Gegužės 17 arba Tarptautinė telekomunikacijų diena gali pasirodyti kiek keista. Kaip ją minėti? Ypatingai, kai ši diena dar vadinama ir Pasaulio informacinės visuomenės diena. Ir kodėl būtent gegužės 17? Lengviau atsakyti į pastarąjį klausimą: būtent šią dieną, prieš 154 metus, 1865-ais buvo įkurta Tarptautinė telegrafo sąjunga.
Gegužės 17 arba Tarptautinė telekomunikacijų diena gali pasirodyti kiek keista. Kaip ją minėti? Ypatingai, kai ši diena dar vadinama ir Pasaulio informacinės visuomenės diena. Ir kodėl būtent gegužės 17? Lengviau atsakyti į pastarąjį klausimą: būtent šią dieną, prieš 154 metus, 1865-ais buvo įkurta Tarptautinė telegrafo sąjunga (International Telegraph Union, ITU). Nuo to laiko iki dabar pasirodė daug technologijų, išradimų ir naujovių, kurių dėka šiandien bendraujame ir gyvename daug lengviau. Na, o paminėti šią dieną galima prisimenant ir sužinant kažką naujo apie 5 ryškiausias telekomunikacijų technologijas, kurias atrinko ir pristato „Bitės Profai“.
„Kuo kalendoriuje daugiau minėtinų dienų – tuo sunkiau sugalvoti, kaip šias dienas paminėti. Tad begalvodami prisiminėme visas ryškiausias technologijas, be kurių telekomunikacijų diena nebūtų įmanoma apskritai ir apie kiekvieną jų sužinojome įdomių ar netikėtų faktų. Pavyzdžiui, kokia buvo pirmoji telegrafu pasiųsta žinutė ir kodėl ji buvo būtent tokia? Bet nagrinėjant visas šias technologijas, akivaizdi viena ryški tendencija: anksčiau telekomunikacijų priemonės buvo sudėtingos ir jomis pasinaudoti galėjo nebent jas ir išradę mokslininkai. O šiandien tos pačios technologijos yra tiek paprastos, kad jomis gali naudotis netgi vaikai. Tačiau jei ne savo laiku atsiradę technologiniai laimėjai, šiandien nebendrautume socialiniuose tinkluose ir šio teksto negalėtume skaityti savo išmaniajame telefone su neribotu internetu“ – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir primena ryškiausias telekomunikacijų technologijas bei įdomesnius faktus apie jas.
Nuo ko prasidėjo komunikacija?
Kaip teigia A. Adomaitytė, nors versijų ir daug, bet įprasta manyti, kad komunikacija, kaip mes ją suprantame šiandien, prasidėjo nuo telegrafo.
„1844 metų gegužės 24 dieną Samuelis Morsas, kuris buvo meno profesorius Niujorko universitete, išsiuntė pirmąją žinutę telegrafu. Taigi, telegrafas aplenkė Tarptautinę telekomunikacijų dieną ir pasirodė anksčiau. Tiesa, plačiai naudoti jis buvo pradėtas tik prabėgus dešimtmečiui po pirmosios S. Morso žinutės. Ir tik 1865-ais 20 Europos valstybių susitiko aptarti tarptautinio ryšių plano, buvo įkurta Tarptautinė telegrafijos sąjunga. Beje, jau 1932 metais ji buvo pervadinta Tarptautine telekomunikacijų sąjunga, o 1990 metais vienijo net 166 valstybes. Ir nors telegrafas bei telekomunikacijos iki šių dienų nuėjo ilgą kelią, pirmoji telegrafu siųsta žinutė prisimenama iki šiol: „Ką Dievas padarė!“ Tai buvo citata iš Biblijos, kurią S. Morsui pasiūlė parašyti jo draugo duktė“, – sako A. Adomaitytė.
Vienos patikimiausių telekomunikacijų priemonių gimimas
Pasak A. Adomaitytės, nors telegrafas ir davė žalią šviesą visai modernių telekomunikacijų priemonių istorijai, ją nuo sosto greitai nustūmė kita priemonė, kuria naudojamės iki šiol.
