Sukčiavimas telefonu ir toliau nesitraukia. Pernai telefoniniai sukčiai iš Lietuvos aukų „priskambino“ net 3,4 mln. eurų. „Telia“ tikina dedanti visas pastangas riboti aferistų veiklą, bet ragina neužkrauti šios problemos sprendimo vien tik ant ryšio operatorių pečių. Efektyviai kovai su apgavikais taip pat būtinas bankų ir teisėsaugos įsitraukimas, kuris galėtų būti aktyvesnis. 
Sukčiavimas telefonu ir toliau nesitraukia. Pernai telefoniniai sukčiai iš Lietuvos aukų „priskambino“ net 3,4 mln. eurų. „Telia“ tikina dedanti visas pastangas riboti aferistų veiklą, bet ragina neužkrauti šios problemos sprendimo vien tik ant ryšio operatorių pečių. Efektyviai kovai su apgavikais taip pat būtinas bankų ir teisėsaugos įsitraukimas, kuris galėtų būti aktyvesnis.
Asociatyvi pranešimo autorių patekta nuotrauka
„Įsivaizduokite situaciją: jei apgavikas parduotuvėje įtikintų žmogų pervesti pinigus ar perduoti slaptažodžius, niekas nekaltintų pastato savininko ar prekybos centro administracijos. Tačiau kai ta pati apgavystė įvyksta telefonu, atsakomybę tarsi norima perkelti operatoriui, kad jis neužkirto kelio aferistui. Nors darome viską, ką galime – filtruojame įtartinus skambučius ir diegiame modernesnes apsaugos sistemas – apgavystės tęsiasi toliau, nes spragų sukčiai randa kitose grandyse. Efektyvesnė apsauga susiformuotų tik tada, jei ir kitos suinteresuotos šalys veiktų išvien: bankai užkirstų kelią įtartiniems pervedimams, o teisėsauga efektyviai ardytų pačias nusikaltėlių struktūras“, – sako „Telia“ tinklo architektas Tomas Grinevičius.
Būtina kovoti su priežastimis, ne tik pasekmėmis
Nors operatoriai aktyviai investuoja į sukčiavimo prevencijos sistemas, vien technologinių sprendimų nepakanka. Tai puikiai iliustruoja „Telia“ duomenys – kai Europolas 2024 m. pradžioje uždarė 12 sukčiavimo skambučių centrų, bendrovės tinkle fiksuojamų suklastotų numerių atakų skaičius krito net 90 procentų (vėliau, deja, per kelis mėnesius grįžo į ankstesnį lygį). vėliau deja per kelis mėn. grįžo į ankstesnį lygį. Tai įrodo, kad į šią problemą žiūrint kompleksiškai, o ne vien per reguliavimo prizmę, galima pasiekti daug geresnių rezultatų.
„Bendraudami su institucijomis ir vartotojais, dažnai susiduriame su požiūriu, jog telefoninis sukčiavimas yra išskirtinai mūsų problema ir ją išspręsti turime savo jėgomis. Nors investuojame į labai brangius specializuotus ugniasienių sprendimus ir proaktyviai ieškome būdų apsunkinti purviną apgavikų darbą, plačiąja prasme mes esame tik „paštininkai“. Norėdami neleisti skambučiui pasiekti tikslo, turime turėti labai rimtą pagrindą, nes kitaip rizikuojame prarasti savo patikimumą vartotojų akyse. Skambučių blokavimas viso labo yra kova su pasekmėmis. Norint pažaboti telefoninių sukčių veiklą, būtina ardyti jų organizacines struktūras ir sudaryti kliūtis išviliotų lėšų judėjimui bei išgryninimui“, – dėsto bendrovės atstovas.
Ekspertai sako, kad dabartiniame kontekste žmonių akys turėtų krypti ne tik į teisėsaugos institucijas, bet ir į finansų įstaigas. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro statistika rodo, kad pernai jos sugebėjo sustabdyti tik 40proc. įtartinų transakcijų. Tačiau jei šis rodiklis pasiektų 90 proc., telefoninių sukčių motyvacija tęsti veiklą stipriai sumažėtų. Bankai turėtų aktyviau stebėti įtartinus mokėjimus, ypač kai vyresnio amžiaus klientai staiga atlieka neįprastas operacijas arba perveda pinigus į užsienio sąskaitas. Įvairūs netipiški elgesio šablonai, tokie kaip didelės sumos pervedimas, naudojantis „šviežiai“ sukurta elektroninės bankininkystės paskyra, turėtų automatiškai įjungti raudonus „švyturėlius“ banko sistemose.
„Kovodami su telefoniniais sukčiais, turime suprasti paprastą dalyką – jie savo veiklą tęsia, nes jiems tai apsimoka. Jei sukurtume aplinką, kurioje iš dešimties apgavystės bandymų sėkmingi būtų tik vienas ar du, o ne keturi, kaip dabar, aferistams paprasčiausiai nebeapsimokėtų šios veiklos tęsti mūsų krašte“, – kalbėjo Tomas Grinevičius.
To pasiekti galima tik esant visų grandinės dalyvių įsitraukimui – veiksmingam skambučių blokavimui operatorių tinkluose, aktyviam kibernetinių nusikaltėlių persekiojimui iš teisėsaugos pusės bei bankų veiksmingų priemonių stabdant pinigų srautą. Tik tokiu koordinuotu požiūriu galime tikėtis reikšmingo proveržio kovoje su šiuo nesibaigiančiu mobiliojo ryšio vartotojų galvos skausmu.
