodį „mokslo“), nėra pernelyg odiozinis.
„The Register“ primena, kad „Mars Science Laboratory“ marsaeigis, dar vadinamas „Curiosity“, turėjo būti išsiųstas į Marsą praėjusiais metais, tačiau dėl techninio pobūdžio problemų jo paleidimas buvo atidėtas iki 2011 m. Marsaeigį gabenanti „Atlas V 541“ raketa nešėja turėtų startuoti 2011 m. rugsėjo 15 d. Dėl svarbiausių techninių problemų šalinimo darbų ir skrydžio atidėjimo „Mars Science Laboratory“ programos kaina išaugo nuo 1,6 iki 2,3 milijardų JAV dolerių.
„Mars Science Laboratory“. NASA iliustr.
Pranešama, kad pačios sunkiausios techninės problemos buvo susijusios su marsaeigio pavarų mechanizmais. Jame iš viso 50 elektros variklių blokų su integruota transmisija, bendras pavarų sistemoje naudojamų detalių skaičius siekia 600. Pasak marsaeigį gaminančios NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje inžinierių, šie elektriniai varikliai naudoja labai žemą įtampą, bet sukuria didelį sukimo momentą, kad galėtų išjudinti 900 kg masės aparatą, be to, jie turi veikti ekstremalaus temperatūrų skirtumo sąlygomis.
Kita svarbi techninė kliūtis buvo susijusi su tuo, kad užsakovai NASA pateikė ne tokios specifikacijos titano lydinį – Reaktyvinio judėjimo laboratorija buvo užsakiusi karinei pramonei skirtą titaną. NASA inžinieriams teko tikrinti kiekvienos iš šio lydinio pagamintos marsaeigio detalės atsparumą siekiant įsitikinti, kad ji atlaikys kilimo į kosmosą metu susidarančias perkrovas.
Tačiau dabar, remiantis leidinio „Aviation Week“ pranešimu, svarbiausios techninės „Mars Science Laboratory“ problemos išspręstos. Marsaeigio pavarų sistema atlaikė du maksimalios naudojimo trukmės patikrinimo testus. Du tokie testai, imituojantys maksimalios marsaeigių naudojimo trukmės sąlygas, NASA vadovybės reikalavimu yra privalomi.
Pasak NASA atstovų, tokio pobūdžio testai užtikrina didelį JAV marsaeigių patikimumą – būtent todėl kai kurie į Marsą nusiųsti aparatai, kurių numatyta veikimo programa – 90 dienų, Raudonojoje planetoje darbuojasi jau 6 metus.
Tačiau tai, kad NASA inžinieriams pavyko įveikti svarbiausią – „Mars Science Laboratory“ pavarų sistemos – problemą, dar nereiškia, kad jie gali atsikvėpti, teigia leidinys. Bandant elektros tiekimo sistemą paaiškėjo, jog esama požymių, kad radioaktyviųjų izotopų baterija gali išsikrauti greičiau, nei tikimasi. Tiesa, pasak NASA atstovų, tai nėra didelė bėda, marsaeigis paprasčiausiai turės daugiau laiko praleisti kraudamas saulės baterijas ir baigiamajame savo tyrimų programos etape turės trumpinti kelionių atstumą.
Beje, „Marso tanko“ atgabenimo į Raudonąją planetą operacija išsiskirs ir dar viena svarbia naujove: pirmą kartą NASA beveik 1 tonos marsaeigiui saugiai nuleisti panaudos vadinamojo „dangaus krano“ technologiją“. Kaip ji veikia, galima pamatyti šiame vaizdo siužete.