„Galima sakyti, kad telegrafas, kaip technologija, gana greitai įgijo aršų konkurentą. Tai – telefonas, 1876 metais išrastas škoto Aleksandro Grehamo Belo. Jam pavyko žmogaus garsinius signalus paversti elektroniniais signalais, kurie vėliau perduodami kabeliais. Savaime suprantama, toks išradimas pranoko telegrafą ir buvo pradėtas nuolat tobulinti. Galiausiai, nuo dvidešimto amžiaus pradžioje pradėta teikti ir tobulinti fiksuoto telefono ryšio paslauga. Kalbant apie telefonus, ar žinojote, kad pirmoji telefonų knyga buvo vos 20-ties puslapių? Na, tai dar neturėtų stebinti, nes pasirodžiusi vos po poros metų nuo telefono išradimo dienos ji ir negalėjo būti labai stora. Tačiau įdomu tai, kad knygoje visi skaitytojai buvo skatinami pradėti savo pokalbius telefonu žodžiu „Huolla!“, – teigia A. Adomaitytė.
Jo didenybė – internetas
„Po to, kai perkopėme 1950-ųjų metų ribą ir dienos šviesą išvydo pirmieji kompiuteriai, iš karto prasidėjo kalbos, kaip juos sujungti tarpusavyje. Taip gimė interneto pirmtakas ARPANET, užtikrinantis komunikaciją tarp visų ARPA kompiuterių terminalų. 1973 metais pirmą kartą buvo pavartotas žodis „internetas“, 1991 metais pasauliui buvo pristatytas žiniatinklis, na, o kas buvo po to visi puikiai žinome bei tuo džiaugiamės iki šiol. Beje, šiandien vis dar galime pasiekti pačią pirmąją interneto svetainę: http://info.cern.ch. Žinoma, tikėtis kažko modernaus neverta, bet jei norite įspūdingo žvilgsnio į praeitį – tikrai nenusivilsite“, – pabrėžia A. Adomaitytė.
Pašto revoliucija arba elektroniniai laiškai
Anot A. Adomaitytės, internetas plačiai atvėrė vartus eilei naujų komunikacijos priemonių atsiradimui, su kuriomis telekomunikacijų paslaugos iki šiol glaudžiai susijusios.
„1975 metais Džonas Vittalis sukūrė programą, kuri gali suorganizuoti ir susisteminti elektronines žinutes. Taip buvo paklotas pamatas elektroniniam paštui, o ARPANET būtent šia Džono programa ir naudojosi. Vėliau, jau 1994 metais, atsirado „Yahoo!“ – pirma tokia visiems prieinama elektroninio pašto platforma internete. Paskui ją atsekė ir kitos platformos, tarp kurių „Hotmail“ bei „Google Mail“. Pastarąja, beje, ir šiandien naudojasi itin daug žmonių. O žinojote, koks buvo pirmojo elektroninio laiško pavadinimas? Atspėti iš pirmo karto būtų sudėtinga, nes atsakymas: „QWERTYUIOP“, – sako A. Adomaitytė
Tai, be ko neišgyventume šiandien – socialiniai tinklai
„Šiandien telekomunikacijos jau visiškai persikėlė į skaitmeninį amžių, o paskutinė ryški komunikacijos priemonė, kuri apvertė viską aukštyn kojom – socialiniai tinklai. Trys pagrindiniai šių tinklų banginiai pasirodė labai panašiu laiku: socialinis tinklas „Facebook“ startavo 2004 metais, didžiausia vaizdo įrašų platforma „YouTube“ – 2005 metais, o JAV itin populiarus socialinis tinklas „Twitter“ – 2006 metais. Žinoma, nuo to laiko atsirado daugybė naujų socialinių tinklų platformų, bet be šių trijų banginių tikriausiai nebūtų ir nieko, kuo kasdien naudojamės šiandien. Beje, paskaičiuota, kad vidutinis interneto naudotojas turi 7,6 paskyras skirtinguose socialiniuose tinkluose. O tai įrodo, kad šie tinklai dar ilgai niekur nesitrauks!“, – apibendrina A. Adomaitytė.
