Dešimtmetį švenčiantis 4G ryšys operatoriams leido pasiūlyti internetą visur už prieinamą kainą. Pasaulyje jau testuojamas, o kai kuriose šalyse ir naudojamas, 5G ryšys žada dar didesnius pokyčius. Vaizdžiai sakant, 4G ryšys suteikė internetą visiems, o 5G bus internetas viskam. Tad kaip 5G pakeis pasaulį?
Dešimtmetį švenčiantis 4G ryšys operatoriams leido pasiūlyti internetą visur už prieinamą kainą. Žmonėms tai reiškė naujas galimybes, o verslams tapo naujų produktų ir paslaugų pamatu, atvėrė kelius į naujas rinkas. Pasaulyje jau testuojamas, o kai kuriose šalyse ir naudojamas, 5G ryšys žada dar didesnius pokyčius. Vaizdžiai sakant, 4G ryšys suteikė internetą visiems, o 5G bus internetas viskam. Tad kaip 5G pakeis pasaulį?
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Kai 2009-ųjų gruodį pasaulyje startavo 4G ryšys, jo pagrindinė paskirtis buvo aiški – suteikti greitą interneto ryšį žmonėms, kad ir kur jie bebūtų. Toks buvo poreikis ir 4G jį atliepė. Su 5G viskas nėra taip paprasta, nes tokio vieno išreikšto poreikio nėra. Jis visų pirma nutaikytas į verslą, daug kalbama apie daiktų internetą. Tai ir pramonė, gamyba, ir išmanieji miestai. Kaip tai pakeis mūsų gyvenimą, šiandien pasakyti sunku – kaip ir negalėjome nuspėti, kokių pokyčių atneš pirmasis „Apple iPhone“ ir išmanieji telefonai“, – kalba du dešimtmečius mobiliojo ryšio tinklus Lietuvoje ir Švedijoje kūręs, šiuo metu „Telia Global Services Lithuania“ IP ir perdavimų tinklų vadovu dirbantis Mindaugas Varanauskas.
4G – ant galimybių ribos
Jis prisimena, kad Lietuvoje pirmosios 4G stotys pradėjo veikti 2011-aisiais. Prireikė penkerių metų, kol tuometinės „Omnitel“ 4G ryšys padengė visą šalį ir tapo masiškai naudojamas.
Panašus likimas laukia ir 5G. Šiai technologijai planuojama suteikti ypač plačius dažnių ruožus įvairiuose diapazonuose, nuo 700 MHz iki 30 GHz. Žemi dažniai leis užtikrinti platų 5G padengimą, o aukštesni dažniai – reikiamą 5G tinklo talpą vartotojams. Tiesa, aukšti dažniai nuo bazinės stoties sklinda mažesniu atstumu, neaplenkia sienų, taip pat yra jautrūs orų pokyčiams – lietui, rūkui ir kt. Tad norint juos visiškai išnaudoti operatoriams teks imtis naujų gudrybių ir tankinti tinklą.
„4G artėja prie savo galimybių ribos. Ir jei šiandien galime kokybiškai naudotis sparčiu internetu bet kur, žmonių apetitas nuolat auga. Dabar „Telios“ klientai kas mėnesį mobiliuoju ryšiu persiunčia vidutiniškai 13,5 GB duomenų, nors dar prieš metus šis rodiklis buvo kone perpus mažesnis – 7,5 GB/mėn. Taip pat prie tinklo prijungiama vis daugiau įvairesnių interneto įrenginių, kuriems nuolat reikia ryšio. 5G pagrindinė paskirtis yra patenkinti tuos augančius poreikius“, – sako M. Varanauskas.
Daugiau greičio, įrenginių, stočių
5G ryšys Lietuvoje dar tik testuojamas. Prieš metus „Telia“ įjungė pirmąsias 5G stotis realiai veikiančiame tinkle ir pasiekė rekordinę 1,8 gigabito per sekundę (Gb/s) spartą. Tiesa, šios stotys naudojo nekomercinius dažnius, kitaip sakant, teikti paslaugų operatorius negalėjo – tik testuoti technologiją.
Pirmas 5G ryšiui reikalingų dažnių aukcionas Lietuvoje numatomas 2020-ųjų III ketvirtį. Tik tuomet dažnius įsigijusi „Telia“ galės pradėti statyti realų, klientams prieinamą 5G ryšio tinklą.
„5G plėtra pirmiausia vyks didmiesčiuose, kur didžiausias interneto poreikis ir vartojimas. Taip pat 5G stotys iškils ten, kur yra specifinių poreikių. Pasaulyje jau yra pavyzdžių, kai 5G stotys diegiamos gamyklose, šachtose, oro ir jūrų uostuose. Šie 5G tinklai yra atskirti nuo bendro tinklo ir yra skirti gamybos procesų automatizavimui“, – pavyzdžius beria pašnekovas.
Kaip jau minėta, itin didelio dažnio radijo bangos sklinda mažesniu atstumu ir yra itin jautrios fizinėms kliūtims, todėl jų stočių tinklas turės būti gerokai tankesnis. Didmiesčiuose 5G stoteles gali tekti montuoti tiesiog ant gatves apšviečiančių lempų, o užmiestyje iškils nauji bokštai. Visam tam reikia leidimų, todėl 5G tinklų plėtrai didelę reikšmę turės operatorių partnerystė su valstybės ir savivaldybių institucijomis, palankus jų požiūris.
Daiktai virs programėlėmis
Dar viena 5G ryšio ypatybė, kurios neturi 4G, yra kryptinis signalo perdavimas. Kadangi aukšto dažnio radijo bangos tokios jautrios kliūtims, jas netikslinga transliuoti visomis kryptimis, tai lemtų dideles energijos sąnaudas. Todėl 5G antenos sugeba signalą nukreipti būtent tomis kryptimis, kur yra poreikis. Vaizdžiai sakant, ore nutiesiami nematomi „šviesolaidžiai“, sujungiantys stotis su konkrečiais įrenginiais – ar net pačias stotis tarpusavyje, kad nereiktų vedžioti tiek daug kabelių.
Kita vertus, jau dabar vidutinė sparta „Telios“ 4G ryšio tinkle siekia 76 megabitus per sekundę (Mb/s), o to visiškai užtenka praktiškai viskam, ką galite veikti su išmaniuoju. 5G ryšys pokyčių atneš kitose srityse.
„Be greičio, 5G ne mažiau svarbus dėl itin mažos delsos, kuri jau mūsų bandymų Lietuvoje metu siekė 6 milisekundes. Tai reikš milžiniškus pokyčius prie interneto prijungtiems įrenginiams. Taigi jei 4G pasauliui atnešė mobiliąsias programėles, su 5G kiekvienas daiktas taps savotišku „appsu“. Nuo automobilio, kuris jus atvežė kur reikia, prisiparkavo ir susimokėjo už stovėjimą, iki prekes užsakančio šaldytuvo ar tarpusavyje bendraujančių robotų gamykloje“, – kalba M. Varanauskas.
Vis dėlto „Telia Global Services Lithuania“ atstovas akcentuoja, kad artėjanti 5G era anaiptol nereiškia, kad su 4G jau galime atsisveikinti. Atvirkščiai, 5G ne pakeis 4G, o jį papildys. Ateityje 3G ir 2G technologijos išnyks, o jų dabar naudojami dažniai bus perduoti 4G ir 5G technologijoms, kurios sugeba perduoti daugiau duomenų per tą patį dažnių ruožą.
