Kai kam su optimizmu, o kai kam su nerimu pasitinkant 5G interneto ryšio technologijas, Lietuvos mokslininkai jau prisideda vystant naujos kartos – 6G – duomenų perdavimo sistemas. Tikimasi, kad 6G ne tik padidins interneto spartą, tačiau ir taps pagrindu inovacijoms ir didesnėms galimybėms medicinoje, pramonėje ar saugumo technologijose.
Kai kam su optimizmu, o kai kam su nerimu pasitinkant 5G interneto ryšio technologijas, Lietuvos mokslininkai jau prisideda vystant naujos kartos – 6G – duomenų perdavimo sistemas. Tikimasi, kad 6G ne tik padidins interneto spartą, tačiau ir taps pagrindu inovacijoms ir didesnėms galimybėms medicinoje, pramonėje ar saugumo technologijose.
Asocatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastaraisiais metais nemažai kalbama apie 5G ryšį, tačiau mokslo horizonte jau matyti nauji pasiekimai. LRT radijo laidoje „10-12“ Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslo darbuotojas dr. Kęstutis Ikamas kalbėjo, kad 6G technologija, akivaizdu, suteiks didesnes galimybes kasdienybėje, tačiau visą jos potencialą dar sunku numatyti.
„Kaip ir 5G skiriasi nuo 4G, yra tikimasi, kad 6G technologija turės didesnį greitį, kad mes galėsime greičiau naršyti. Tai yra vienas pagrindinių skirtumų tarp tų technologijų ir pagrindinis jų variklis, dėl ko jos yra kuriamos, yra poreikis vis didesniam greičiui, – kalbėjo pašnekovas - Kol kas yra sunku įsivaizduoti, ką mes galėsime, pavyzdžiui, savo telefonuose padaryti su tokiais greičiais, išskyrus tai, kad tiesiog filmai ar kažkokie klipai greičiau pasikraus. Bet visos telekomunikacijų kompanijos, verslas, kurdami tas technologijas daugiau orientuojasi į tai, kad kuo daugiau aptarnauti žmonių vienu metu. Jeigu, pavyzdžiui, kažkokiame renginyje arba mieste tuo pačiu metu jungsis labai daug žmonių, tiesiog kad jiems visiems būtų galima be trikdžių suteikti didelį greitį“.
Didesni greičiai, konkrečiau kalbant, reiškia šimtus gigabaitų arba netgi terabaitą per sekundę, paaiškino jis: „gigabaitą mes jau dabar praktiškai turime telefone, tai terabitas yra tūkstantį kartų didesnis greitis“.
Pasak K. Ikamo, telekomunikacijų ir interneto technologijų galimybės maždaug kas dešimtmetį išsemiamos – atsiranda poreikis naujiems išradimams, didesniam duomenų perdavimui ir greičiams.
Mokslininkas sako, kad daugiausiai potencialo šiuo metu matoma terahercinėse bangose, kurios gerai pažįstamos astronomams, tačiau tik palyginti neseniai pradėjo dominti kitų sričių mokslininkus ir verslą.
„Jeigu kalbėti apie technologijas, kurios yra 6G pagrindas, tai viena iš jų yra terahercų dažnių ruožas. Jis domina iš tiesų labai daug sričių, daug verslininkų. Tai yra ir medicina, ir saugumo užtikrinimo įmonės, pramonė, aplinkosauga“, – sakė K. Ikamas.
Vilniaus universitete, Fizikos fakultete, yra terahercų elektronikos laboratorija, Lietuvos mokslininkai bendradarbiauja su užsienio kolegomis šios srities vystyme. Manoma, kad gana netolimoje ateityje terahercinės bangos taps įprastomis daugelyje sričių.
„Medicinoje terahercus bandoma panaudoti, pavyzdžiui, ligų sukėlėjų, virusų aptikimui, vėžio gydyme, stomatologijoje netgi – nuskenuoti dantį, pasižiūrėti, kur yra kariesas ar kažkokie sutrikimai dantyje“, – aiškino „10-12“ pašnekovas.
K. Ikamo nestebina dalies žmonių baimės dėl inovacijų, pastaruoju metu matomos 5G technologijų ir jų ryšio stotelių atžvilgiu. Tačiau pagrindo tam mokslininkas nemato.
„Tie patys terahercai pastoviai ateina iš kosmoso, astronomams jie jau žinomi seniai, jie tiria juos, jie pasiekia mus, gyvename šalia terahercų ir mums nieko nuo jų nėra. Manau, kad 6G bus kaip ir dabartinė 4G technologija – niekuo nebus kenksmingesnė negu ankstesnės telekomunikacijų technologijos“, – sakė pašnekovas.