Dominuoja telefono numerių klastojimas
Telefoniniai sukčiai šiandien naudoja dvi pagrindines technikas – „Wangiri“ tipo atakas ir telefono numerių klastojimą (angl. spoofing). Pirmuoju atveju jie generuoja trumpus skambučius iš užsienio numerių, siekdami, kad žmonės perskambintų ir, patys to nežinodami, brangiai sumokėtų už skambinimą į padidinto tarifo numerį. Tiesa, pastaraisiais metais šios schemos populiarumas smarkiai susitraukė, nes operatoriams gana gerai sekasi blokuoti tokius oportunistinius sukčių bandymus.
Daug daugiau iššūkių šiandien kelia lietuviškų telefono numerių klastojimas, kai sukčiai, fiziškai būdami kitoje šalyje, skambina per tarpinių (tranzitinių) operatorių grandinę, kuri perduoda skambučius į Lietuvą su suklastotu telefono numeriu. Numeris klastojimui dažniausiai yra panaudojamas iš pavogtų vartotojų duomenų bazių ar viešai prieinamos informacijos. Tai leidžia lengviau apgauti nieko neįtariančius žmones, juos įtikinant sumokėti menamas baudas ar atskleisti elektroninės bankininkystės duomenis.
„Dar 2023 m. pirmieji Lietuvoje pradėjome filtruoti skambučius iš suklastotų telefono numerių. Tai padėjo panaikinti sukčiavimą prisidengiant fiksuoto ryšio numeriais, bet suklastotų mobiliojo ryšio numerių srautas vėl atsigavo. Vyksta natūralus prisitaikymo ciklas – kai uždarome vieną spragą, sukčiai sugalvoja naują algoritmą. Todėl niekada negalime sėdėti vietoje ir privalome eiti koja kojon su nusikaltėliais“, – konstatuoja T. Grinevičius.
Pasak specialisto, suklastotų numerių blokavimą apsunkina tai, jog sukčiai labai sparčiai prisitaiko numerius klastojimui – naudoja tiek atistiktinai sugeneruotis, tiek pavogtus iš duomenų bazių ar kitų valstybių numerius. Toks netrukdomas algoritminis numerių klastojimas neleidžia taikyti ilgalaikio filtravimo priemoniu ar apsikeisti „kensmingias“ numeriais su kitais operatoriais, o perteklinis ar per „griežtas“ filtravimas gali riboti tikrų ryšio paslaugų vartotojų skambučius.
Numerį tikrins realiu laiku
Nepaisant kvietimų į kovą su aferistais įsitraukti kitas suinteresuotas šalis, operatoriai neketina sėdėti sudėję rankas. „Telia“ diegiami skambučių ugniasienės pokyčiai netrukus užtikrins greitesnį ir efektyvesnį sukčių aptikimą, veikdama daugiasluoksnės apsaugos principu. Ši sistema nuolat renka ir analizuoja duomenis iš skirtingų šaltinių – skambučių žurnalinių įrašų, žalingų numerių duomenų bazių ir klientų informacijos. Pažangūs aptikimo algoritmai identifikuos įtartinus skambučius ir bent dalį jų blokuos ar užlaikys. Taip siekiama sumažinti nepageidaujamų skambučių srautą bei apsunkinti sukčiams prieigą prie Lietuvos vartotojų.
„Kai į mūsų tinklą patenka skambutis, „rodantis“ lietuvišką numerį, sistema realiu laiku tikrina, ar tas numeris tikrai šiuo metu yra prisijungęs prie užsienio operatoriaus, ar tai gali būti sukčių klastotė. Taip pat analizuojamos ir kitos aplinkybės – ar numeris atitinka tarptautinio skambučio kilmės šalį, ar jo elgsena yra įprasta, ar nenukrypsta nuo statistinių normų. Visa tai vyksta per kelias sekundės dalis, todėl vartotojas beveik nepajunta vėlinimo, o sistema tuo metu jau sprendžia, ar praleisti skambutį, ar jį blokuoti“, – aiškina T. Grinevičius.
Kita vertus, ugniasienė sukurta taip, kad palaikytų balansą tarp apsaugos ir sklandžios vartotojo patirties. Visiškas visų įtartinų užsienio skambučių su lietuviškais numeriais blokavimas galėtų sukelti didelių nepatogumų nekaltiems vartotojams. Žmonės, išvykę į užsienį, kai kuriais atvejais nebegalėtų paskambinti namo, o jų pačių numeriai taptų žymimi kaip įtartini. Tokia sistemos tolerancija teoriškai sudaro kiek daugiau galimybių sukčiams pasiekti savo aukas, tačiau šios žalos lygis neprilygsta potencialiam „geležinės uždangos“ nepatogumų mastui.
Stabdant aferistus, „Telia“ tikisi dar didesnio proveržio netolimoje ateityje, kai bus įgyvendintas naujas teisinis reguliavimas. Jis leis visiems Lietuvos operatoriams keistis informacija apie aptiktus suklastotus numerius. Tai padės sukurti bendrą gynybos „skydą“ prieš sukčius, nes šiuo metu kiekvienas operatorius sprendimą blokuoti galimai suklastotą numerį remdamasis tik savo abonentų duomenų baze. Todėl užblokuotas viename tinkle, suklastotas numeris gali laisvai „žvejoti“ aukas kituose tinkluose.
